Iš daugiatautės Lietuvos
Apie mū­sų vals­ty­bę, at­vi­rą ki­tų tau­tų žmo­nėms, liu­di­ja dar Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Ge­di­mi­no laiš­kai, ku­riais kvies­ta at­vyk­ti, lais­vai kur­tis ir be ap­ri­bo­ji­mų vers­tis sve­čių ša­lių ama­ti­nin­kus, gy­dy­to­jus, pre­kiau­to­jus. Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Vy­tau­to do­va­no­to­se že­mė­se įsi­kū­rė iš­ti­ki­mais są­jun­gi­nin­kais ta­pu­sios to­to­rių gen­tys. Ko­kia tau­ti­nių ma­žu­mų kū­ri­mo­si Lie­tu­vo­je is­to­ri­ja ir kaip jos gy­ve­na da­bar?

Lie­tu­vo­je šiuo me­tu gy­ve­na per pu­san­tro šim­to tau­ty­bių žmo­nių. Vei­kia apie 300 tau­ti­nių ma­žu­mų bend­ruo­me­nių. Jau­čia­ma, ma­to­ma ir ver­ti­na­ma, kaip pa­brė­žė Tau­ti­nių ma­žu­mų de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Vi­da Mont­vy­dai­tė, kiek­vie­nos tau­ti­nės bend­ruo­me­nės įta­ka Lie­tu­vos po­li­ti­niam, eko­no­mi­niam ir kul­tū­ri­niam gy­ve­ni­mui. Vi­sų Lie­tu­vos tau­tų in­dė­lis svar­bus ku­riant šiuo­lai­kiš­ką, stip­rią ir ne­prik­lau­so­mą vals­ty­bę. Bran­gin­ti­nas dar Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės (LDK) lai­kais su­sik­los­tęs dar­nus tarp­kul­tū­ri­nis su­gy­ve­ni­mas.

Skir­tin­gais lai­ko­tar­piais, dėl skir­tin­gų priežasčių

Alinos Ožič nuotrauka

– Ko­kių tau­tų at­sto­vai Lie­tu­vo­je yra jau sen­bu­viai ir ko­kių – tik ne­se­niai įsi­kū­rę ar ku­ria­si? – tei­ra­vo­mės Tau­ti­nių ma­žu­mų de­par­ta­men­to di­rek­to­rės Vi­dos Montvydaitės.

– Lie­tu­vos tau­ti­nių ma­žu­mų for­ma­vi­mui­si di­džiau­sią įta­ką tu­rė­jo is­to­ri­niai, geo­po­li­ti­niai veiks­niai: LDK lai­ko­tar­pis ir pa­tir­tos oku­pa­ci­jos. LDK dau­giau nei pu­sė gy­ven­to­jų bu­vo ru­sė­nai: da­bar­ti­niai gu­dai, iš da­lies ukrai­nie­čiai, ru­sai. Pir­mo­sios Lie­tu­vos et­ni­nės ma­žu­mos bu­vo vo­kie­čiai, žy­dai, to­to­riai, ka­rai­mai, ro­mai. Len­kai į Lie­tu­vą kė­lė­si po Lie­tu­vos ir Len­ki­jos su­si­vie­ni­ji­mo XVI am­žiu­je, taip pat tar­pu­ka­riu. Ru­sų tau­ty­bės gy­ven­to­jų pa­dau­gė­jo ca­ri­nės Ru­si­jos val­dy­mo me­tais, kai į Lie­tu­vą nuo per­se­kio­ji­mų bė­go ru­sų sen­ti­kiai.

So­viet­me­čiu į Lie­tu­vą vėl plūs­te­lė­jo ru­sų, nes kū­rė­si pra­mo­nės įmo­nės, ka­ri­nės struk­tū­ros. At­vy­ko ir ki­tų tau­ty­bių žmo­nių iš tuo­me­tės So­vie­tų Są­jun­gos. Skir­tin­gais lai­ko­tar­piais ir dėl skir­tin­gų prie­žas­čių į Lie­tu­vą at­ke­lia­vo ar­mė­nų, gru­zi­nų, ka­za­chų, aze­rų. Pa­vyz­džiui, po 1988 me­tų že­mės dre­bė­ji­mo Spi­ta­ke bu­vo or­ga­ni­zuo­tai at­vež­ta apie 1,5 tūkst. žmo­nių, eva­kuo­tų iš že­mės dre­bė­ji­mo nu­siaub­to Ar­mė­ni­jos re­gio­no. Dėl et­ni­nio Ar­mė­ni­jos ir Azer­bai­dža­no konf­lik­to 1989–1990 me­tais daug žmo­nių į Lie­tu­vą at­vy­ko iš Azer­bai­dža­no ir Kal­nų Ka­ra­ba­cho.

Šiuo­lai­ki­nės ga­li­my­bės, spar­tė­jan­ti glo­ba­li­za­ci­ja lei­džia žmo­nėms leng­viau ju­dė­ti, keis­ti gy­ve­na­mą­ją vie­tą. Mū­sų jau ne­ste­bi­na gre­ta gy­ve­nan­tys ir dir­ban­tys in­dai, ja­po­nai, ki­nai ar ko­rė­jie­čiai, į Lie­tu­vą at­vy­kę dėl eko­no­mi­nių, geo­po­li­ti­nių ar ki­tų prie­žas­čių. Ti­kė­ti­na, kad kei­čian­tis pa­sau­li­nei si­tua­ci­jai, kei­sis ir Lie­tu­vos tau­ti­nių ma­žu­mų dy­dis, tau­ty­bių įvai­ro­vė.

– Kiek ir ko­kių tau­ti­nių ma­žu­mų da­bar gy­ve­na Lie­tu­vo­je? Kaip jos pa­sis­kirs­čiu­sios di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se, ra­jo­nuo­se ir mies­te­liuo­se?

– 2011 me­tų vi­suo­ti­nio gy­ven­to­jų ir na­mų ūkių su­ra­šy­mo duo­me­ni­mis, Lie­tu­vo­je yra 154 skir­tin­gų tau­ty­bių at­sto­vų. Gau­siau­sia – len­kų bend­ruo­me­nė. Mū­sų ša­ly­je gy­ve­na per 200 tūkst. len­kų. Dau­giau­sia Šal­či­nin­kų (77,8 proc.), Vil­niaus (52,1 proc.), Tra­kų (30,1 proc.) ir Šven­čio­nių (26 proc.) ra­jo­nuo­se.

Gau­si yra ru­sų bend­ruo­me­nė – apie 177 tūkst. gy­ven­to­jų. Dau­giau­sia ru­sų tau­ty­bės gy­ven­to­jų yra Vi­sa­gi­ne (51,9 proc.), Klai­pė­do­je (19,6 proc.), Za­ra­sų (18,7 proc.) ir Šven­čio­nių (13,3 proc.) ra­jo­nuo­se.

Lie­tu­vo­je gy­ve­na apie 36 tūkst. bal­ta­ru­sių, 16 tūkst. ukrai­nie­čių, apie 3 tūkst. žy­dų, apie 2,7 tūkst. to­to­rių. Ne­ma­žai yra vo­kie­čių (apie 2, 4 tūkst.), ro­mų (apie 2,1 tūkst.), lat­vių (apie 2 tūkst.), ar­mė­nų (apie 1, 2 tūkst.), azer­bai­dža­nie­čių (apie 600), mol­da­vų (apie 500).

Vil­nius yra dau­gia­tau­tiš­kiau­sias Lie­tu­vos mies­tas, ja­me gy­ve­na 128 tau­ty­bių žmo­nių. An­tras bū­tų Kau­nas – apie 80 tau­ty­bių gy­ven­to­jų. Klai­pė­do­je gy­ve­na apie 70 tau­ty­bių žmo­nių. Tra­kai gar­sė­ja ak­ty­vio­mis to­to­rių ir ka­rai­mų bend­ruo­me­nė­mis.

Sau­gūs, su­pras­ti ir reikalingi

– Kaip tau­ti­nės ma­žu­mos in­teg­ruo­ja­si į mū­sų vi­suo­me­nę? Ko­kių prob­le­mų ky­la ir kaip vals­ty­bė pa­de­da ar ga­lė­tų pa­dė­ti?

– In­teg­ra­ci­nis pro­ce­sas nė­ra pa­pras­tas ir vien­pu­sis. Ja­me tu­ri ak­ty­viai da­ly­vau­ti ne tik tau­ti­nės ma­žu­mos, bet ir Lie­tu­vos vi­suo­me­nė. Be to, vi­sa­ver­tė, sklan­di in­teg­ra­ci­ja – tai ir žmo­gui su­tei­kia­ma ga­li­my­bė puo­se­lė­ti tau­ti­nę kul­tū­rą, emo­ci­nė sa­vi­jau­ta ša­ly­je, pi­lie­ti­nės nuo­sta­tos, da­ly­va­vi­mas vi­suo­me­ni­nia­me gy­ve­ni­me, in­teg­ra­ci­jai bū­ti­nų ge­bė­ji­mų ug­dy­mas, ir dau­ge­lis ki­tų da­ly­kų. In­teg­ra­ci­jos sėk­mė pro­por­cin­ga tam, kiek žmo­gus jau­čia­si sau­gus, su­pras­tas, lais­vas ir rei­ka­lin­gas vals­ty­bei, ku­rio­je gy­ve­na.

Aps­kri­tai ga­li­ma teig­ti, jog tau­ti­nių ma­žu­mų pa­dė­tis per pa­sta­ruo­sius me­tus pa­si­kei­tė į ge­rą­ją pu­sę. Gim­na­zi­jas ir mo­kyk­las Lie­tu­vo­je bai­gę jau­nuo­liai ge­rai mo­ka vals­ty­bi­nę kal­bą, iš­ma­no tei­si­nę ir so­cia­li­nę sis­te­mą. Pa­ste­bi­me, jog to­kie as­me­nys leng­viau ran­da dar­bą, ak­ty­viai da­ly­vau­ja ša­lies po­li­ti­nia­me gy­ve­ni­me, pri­si­de­da prie kul­tū­ri­nės veik­los. Ta­čiau spręs­ti­nų prob­le­mų lie­ka. Ir jų bus vi­sa­da. Vi­suo­me­nė kin­ta. Bend­rai gy­ve­nant vi­sa­da at­si­ras, ką to­bu­lin­ti.

Tu­ri­me pa­dė­ti tau­ti­nėms ma­žu­moms iš­sau­go­ti sa­vo ta­pa­ty­bę ir in­teg­ruo­tis į vi­suo­me­ni­nį, po­li­ti­nį, eko­no­mi­nį bei kul­tū­ri­nį ša­lies gy­ve­ni­mą. Tau­ti­nių ma­žu­mų de­par­ta­men­to veik­los tiks­las – kur­ti dar­nią Lie­tu­vos vi­suo­me­nę, pa­nau­do­jant ša­ly­je gy­ve­nan­čių tau­tų kul­tū­ri­nį po­ten­cia­lą vals­ty­bės pa­žan­gai. Vi­suo­met ska­tin­si­me tin­ka­mų spren­di­mų ieš­ko­ji­mą vi­siems kar­tu.

Ma­no­me, kad kon­sul­ta­ci­jos ir bend­ra­dar­bia­vi­mas su tau­ti­nių ma­žu­mų or­ga­ni­za­ci­jo­mis yra bū­ti­nas. To­dėl Tau­ti­nių ma­žu­mų de­par­ta­men­to nuo­sta­tuo­se nu­ma­ty­ta Tau­ti­nių bend­ri­jų ta­ry­ba, tei­kian­ti siū­ly­mus ir reiš­kian­ti pa­ta­ria­mą­ją nuo­mo­nę tau­ti­nių ma­žu­mų po­li­ti­kos įgy­ven­di­ni­mo klau­si­mais. Per­nai lap­kri­tį ket­ve­riems me­tams pa­tvir­tin­ta nau­jos su­dė­ties 26 na­rių Tau­ti­nių bend­ri­jų ta­ry­ba. Jos pir­mi­nin­ke iš­rink­ta lat­vė Gun­ta Ro­nė, pa­va­duo­to­jais – Ma­ry­tė Mas­laus­kai­tė, vo­kie­čių bend­ruo­me­nės at­sto­vė, ir Vla­dis­la­vas Voi­ni­čius, len­kų at­sto­vas. Ta­ry­bo­je yra gru­zi­nų, ro­mų, ru­mu­nų, li­ba­nie­čių, ka­za­chų, žy­dų, grai­kų, čė­čė­nų, uz­be­kų at­sto­vų.

– Kiek ir kur vei­kia sa­vait­ga­li­nių tau­ti­nių ma­žu­mų bend­ri­jų mo­kyk­lų? Kaip sau­go­mas tau­ti­nių ma­žu­mų et­no­ling­vis­ti­nis gy­vy­bin­gu­mas?

– Vie­nas Tau­ti­nių ma­žu­mų de­par­ta­men­to veik­los pri­ori­te­tų – vai­kų ir jau­ni­mo įtrauk­tis į ša­lies vi­suo­me­ni­nį gy­ve­ni­mą, jų pi­lie­ti­nis ug­dy­mas. Tau­ti­nių ma­žu­mų sek­ma­die­ni­nėms mo­kyk­loms sten­gia­mės skir­ti ypa­tin­gą dė­me­sį. Tau­ti­nių ma­žu­mų pro­jek­tų fi­nan­sa­vi­mo tai­syk­lė­se esa­me įtvir­ti­nę šeš­ta­die­ni­nių ir sek­ma­die­ni­nių mo­kyk­lų veik­los rė­mi­mo pri­ori­te­tą. Pro­jek­tus pa­tei­ku­sios sek­ma­die­ni­nės mo­kyk­los gau­na par­amą veik­lai – mo­ko­ma­jai me­džia­gai, kny­goms, edu­ka­ci­nėms eks­kur­si­joms. Šie­met pla­nuo­ja­me or­ga­ni­zuo­ti ir mo­ky­mus sek­ma­die­ni­nių mo­kyk­lų mo­ky­to­jams, ir tra­di­ci­nį fes­ti­va­lį jas lan­kan­tiems vai­kams.

Ša­ly­je vei­kia dau­giau nei 30 tau­ti­nių ma­žu­mų sek­ma­die­ni­nių mo­kyk­lų. Ar­mė­nų sek­ma­die­ni­nės mo­kyk­los yra įsi­kū­ru­sios Vil­niu­je, Kau­ne ir Klai­pė­do­je, azer­bai­dža­nie­čių – Klai­pė­do­je, bal­ta­ru­sių – Vi­sa­gi­ne ir Klai­pė­do­je, es­tų, grai­kų, ka­rai­mų, ka­za­chų ir lat­vių – Vil­niu­je, len­kų – Kė­dai­niuo­se, Šven­čio­ny­se ir Vi­sa­gi­ne, ro­mų – Vil­niu­je ir Pa­ne­vė­žy­je, ru­sų – Aly­tu­je, Kė­dai­niuo­se ir Ma­ri­jam­po­lė­je, to­to­rių – Aly­tu­je, Vil­niu­je ir Vi­sa­gi­ne, ukrai­nie­čių – Vil­niu­je, uz­be­kų – Vi­sa­gi­ne, vo­kie­čių Kau­ne ir Vi­sa­gi­ne, žy­dų – Vil­niu­je, Kau­ne ir Klai­pė­do­je. Kai ku­rios jų vei­kia ne tik kaip mo­kyk­los, bet ir kaip vai­kų klu­bai, tau­ti­niai an­samb­liai, va­sa­ros sto­vyk­los, ki­tos su­bu­ria ne tik bend­ruo­me­nės vai­kus, bet ir su­au­gu­siuo­sius. Vis­kas la­bai in­di­vi­dua­lu ir pri­klau­so nuo bend­ruo­me­nės po­rei­kių.

Vie­niems apie kitus

– Ku­rios tau­ti­nės ma­žu­mos yra ryš­kiau­sios ir ak­ty­viai puo­se­lė­ja sa­vo tau­ti­nį iden­ti­te­tą? Kaip pri­si­de­da prie Lie­tu­vos tur­ti­ni­mo?

– Kiek­vie­nos tau­ti­nės bend­ruo­me­nės įta­ka Lie­tu­vos po­li­ti­niam, eko­no­mi­niam ir kul­tū­ri­niam gy­ve­ni­mui yra jau­čia­ma, ma­to­ma ir ver­ti­na­ma. Vi­sų jų in­dė­lis yra svar­bus. Gau­su tau­ti­nių ma­žu­mų or­ga­ni­za­ci­jų, ren­gi­nių, ku­riems fi­nan­sa­vi­mą ski­ria vals­ty­bė. Ver­ta iš­skir­ti ru­sų ir len­kų bend­ruo­me­nių kas­me­ti­nius tarp­tau­ti­nius folk­lo­ro fes­ti­va­lius „Po­krovs­ki­je ko­lo­ko­la“ ir „Len­kų gė­lės“. Ne­ma­žo dė­me­sio su­lau­kia Eu­ro­pos žy­dų kul­tū­ros die­nos, to­to­rių ren­gi­niai. Ka­rai­mų kal­bos sto­vyk­la įdo­mi ling­vis­tams, kal­bos ty­rė­jams iš vi­so pa­sau­lio.

At­gi­mi­mo me­tais tau­ti­nių ma­žu­mų or­ga­ni­za­ci­jų ak­ty­vis­tai pri­si­dė­jo prie Są­jū­džio veik­los. Ni­ko­la­jus Med­ve­de­vas, Vla­di­mi­ras Jar­mo­len­ka, Eu­ge­ni­jus Pe­tro­vas bu­vo iš­rink­ti LR Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos (At­ku­ria­mo­jo Sei­mo) de­pu­ta­tais. Jie bu­vo ir Ko­vo 11– osios Ak­to sig­na­ta­rai. Bal­ta­ru­sių klu­bo „Siab­ry­na“ na­riai Va­len­ti­nas Ste­chas, Ole­gas Ab­la­žie­jus ir Kris­ti­na Ba­la­cho­vič ap­do­va­no­ti Sau­sio 13-osios at­mi­ni­mo me­da­liais. Lie­tu­vos gu­dų drau­gi­jos na­rys Ste­po­nas Du­šaus­kas, gru­zi­nų kul­tū­ros drau­gi­jos „I­be­ri­ja“ va­do­vė Da­li Go­geš­vi­li-Juo­di­šie­nė, Lie­tu­vos tarp­na­cio­na­li­nės koor­di­na­ci­nės aso­cia­ci­jos va­do­vas Vla­di­mi­ras Gra­žu­lis, ru­sų bend­ruo­me­nės na­rės Na­ta­li­ja Ka­sat­ki­na ir Tat­ja­na Mich­nio­va, vie­na iš Lie­tu­vos ar­mė­nų bend­ri­jos „Ga­run“ įkū­rė­jų Zi­nai­da Sa­ka­laus­kie­nė, 1989-ai­siais Ju­ze­fo Mont­vi­los var­do len­kų kul­tū­ros fon­dą Lie­tu­vo­je įstei­gęs Hen­ry­kas Sos­novs­kis, Lie­tu­vos ru­mu­nų kul­tū­ros bend­ri­jos „Da­či­ja“ na­rė Liud­mi­la Ža­la­ke­vi­čie­nė, vie­šai par­eiš­ki­mus pa­si­ra­šę Ar­tio­mas Ino­zem­ce­vas, Ar­tu­ras Plokš­to, Ole­gas Ab­la­že­jus, Gri­go­ri­jus Fi­šas, Liud­mi­la Žil­co­va, Ine­sis Kiš­kis, Ado­mas Ja­ku­baus­kas, Ma­chi­ras Gam­za­je­vas, Da­li Go­giš­vi­li, Ole­gas Isa­je­vas, Iva­nas Ju­zič, Jev­ge­ni­jus Vo­lic­kis, Va­len­ti­na Ku­kia­nie­nė ir Ju­ri­jus Lan­ki­vas, ra­gi­nę nu­trauk­ti krau­jo pra­lie­ji­mą, – vi­si jie ver­ti at­ski­ro pa­mi­nė­ji­mo.

Ta­čiau at­kreip­ki­me dė­me­sį ir į dau­gy­bę ne lie­tu­vių kil­mės sa­vo sri­ties pro­fe­sio­na­lų, kas­dien dir­ban­čių, ku­rian­čių mū­sų vi­sų Lie­tu­vą. Sa­vo feis­bu­ko pa­sky­ro­je tu­ri­me skil­tį „Vie­niems apie ki­tus“. Jo­je pa­sa­ko­ja­me apie įdo­mius, ga­bius, kū­ry­bin­gus įvai­rių tau­ty­bių žmo­nes. Pla­nuo­ja­me šiuos pa­sa­ko­ji­mus per­kel­ti ir į Tau­ti­nių ma­žu­mų de­par­ta­men­to in­ter­ne­ti­nį pus­la­pį. Svar­bu su­pras­ti, kad įvai­rių tau­ty­bių žmo­nės, jų pa­tir­tis ir kul­tū­ri­nis pa­li­ki­mas yra ne grės­mė Lie­tu­vai, o ver­ty­bė, ją pra­tur­ti­nan­ti.