Iš Seimo pasklido politinio „popso“ melodijos
Po­rą me­tų Sei­me dir­ban­tis „dar­bie­tis“ Gin­ta­ras Ta­mo­šiū­nas su­bran­di­no idė­ją, kaip at­pi­gin­ti ir efek­ty­ves­nį pa­da­ry­ti vals­ty­bės val­dy­mą. Sei­mo sen­bu­viai prieš im­an­tis ini­cia­ty­vų ko­le­gai pa­ta­ria ati­džiau skai­ty­ti Kons­ti­tu­ci­ją.

Po­pu­lis­ti­nių pro­jek­tų srau­tas liu­di­ja Sei­mo ka­den­ci­jos pa­bai­gą ir be­ga­li­nį po­li­ti­kų no­rą bet ko­kia kai­na įtik­ti rin­kė­jams. Val­dan­čio­sios Dar­bo par­ti­jos (DP) frak­ci­jos na­rys G. Ta­mo­šiū­nas, į Sei­mą pa­te­kęs 2014-ųjų vi­du­ry­je, kai pa­kei­tė į Eu­ro­pos Par­la­men­tą iš­rink­tą šios par­ti­jos idė­ji­nį va­dą Vik­to­rą Us­pas­ki­chą, siū­lo tai­sy­ti Vy­riau­sy­bės įsta­ty­mą. Jis įsi­ti­ki­nęs, kad užd­rau­dus par­la­men­ta­rams bū­ti mi­nis­trais, nu­sta­čius šiems kva­li­fi­ka­ci­nius rei­ka­la­vi­mus ir su­jun­gus Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ją su Ūkio, o Kul­tū­ros – su Švie­ti­mo ir moks­lo, vals­ty­bės val­dy­mas tap­tų kur kas ko­ky­biš­kes­nis. Sei­mo na­riai to­kius pro­jek­tus ver­ti­na skep­tiš­kai, ra­cio­na­laus grū­do tei­gia ne­įž­vel­gian­tys ir eks­per­tai. Vi­si pa­na­šias ini­cia­ty­vas sie­ja su ar­tė­jan­čias rin­ki­mais.

Mo­ky­tis siū­lo uni­ver­si­te­te

Pats G. Ta­mo­šiū­nas sa­kė pui­kiai ži­nąs, kad jo pro­jek­tai ne­bus po­pu­lia­rūs. „Sup­ran­tu, Sei­mo na­riams su­dė­tin­ga pri­im­ti įsta­ty­mus, ku­riais įve­da­mi tam ti­kri ri­bo­ji­mai jiems pa­tiems. Bet nie­ko ne­da­ry­ti ma­tant prob­le­mą, ku­rią ga­li­ma iš­spręs­ti, bū­tų ne­tei­sin­ga“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ aiš­ki­no par­la­men­ta­ras. Jis pri­mi­nė taip pat įre­gis­tra­vęs įsta­ty­mo pa­tai­są, ri­bo­jan­čią Sei­mo na­rių ka­den­ci­jų skai­čių.

G. Ta­mo­šiū­nas įsi­ti­ki­nęs, jog mi­nis­trams tu­ri bū­ti ke­lia­mi aukš­čiau­si kva­li­fi­ka­ci­niai rei­ka­la­vi­mai, be to, jie pri­va­lo ge­bė­ti va­do­vau­ti. „Kar­tais gir­džiu šne­kant, kad kai ku­rie pa­skir­ti mi­nis­trai dar me­tus mo­ko­si, kol pra­de­da su­pras­ti es­mę. Tai ne­tei­sin­ga, nes tie me­tai vi­siems kai­nuo­ja. Ma­nau, į mi­nis­tro pos­tą ei­nan­tis žmo­gus jau pri­va­lo tu­rė­ti su­pra­ti­mą, vi­zi­ją. Mi­nis­te­ri­ja – ne mo­ky­mo­si vie­ta, tam eg­zis­tuo­ja uni­ver­si­te­tai“, – tvir­ti­no „dar­bie­tis“.

Jis taip pat siū­lo ne­leis­ti mi­nis­trams iš­sau­go­ti Sei­mo na­rio man­da­to, kaip yra šiuo me­tu. Pa­sak G. Ta­mo­šiū­no, mi­nis­tras tie­siog ne­spė­ja dirb­ti Sei­mo na­rio dar­bo, o ei­ti abe­jų par­ei­gų ko­ky­biš­kai ne­įma­no­ma. Jo nuo­mo­ne, esant po­li­ti­nei va­liai ir su­pra­ti­mui apie ki­to­kį vals­ty­bės val­dy­mą, Sei­mas ga­lė­tų pri­im­ti pa­siū­ly­mus per ru­dens se­si­ją.

Įsta­ty­mais ne­pa­kei­si

Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas val­dan­čių­jų so­cial­de­mo­kra­tų at­sto­vas Al­gir­das Sy­sas dėl DP at­sto­vo pa­tai­sų bu­vo griež­tas. Jo žo­džiais, gė­da, kai to­kius da­ly­kus siū­lo Sei­mo na­rys. „Jam rei­kė­tų pa­skai­ty­ti Kons­ti­tu­ci­ją. Ten aiš­kiai pa­sa­ky­ta, kuo ga­li bū­ti Sei­mo na­rys, ir jo­kio­mis įsta­ty­mų pa­tai­so­mis to ne­pa­kei­si. Tuo­met kal­bė­ki­me apie Kons­ti­tu­ci­jos kei­ti­mą“, – pik­ti­no­si A. Sy­sas. Ir pri­dū­rė, kad „dar­bie­čio“ pa­siū­ly­mai yra „pap­ras­čiau­sias pop­sas“, ko­kio ne­trūks­ta prieš kiek­vie­nus Sei­mo rin­ki­mus.

Ne vi­siems G. Ta­mo­šiū­no pro­jek­tams sa­kė pri­ta­rian­tis ir DP ly­de­ris bei ga­li­mas pre­ten­den­tas į prem­je­rus Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis. „Pag­rin­di­nis rak­tas į sėk­mę – rim­ta, ra­di­ka­li vie­šo­jo sek­to­riaus val­dy­mo re­for­ma“, – pa­brė­žė po­li­ti­kas. To­dėl, anot jo, rei­kė­tų pa­lik­ti 4 ar 5 iš da­bar eg­zis­tuo­jan­čių 14 mi­nis­te­ri­jų, ra­di­ka­liai per­žiū­rė­ti joms pa­ves­tas funk­ci­jas ir per­pus su­ma­žin­ti val­di­nin­kų skai­čių. V. Ma­zu­ro­nis pri­mi­nė, kad drau­di­mas Sei­mo na­riams bū­ti mi­nis­trais yra DP prog­ra­mi­nė nuo­sta­ta: „Vyk­do­mo­ji val­džia tu­rė­tų bū­ti at­skir­ta nuo įsta­ty­mų lei­džia­mo­sios.“ Ta­čiau dėl kva­li­fi­ka­ci­nių rei­ka­la­vi­mų mi­nis­trams jis pri­si­pa­ži­no abe­jo­jan­tis. V. Ma­zu­ro­nio nuo­mo­ne, pro­fe­si­nės kva­li­fi­ka­ci­jos kri­te­ri­jus la­biau tai­ky­ti­nas ne po­li­ti­nius pos­tus uži­man­tiems as­me­nims.

Bė­da – ne­mo­kė­ti kal­bos

Sei­mo opo­zi­ci­jos ly­de­rio kon­ser­va­to­riaus And­riaus Ku­bi­liaus įsi­ti­ki­ni­mu, leis­ti ar ne­leis­ti par­la­men­ta­rams bū­ti mi­nis­trais – kons­ti­tu­ci­nis ap­sisp­ren­di­mo klau­si­mas. Pa­sak jo, yra įvai­rių pa­vyz­džių. Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je ne par­la­men­to na­rys ne­tam­pa mi­nis­tru, o JAV Kong­re­so na­rys ne­ga­li bū­ti ski­ria­mas į vyk­do­mą­ją val­džią. „A­bi sis­te­mos vei­kia nor­ma­liai. Ne­tu­riu ar­gu­men­tų, kad Lie­tu­vo­je rei­kė­tų keis­ti ga­lio­jan­čią tvar­ką. Tai, jog par­la­men­ta­ras tam­pa mi­nis­tru, ma­no gal­va, ti­krai nė­ra blo­gai. Nes mi­nis­tras pir­miau­sia tu­ri bū­ti ir po­li­ti­kas. De­ja, daž­nai ten­ka ma­ty­ti, kaip sa­vo sri­ties pro­fe­sio­na­las, ne­tu­rin­tis po­li­ti­nės pa­tir­ties, ta­pęs mi­nis­tru ne­su­ge­ba efek­ty­viai reikš­tis kaip pro­fe­sio­na­las“, – kal­bė­jo A. Ku­bi­lius.

Pa­siū­ly­mas nu­sta­ty­ti mi­nis­trams kva­li­fi­ka­ci­nius rei­ka­la­vi­mus, jo ma­ny­mu, dau­giau po­pu­lis­ti­nis. Sei­mo na­rys pa­žy­mė­jo, kad iš tie­sų Vy­riau­sy­bei rei­kia iš­si­la­vi­nu­sių, in­te­lek­tua­lių žmo­nių, kal­ban­čių, skai­tan­čių ir ga­lin­čių ko­mu­ni­kuo­ti už­sie­nio kal­bo­mis, pir­miau­sia – ang­lų. „Čia ma­tau di­džiau­sią spra­gą. Kal­bos ne­mo­kė­ji­mas reiš­kia, jog toks val­džios žmo­gus ne­su­ge­bės sek­ti to, kas vyks­ta pa­sau­ly­je. O spe­cia­laus iš­si­la­vi­ni­mo klau­si­mas ti­krai ne pats svar­biau­sias“, – sa­kė A. Ku­bi­lius.

No­ri bū­ti matomi

Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Lau­ras Bie­li­nis tvir­ti­no, kad pa­na­šias po­li­ti­kų ini­cia­ty­vas dik­tuo­ja ar­tė­jan­tys rin­ki­mai ir no­ras bū­ti ma­to­miems. „Nė­ra jo­kio rei­ka­lo siek­ti to, kas siū­lo­ma“, – pa­brė­žė jis. Pa­sak po­li­to­lo­go, mi­nis­tro pos­tas tu­ri dve­jo­pą pri­gim­tį. Vie­na ver­tus, jis rei­ka­lau­ja tam ti­krų pro­fe­sio­na­lių ži­nių, ki­ta ver­tus, čia pri­ima­mi po­li­ti­nio lyg­mens spren­di­mai. „Mi­nis­tras yra tar­si tos ūkio ša­kos ir po­li­ti­nio lau­ko tar­pi­nin­kas. Tai su­dė­tin­ga funk­ci­ja“, – dės­tė L. Bie­li­nis. Ir pri­dė­jo, kad siū­ly­mai ma­žin­ti ar­ba di­din­ti mi­nis­te­ri­jų skai­čių „tė­ra ban­dy­mas su­kel­ti vė­ją ten, kur jo ne­rei­kia, iš es­mės ne­duo­dan­tis jo­kios nau­dos“. „Tu­rė­tu­me vie­nin­te­lį re­zul­ta­tą – su­jauk­tą sis­te­mą, ku­ri ir taip su­nkiai val­do­ma, kar­tais da­ro­mos klai­dos. Užuot jas tai­sius, vėl siū­lo­ma griau­ti“, – ste­bė­jo­si po­li­to­lo­gas.