Iškilmės su kartėlio prieskoniu
Lie­tu­vos lais­vės gy­ni­mo 25-me­tis mi­ni­mas at­mi­ni­mo ak­ci­jo­mis, iš­kil­min­gais po­sė­džiais, su­si­ti­ki­mais, kon­cer­tais, par­odo­mis. Ju­bi­lie­ji­nes iš­kil­mes ap­kar­ti­no Sei­mo spren­di­mas ne­skir­ti šių­me­tės Lais­vės pre­mi­jos Vy­tau­tui Lands­ber­giui.

Ket­vir­tis am­žiaus, pra­bė­gęs nuo tra­giš­kos 1991 me­tų sau­sio 13-osios, ska­ti­na dar ati­džiau pa­žvelg­ti į lem­tin­gas vals­ty­bės ir tau­tos is­to­ri­jos aki­mir­kas, įver­tin­ti ir ne­pa­mirš­ti žu­vu­sių­jų už lais­vę au­kos, taip pat pa­mąs­ty­ti apie at­ei­tį, ku­rią, kaip ir anuo­met, ga­li lem­ti vie­ny­bė. Toks leit­mo­ty­vas šio­mis die­no­mis skam­bė­jo dau­gu­mos ora­to­rių kal­bo­se. Pa­grin­di­niai ofi­cia­lūs ren­gi­niai va­kar ir už­va­kar vy­ko Sei­me.

Už nuopelnus laisvei Tomas Šernas vakar Vytautui Landsbergiui įteikė Laisvės ženklą.Romo Jurgaičio nuotrauka

Ki­taip nei pa­sta­ruo­sius ket­ve­rius me­tus, iš­kil­mių dar­bot­var­kė­je ne­bu­vo tra­di­ciš­kai Sau­sio 13-ąją or­ga­ni­zuo­ja­mos Lais­vės pre­mi­jos tei­ki­mo ce­re­mo­ni­jos. Tai lė­mė, kad pa­grin­di­niu lais­vės ar­chi­tek­tu va­di­na­mas bu­vęs Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo pir­mi­nin­kas Vy­tau­tas Lands­ber­gis nu­spren­dė ig­no­ruo­ti Sei­mo ren­gi­nius. Kon­ser­va­to­rių gar­bės pir­mi­nin­kas Sau­sio 13-ąją mi­nė­jo pa­gal in­di­vi­dua­lią prog­ra­mą. Kai ku­rie kal­bė­to­jai kons­ta­ta­vo, kad Sei­mo spren­di­mas dėl Lais­vės pre­mi­jos ta­po šaukš­tu de­gu­to, su­ga­di­nu­sio Sau­sio 13-osios iš­kil­mes.

Ar­tė­ja at­pil­do valanda

Is­to­ri­nė­je Sei­mo Ko­vo 11-osios Ak­to sa­lė­je va­kar su­reng­ta­me mi­nė­ji­me ket­vir­čio am­žiaus se­nu­mo įvy­kius pri­si­mi­nė jų da­ly­viai, liu­dy­to­jai, vals­ty­bės va­do­vai. Tei­sė iš gar­bin­gos tri­bū­nos pa­sa­ky­ti sa­vo ma­ty­mą bu­vo su­teik­ta jau­no­sios kar­tos at­sto­vams. Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė pa­brė­žė, kad Sau­sio 13-oji – ypa­tin­ga die­na, kai min­ti­mis grįž­ta­me per ket­vir­tį am­žiaus į tą lem­tin­gą­ją nak­tį su vi­sais jos iš­ban­dy­mais. „Sau­sio 13-osios įvy­kių da­ly­vius sie­ja uni­ka­lus ry­šys. Ne­nu­trūks­ta­mas, jau pe­rė­jęs ke­lią per kar­tų kar­tas. 1991-ai­siais gi­mę vai­kai kar­tu su Lie­tu­va įkvė­pė lais­vės oro ir kar­tu mo­kė­si sto­tis ant ko­jų. Šian­dien jie jau su­au­gę, į gy­ve­ni­mą iš­ėję vai­ki­nai ir mer­gi­nos. Juo­se už­ko­duo­tas toks pat stip­rus ryž­tas: jei­gu pri­reik­tų – gin­ti Lie­tu­vą“, – kal­bė­jo ša­lies va­do­vė. Anot pre­zi­den­tės, kiek­vie­nas žmo­niš­ku­mui nu­si­kal­tęs, ka­ro nu­si­kal­ti­mų pa­da­ręs as­muo tu­ri su­lauk­ti tei­sė­to at­pil­do. Tai – mū­sų įsi­pa­rei­go­ji­mas vi­soms Sau­sio 13-osios au­koms. „Lie­tu­vai pri­rei­kė net 25 me­tų, kad Sau­sio 13-osios by­la – di­džiau­sia by­la ša­lies is­to­ri­jo­je – pa­ga­liau pa­siek­tų teis­mą. Ti­kė­jo­mės, jog tai įvyks kur kas grei­čiau. Bet tei­sin­gu­mo va­lan­da vis tiek ar­tė­ja. Kiek­vie­nas, nu­si­kal­tęs žmo­niš­ku­mui, kad ir kur tai bū­tų da­ry­ta – Lie­tu­vo­je ar Ukrai­no­je, pa­da­ręs ka­ro nu­si­kal­ti­mų, tu­ri su­lauk­ti tei­sė­to at­pil­do“, – pa­žy­mė­jo vals­ty­bės va­do­vė.

Ap­gai­lė­ti­nas sprendimas

Robertas Grigas:n„Gentinės“ ir klaninės savivokos recidyvusturime įveikti, kad išliktume šviesi ir stipri Sausio 13-osios Lietuva.“

Ypač emo­cin­gai bu­vo su­tik­ta kru­vi­ną­ją Sau­sio 13-osios nak­tį prie Sei­mo rū­mų kar­tu su lais­vės gy­nė­jais bu­dė­ju­sio ku­ni­go re­zis­ten­to Ro­ber­to Gri­go kal­ba. Dva­si­nin­kas ap­gai­lė­ti­nu pa­va­di­no Sei­mo spren­di­mą ne­skir­ti Lais­vės pre­mi­jos pir­ma­jam fak­ti­niam Lie­tu­vos va­do­vui at­kū­rus ne­prik­lau­so­my­bę V. Lands­ber­giui. „Jūs ne pro­fe­so­riui pa­gar­bą ar nuo­pel­nus lais­vės ko­vai pa­nei­gė­te, jūs Lie­tu­vai Sau­sio 13-osios 25-me­čio šven­tę su­ga­di­no­te“, – kreip­da­ma­sis į po­li­ti­kus sa­kė R. Gri­gas. Ku­ni­gas re­zis­ten­tas pri­pa­ži­no, kad V. Lands­ber­gis „nė­ra šven­ta­sis iš sal­džių pa­veiks­lė­lių“, ta­čiau jo nuo­pel­nai vie­nin­gam prieš­o puo­la­mos Lie­tu­vos pa­sip­rie­ši­ni­mui – ne­gin­či­ja­mi.

Valdo Adamkaus teigimu, ši Laisvės premija priklausė Vytautui Landsbergiui.Romo Jurgaičio nuotrauka

„Praeis pen­ke­ri, de­šimt me­tų, ir dau­ge­lio mū­sų su ju­mis ne­la­bai kas bep­ri­si­mins, o V. Lands­ber­gis – ma­nau, tai su­pran­ta ir jo drau­gai, ir ne­mė­gė­jai – iš­liks Lie­tu­vos is­to­ri­jos va­do­vė­liuo­se gre­ta Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus, Vin­co Ku­dir­kos, An­ta­no Sme­to­nos, Jo­no Že­mai­čio-Vy­tau­to. No­ri­te to ar ne­no­ri­te, pa­tin­ka tai kam nors ar ne­pa­tin­ka, – tvir­ti­no R. Gri­gas ir baig­da­mas kal­bą pa­brė­žė: – Ne­ge­bė­ji­mas dėl as­me­ni­nių an­ti­pa­ti­jų pri­im­ti ti­kro­vę te­ro­do vien skau­džią vals­ty­bi­nio mąs­ty­mo sto­ką, „gen­ti­nės“ ir kla­ni­nės sa­vi­vo­kos re­ci­dy­vus. Tu­ri­me juos įveik­ti, kad iš­lik­tu­me švie­si ir stip­ri Sau­sio 13-osios Lie­tu­va.“

Pre­mi­ja širdyje

Kaip tam ti­kra Lais­vės pre­mi­jos al­ter­na­ty­va V. Lands­ber­giui va­kar bu­vo įteik­tas ki­tas ap­do­va­no­ji­mas – Lais­vės ženk­las. Ini­cia­ty­vos pa­gerb­ti nu­si­pel­niu­sį po­li­ti­ką ėmė­si vi­suo­me­ni­nės pa­trio­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos. Jų pa­stan­go­mis bu­vo pa­ga­min­ta Ne­prik­lau­so­my­bės aikš­tė­je sto­vin­čios skulp­tū­ros „Ži­nia“ su­ma­žin­ta ko­pi­ja. Šį at­mi­ni­mo ženk­lą V. Lands­ber­giui įtei­kė Me­di­nin­kų tra­ge­di­jos liu­di­nin­kas pa­sto­rius To­mas Šer­nas.

1991 metų sovietų agresijos Vilniuje aukos pagerbtos Antakalnio kapinėse.Alinos Ožič nuotrauka

Dė­ko­da­mas pro­fe­so­rius sa­kė, kad su sa­vo lais­vės ko­vos žy­giu, taip pat ir sau­sio 13-ąją at­si­lai­ky­da­ma prieš so­vie­tų ag­re­si­ją, Lie­tu­va pri­si­dė­jo prie pa­sau­lio po­ky­čių, nors kai ku­rio­se bu­vu­sios So­vie­tų Są­jun­gos ša­ly­se po įvy­kių Lie­tu­vo­je iš­ki­lu­sios de­mo­kra­ti­nės jė­gos nu­sil­po. „Pa­sau­lis pa­si­kei­tė, ir tai yra Lie­tu­vos įna­šas į Eu­ro­pos bei pa­sau­lio is­to­ri­ją“, – tei­gė V. Lands­ber­gis. Kon­ser­va­to­rių pa­triar­chas prieš po­rą die­nų pra­ne­šė ne­da­ly­vau­sian­tis ofi­cia­liuo­se Sei­mo ren­gi­niuo­se Sau­sio 13-ajai pa­mi­nė­ti. Pro­fe­so­rius ne­slė­pė, jog to­kio spren­di­mo prie­žas­tis – Sei­mo at­si­sa­ky­mas skir­ti jam Lais­vės pre­mi­ją. Lap­kri­čio pa­bai­go­je val­dan­čių­jų bal­sais Lais­vės pre­mi­jų ko­mi­si­jos siū­ly­mas šie­met ap­do­va­no­ti V. Lands­ber­gį bu­vo at­mes­tas.

„Po­nui V. Lands­ber­giui ši Lais­vės pre­mi­ja pri­klau­sė, ir nors ji šian­dien ne­įteik­ta, aš ma­nau, mū­sų šir­dy­je ta pre­mi­ja jam įteik­ta“, – va­kar žur­na­lis­tams tvir­ti­no ka­den­ci­ją bai­gęs pre­zi­den­tas Val­das Adam­kus. Jo pa­var­dė taip pat bu­vo tarp pre­ten­den­tų gau­ti šį ap­do­va­no­ji­mą. Dėl to­kio ju­bi­lie­ji­nes iš­kil­mes ap­tem­džiu­sio Sei­mo spren­di­mo va­kar dar kar­tą ap­gai­les­ta­vo ir prem­je­ras so­cial­de­mo­kra­tų ly­de­ris Al­gir­das But­ke­vi­čius. Pa­sak jo, „kai ka­da sa­vo am­bi­ci­jas, no­rus, ypač spren­džiant ak­tua­lius is­to­ri­nius mo­men­tus“, rei­kė­tų tram­dy­ti.