Iš Europos teisės ekspertų norima atimti savarankiškumą
Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos ir Vy­riau­sy­bės kan­ce­lia­ri­jos už­mo­jams pa­nai­kin­ti Eu­ro­pos tei­sės de­par­ta­men­tą (ETD), per­duo­dant jo funk­ci­jas Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jai, prieš­ina­si Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja (URM). Abe­jo­nių dėl ETD, kaip sa­va­ran­kiš­kos įstai­gos, nai­ki­ni­mo ne­sle­pia ir po­li­ti­kai.

Jie nuogąstauja, kad tai padarius gali sumažėti teisėkūros proceso skaidrumas, padidėti politinių vadovų įtaka teisės aktų projektų išvadoms.

Vienose rankose

Teisingumo ministerija pasiūlė Vyriausybei reorganizuoti ETD, kuris šiuo metu veikia kaip savarankiška įstaiga prie šios ministerijos, ir prijungti prie jos struktūros. Esą taip būtų sumažintas Teisingumo ministerijai pavaldžių biudžetinių įstaigų skaičius, optimizuota jų veikla, racionaliau naudojami ištekliai.

Šiuo metu ETD patvirtintas didžiausias leistinas pareigybių skaičius – 17. Jis, kaip aiškina teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, neatitinka Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairėse numatyto siekio, kad nebūtų įstaigų, turinčių mažesnį nei 20 valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių.

„ETD administracijoje dirba įstaigos vadovas, du jo pavaduotojai ir keturi skyrių vedėjai. Santykis tarp vadovaujančių ir kitas funkcijas atliekančių darbuotojų yra 1:2“, – dėstė E. Jankevičius. Anot jo, ETD funkcijos galėtų būti perduotos Teisingumo ministerijai. Tai esą leistų maždaug 70 tūkst. eurų per metus sumažinti darbo užmokesčio išlaidas, nes perkeliant etatus kai kurių iš jų neliktų.

Svarbiausia, anot ministro, jog nacionalinės teisės aktų ir jų projektų atitikties Europos Sąjungos (ES) teisei vertinimo funkcijos perkėlimas į Teisingumo ministeriją užtikrintų, kad ES teisė nebūtų vertinama atsietai nuo nacionalinės teisės, o atitikties ES teisei vertinimas nebūtų dirbtinai atskiriamas nuo atitikties asmens teisėms ir laisvėms vertinimo. Visa tai padėtų užtikrinti darnią nacionalinės teisės sistemos plėtrą.

Pasigedo alternatyvų

URM kancleris Laimonas Talat-Kelpša įsitikinęs, kad Teisingumo ministerijos parengto Vyriausybės nutarimo reorganizuoti ETD projekto turinys ir jo pateikimo procedūra galbūt pamina Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintus teisėkūros principus. Anot jo, projektas nebuvo iš anksto derintas su kitomis suinteresuotomis institucijomis.

Be to, URM abejoja, ar tikrai ETD prijungimas prie Teisingumo ministerijos yra vienintelis būdas sumažinti šiai ministerijai pavaldžių biudžetinių įstaigų skaičių. „Svarstomas tik vienas reorganizacijos variantas, nors rengiant teisės akto projektą reikia įvertinti visas galimas teisinio reguliavimo alternatyvas ir pasirinkti geriausią“, – tvirtino L. Talat-Kelpša.

URM pažymėjo, kad toks ETD reorganizavimo būdas ES šalyse itin retas. Daugelyje valstybių narių analogiškos įstaigos veikia arba prie vyriausybės kanceliarijos, arba prie diplomatinės žinybos, arba jų funkcijos yra padalytos šioms institucijoms. URM taip pat pasigedo argumentų, kaip po reorganizacijos būtų išsaugota nuo 1997 metų daugiau ar mažiau savarankiškai veikiančio ETD sukaupta institucinė atmintis ir ekspertinė kvalifikacija.

Pinigai – ne svarbiausia

Ne vieną dešimtmetį veikiančio ETD pagrindiniai uždaviniai – ES teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo koordinavimas, pagalba ir kontrolė, kad rengiami nacionalinės teisės aktų projektai, galiojantys teisės aktai ir jų taikymo praktika atitiktų ES teisę.

Ar tokių užduočių vykdymas nenukentėtų, jei ETD būtų pertvarkytas ir taptų Teisingumo ministerijos struktūriniu padaliniu, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas nepanoro spėlioti. „Apie tokią reorganizaciją dar nieko negirdėjau“, – „Lietuvos žinias“ tikino jis.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras neslėpė savo abejonių. Anot parlamentaro, padalinys, prižiūrintis, kaip nacionaliniai teisės aktai – tiek rengiami, tiek galiojantys – atitinka ES teisę, privalo veikti. Ar jis būtų atskira įstaiga, ar Teisingumo ministerijos padalinys – jau kitas klausimas.

„Tik reikėtų prisiminti, kad šiuo metu ETD teikia objektyvias išvadas ir be Vyriausybės pritarimo joms. Jei išvadoms darytų įtaką politinė vadovybė, tuomet būtų negerai. Panašius procesus jau galima matyti Seime. Todėl dabartinis ETD nepriklausomumas yra vertybė, kurios vargu ar verta atsisakyti dėl sutaupytų kelių tūkstančių eurų“, – kalbėjo S. Šedbaras.

Jis pažymėjo, kad ETD reorganizavimas gali paskatinti ir daugiau neigiamų procesų – vykstant pertvarkai ETD tikriausiai paliktų geriausi, itin kvalifikuoti specialistai. Jie susirastų darbo europinėse struktūrose ar kur nors kitur.