Iš krizių zonų perkeliamiems lietuvių kilmės asmenims – specialus įstatymas
Sei­mas ėmė­si įsta­ty­mo, ku­ris iš kri­zių zo­nų į Lie­tu­vą leis­tų per­kel­ti lie­tu­vių kil­mės as­me­nis.

Naujo įstatymo projektui šeštadienį pritarta bendru sutarimu, o tolesnis jo svarstymas numatytas pavasario sesijoje.

„Šiuo metu nėra įstatymo lygmeniu mechanizmo, kuris leistų užsienio valstybėse gyvenantiems Lietuvos piliečiams ar lietuvių kilmės asmenims ištikus humanitarinei krizei, katastrofai, persikelti į Lietuvą ir joje integruotis“, – pristatydamas pataisas sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Ministras priminė, kad precedentų jau būta: vadovaudamasi Vyriausybės nutarimu Lietuva kelerius metus rėmė iš neramumų apimtų Ukrainos regionų persikeliančius lietuvių kilmės asmenis.

„Dėl karinio konflikto, Rusijos agresijos prieš Ukrainą buvo mūsų piliečiai atsidūrę tokioj situacijoj ir (buvo perkelti – BNS), bet nėra sistemos“, – sakė L. Linkevičius.

Anot jo, siūlomas įstatymas „įtvirtina išsamų teisinį reguliavimą, kad būtų galima užtikrinti perkeliamų asmenų teisę į saugumą, kad jiems būtų sudarytos galimybės integruotis į visuomenę“.

Pagal įstatymą, perkelti galėtų būti Lietuvos piliečiai, lietuvių kilmės asmenys bei tie, kurie turėtų teisę atkurti Lietuvos pilietybę ir jų šeimų nariai. Įstatymo projekte numatyti saugikliai, kokie asmenys negalėtų būti perkeliami – padarę sunkius nusikaltimus, galintys kelti grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ir t. t.

Lietuvių kilmė asmenų perkėlimas iš humanitarinės krizės ištiktos valstybės ar teritorijos būtų finansuojamas biudžeto lėšomis.

Klausiamas, kiek gali kainuoti žmonių perkėlimas, L. Linkevičius atsakė, kad perkėlimas iš Ukrainos kainavo apie 6,5 tūkst. eurų už asmenį. Tokia galimybe yra pasinaudoję per 150 žmonių.

Siūloma, kad naujas įstatymas įsigaliotų nuo šių metų liepos.