Įsiveldami į internetines diskusijas tik pildote trolių norus
La­bai svar­bu ži­no­ti, kaip elg­tis, įsi­trau­kus į ag­re­sy­vią dis­ku­si­ją, nes in­ter­ne­ti­nio tro­lio nuo­mo­nės pa­keis­ti vis tiek ne­pa­vyks, LRT RA­DI­JUI sa­ko NA­TO stra­te­gi­nės ko­mu­ni­ka­ci­jos cen­tro duo­me­nų ana­li­ti­kas Rol­fas Fred­hei­mas. Anot jo, tro­lis ne­bū­ti­nai sie­kia pa­skleis­ti ne­ti­krą in­for­ma­ci­ją, daž­nai jo sie­kis – švais­ty­ti kie­no nors lai­ką.

Netikrų naujienų etiketė klijuojama bet kuriai naujienai

„Pirmoji Jungtinių Valstijų ponia Melania turi antrininkę?“, „Nuotraukoje užfiksuotas atakos ant Londono tilto organizatorius“, „Nori padėti nukentėjusiems nuo uragano Harvey – štai, kur gali tai padaryti“ – tai tik kelios netikrų naujienų antraštės, kurios sulaukė daugiausia dėmesio pernai.

Atsidarius straipsnį ekrane iššoka įtikinamai atrodančios pagalbos linijos arba nuotraukos su dar įtikinamiau skambančiais prierašais. Kartais, kad sukurtum netikrą naujieną, net nereikia turėti retušavimo įgūdžių – užtenka paveiksliuką pateikti įtaigiame kontekste ir pasistengti, kad pamatę socialinių tinklų vartotojai pradėtų juo dalintis.

Internete pamatytus išsigalvojimus galima patikrinti. Nors kartais tai įvyksta ir po laiko, vis dėlto melą galima paneigti faktais. Tačiau NATO strateginės komunikacijos centro duomenų analitikas Rolfas Fredheimas pastebi, kad šiandien netikrų naujienų (angl. fake news) etiketė gali būti priklijuojama bet kokiai informacijai, jeigu tai daroma argumentuotai.

„Netikros naujienos yra vienas iš terminų, kuris šiandien naudojamas labai plačiai. Jei kas nors man nepatinka, pavadinu tai išsigalvojimu. Jei nepritariu tai nuomonei, pavadinu netikra naujiena. Į didesnę problemą – netikros informacijos skverbimąsi į žiniasklaidos sistemą – galime žiūrėti iš dviejų perspektyvų“, – sako R. Fredheimas.

Pirmasis būdas, anot pašnekovo, sukurti melagingą žiniasklaidos priemonę. Užtenka socialiniame tinkle sukurti neva naujienų paskyrą, kuri būtų naudojama informacijos sklaidai: „Daugiausia naujienoms, bet įmaišome ir kitų dalykų. Tai yra labai paplitęs būdas, norint surinkti didelę auditoriją nuo nulio.“

Pasak R. Fredheimo, pavojingesnės už specialius tinklapius yra tos netikros naujienos, kurios prasiskverbia į tikrą žiniasklaidą.

„Išgalvota istorija papuola į tikras žiniasklaidos priemones. Ji gali apkvailinti nacionalinėje televizijoje dirbantį žurnalistą ir papulti į vakaro žinias. Todėl žurnalistai turėtų labai atsargiai rinkti ir vertinti šaltinius, iš kur ši informacija atsirado. [...] Šiandien, dažnai žinutės iš „Twiterio“ tampa žurnalisto straipsnio dalimi. Jos gali būti skelbiamos iš netikrų paskyrų ir skirtos tam, kad manipuliuotų vykstančia diskusija“, – sako R. Fredheimas.

Jo aiškinimu, įtraukus tokią žinutę į straipsnį ar kitą žiniasklaidos priemonės pranešimą didinamas pasiekiamumas. Tokiu būdu netikros naujienos pradeda sklisti per nacionalinę žiniasklaidą.

Su netikromis naujienomis internete paplito ir troliai bei elfai

Plintant netikroms naujienoms, paplito ir trolių bei elfų terminai, kurie apibūdina skirtingus interneto vartotojus. Kaip teigia R. Fredheimas, trolis yra žmogus, mėgstantis provokuoti kitus žmones internete. Dažniausiai jis tiesiog pasako kažką įžeidus, o tada laukia jautrios reakcijos, pavyzdžiui, pykčio ar liūdesio.

„Tai troliui atrodo labai linksma. Pastaraisiais metais pradėjome kalbėti ir apie politinį „trolinimą“ – kuriami ištisi kenkėjų tinklai. Vienas geriausiai žinomų veikia Sankt Peterburge. Žmonėms mokama už tai, kad jie prižiūrėtų dešimtis netikrų paskyrų socialiniuose tinkluose ir nuolat dalintųsi turiniu. Iš šalies trolis gali atrodyti kaip problemą keliantis pilietis, bet pagrindinis jo tikslas – ištransliuoti netikrą žinią“, – aiškina R. Fredheimas.

Jo tvirtinimu, dažniausiai tai daroma siekiant manipuliuoti ne vienu žmogumi, o visa vieša diskusija, kuri vyksta socialiniame tinkle ar naujienų portale.

„Na, o elfai – žmonės, manantys, kad kovoja už gėrį. Jie demaskuoja netikras paskyras, dalijasi teisinga informacija. Štai čia situacija tampa labai sudėtinga – nes tampa sunku atskirti, kur gi yra ta teisinga informacija. Manau, svarbiausia – pačiam mąstyti kritiškai ir atskirti, kas, ką ir kodėl sako“, – teigia R. Fredheimas.

Be kritinio mąstymo duomenų analitikas R. Fredheimas ragina nepamiršti, kad vadinamojo trolio nuomonės pakeisti nepavyks, ir vargu ar verta. Svarbiausia, anot eksperto, pasistengti pateikti teisingą informaciją ir netikras naujienas atsverti faktais.

„Labai svarbu žinoti, kaip elgtis įsitraukus į agresyvią diskusiją. Emocinis smurtas kartais yra veiksmingesnis už tiesioginį. Dažniausiai būtent to ir siekia troliai – švaistyti kieno nors laiką. Taip pat reikia žinoti, kas yra geras argumentas, kaip įtikinamai pateikti faktus. Ir visada reikia prisiminti, su kuo kalbi, nesistengti įtikinti netikrų naujienų skleidėjo“, – akcentuoja R. Fredheimas.

Jis tikina – tikslas yra ne įtikinti trolius, kad yra kitaip, bet įtikinti tuos, kurie galbūt yra pasimetę ir nežino, kuo tikėti: „Be to, visada reikia laiku sustoti. Galbūt atsakyti į vieną, du komentarus, ir tiek, nes tavo laikas vertas daug daugiau.“

Savo asmens duomenis galite atiduoti ir pildydami juokingus testus

NATO strateginės komunikacijos centro duomenų analitiko R. Fredheimo nuomone, pavienės smulkios žinutės, skelbiamos socialiniuose tinkluose, didelio poveikio neturi. Jos gali turėti įtakos nebent tada, kai sukelia dar didesnį žinučių srautą. Taip pat svarbu, kada žinutės skelbiamos.

„Jei paimtume, pavyzdžiui, rinkimus, tai dieną iki jų viskas svarbu, bet dieną po rinkimų jau nebe, balsai suskaičiuoti. Taigi jei turi labai daug mažų informacijos dalelių dieną iki rinkimų – visai nesvarbu, kad rytoj jos taps bevertės, norimas efektas bus pasiektas“, – nurodo R. Fredheimas.

Jis pabrėžia – didelis skaičius tokių žinučių, nors ir matomų trumpai, gali paveikti žiniasklaidos skelbiamą informaciją: „Jei žurnalistas mato, kad 70 proc. žinučių „Twitter“ yra nukreiptos į vieną tam tikrą žinią, jis gali jomis pasiremti. Bet problema yra ta, kad jeigu didelė dalis tų 70 proc. bus netikros, žurnalisto paskelbtas straipsnis ar reportažas turės tokį efektą, kokio norėjo netikrą naujieną paskleidęs žmogus. Viskas gali prasidėti nuo vienos smulkios žinutės.“

Jei netikras naujienas ir pavyksta atskirti, o perskaitytus faktus – patikrinti, ne visai socialiniuose tinkluose matomai informacijai įvertinti užtenka kritinio mąstymo. Kai kurie iš pažiūros nekalti dalykai, pavyzdžiui, testai, parodantys, į kokį mėgstamo serialo veikėją esi labiausiai panašus, iš tikrųjų gali rinkti vartotojų duomenis jam net neįtariant.

Vienas neseniai atskleistas toks atvejis, kai britų įmonės „Cambridge Analytica“ rinko 87mln. „Facebook“ vartotojų asmeninę informaciją. R. Fredheimas pabrėžia, kad dideli duomenų kiekiai šiandien tampa geidžiama preke.

„Techniškai „didieji duomenys“ yra toks duomenų kiekis, kurio negali apdoroti įprastu kompiuteriu, tam reikia superkompiuterio. Koks yra „Cambridge Analytica“ vaidmuo? Tai yra įmonė, kuri rinko „Facebook“ vartotojų duomenis, o „Facebook“ tai leido. Žmonėms atrodė, kad jie tiesiog atlieka smagų testą ar žaidžią žaidimą, bet jie nesuvokė, kad tokiu būdu jie suteikė prieigą ne tik prie savų, bet ir savo draugų, pažįstamų duomenų“, – nurodo R. Fredheimas.

Pašnekovo aiškinimu, „Cabridge Analytica“ ieškojo tam tikrų elgesio tendencijų, kurioms nustatyti neu-teko kelių pavyzdžių. Bet, surinkus didelio skaičiaus žmonių duomenis, tendencijos tampa aiškios.

„Taigi „Cambridge Analytica“ rado būdą iš to pasipelnyti. Pavyzdžiui, reklamdaviams gali būti naudinga informacija, kad žmonės, žiūrintys tam tikrą serialą, dažniau perka šaldytuvus. Čia aš improvizuoju, žinoma, bet tokia taktika gali būti naudojama siekiant paveikti politinę kampaniją ar net akcijų biržą“, – tvirtina R. Fredheimas.

Jo teigimu, dabar internetu galima įsigyti vartotojų duomenų rinkinius ir tai gali padaryti net ir užsienio žvalgybos agentūra. „Suderinęs šiuos duomenis su įprastu šnipinėjimu gauni labai galingą įrankį, leidžiantį tiksliai pritaikyti skleidžiamą žinutę norimai auditorijai. Potencialus pavojus yra didžiulis“. – apibendrina R. Fredheimas.