Iš butų varomiems karininkams sužibo viltis
Lie­tu­vos ape­lia­ci­nis teis­mas (LAT), iš­nag­ri­nė­jęs vie­ną pir­mų­jų by­lų, ku­rio­je at­sar­gos ka­ri­nin­kai skun­dė­si dėl val­džios už­mo­jų par­duo­ti jiems skir­tus bu­vu­sius tar­ny­bi­nius bu­tus, pri­pa­ži­no, kad vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos, vai­ky­da­mo­si pel­no ir pa­mirš­da­mos žmo­nių in­te­re­sus, bu­vo ne­tei­sios.

LAT Ci­vi­li­nių by­lų tei­sė­jų ko­le­gi­ja kons­ta­ta­vo, kad žmo­gaus tei­sė į būs­tą ir jo ne­lie­čia­my­bę yra svar­bes­nė nei vals­ty­bės in­te­re­sas kuo bran­giau par­duo­ti jai pri­klau­san­tį tur­tą.

To­kia iš­va­da pa­da­ry­ta ape­lia­ci­ne tvar­ka iš­nag­ri­nė­jus at­sar­gos ka­ri­nin­kų šei­mų, įsi­kū­ru­sių Kau­no Aš­me­nos 2-osios gat­vės 25A na­me, skun­dą. Juo gy­ven­to­jai pra­šė LAT pa­nai­kin­ti Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo spren­di­mą, ku­riuo vi­so mi­nė­to na­mo auk­cio­no re­zul­ta­tai bu­vo pri­pa­žin­ti tei­sė­tais.

Ga­li leng­viau atsikvėpti

LAT kons­ta­ta­vo, jog skel­biant auk­cio­ną ne­at­siž­velg­ta į tai, kad da­ly­je bu­tų gy­ve­na į at­sar­gą iš­ėję ka­ri­nin­kai, ku­riems nu­sta­ty­tas 35–40 proc. dar­bin­gu­mo ly­gis, taip pat ne­pil­na­me­čiai vai­kai.

Ne­ga­na to, auk­cio­ne iš­kart bu­vo par­duo­da­mas vi­sas na­mas, o ne at­ski­ri bu­tai. Mat, be ka­ri­nin­kų šei­mų gy­ve­na­mų bu­tų, du na­mo bu­tai bu­vo tuš­ti. Tad no­rė­da­mi įsi­gy­ti sa­vo bu­tus vals­ty­bės įmo­nės Tur­to ban­ko skelb­ta­me auk­cio­ne, at­sar­gos ka­ri­nin­kai bu­vo ver­čia­mi pirk­ti ir bu­tus, ku­rių jiems vi­siš­kai ne­rei­kia.

Tur­to ban­ko at­sto­vai to­kią sa­vo po­zi­ci­ją teis­me aiš­ki­no pa­pras­tai, esą par­duo­dant vi­są dau­gia­bu­tį bū­tų ga­li­ma gau­ti mak­si­ma­lią pi­ni­gų su­mą. Ta­čiau, tei­sė­jų ko­le­gi­jos ver­ti­ni­mu, pri­va­ti­zuo­jant na­me esan­čius bu­tus rei­kė­jo ne tik siek­ti kuo bran­giau juos par­duo­ti, bet ir at­siž­velg­ti į vie­šą­jį in­te­re­są – už­ti­krin­ti bu­tuo­se įsi­kū­ru­sių žmo­nių tei­sę į būs­tą. Be to, par­duo­dant vi­są pa­sta­tą ap­ri­bo­ta nuo­mi­nin­kų tei­sė iš­si­pirk­ti kon­kre­čius bu­tus, ku­riuos jie 1994–1999 me­tais ga­vo kaip tar­ny­bi­nius.

LAT auk­cio­no re­zul­ta­tus pri­pa­ži­no ne­ga­lio­jan­čiais. Tad gy­ven­to­jai kol kas ga­li at­sik­vėp­ti. „Kas bus to­liau, ne­ži­no­me, nors įta­ria­me, kad tuo vis­kas ne­si­baigs“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ tei­gė vie­nas na­mo gy­ven­to­jas, ne­no­rė­jęs, kad jo pa­var­dė bū­tų skel­bia­ma.

Gin­tis pa­si­ren­gę ir vilniečiai

Kau­nie­čių in­te­re­sus gy­nu­sio ad­vo­ka­to Ed­mun­do Būd­vy­čio tei­gi­mu, po mi­nė­to LAT spren­di­mo ir ki­tos ka­ri­nin­kų šei­mos tu­rė­tų ne­nu­leis­ti ran­kų ir gin­ti sa­vo tei­ses. Šios by­los ei­gą ne­kan­triai ste­bi kur kas gau­ses­nis Vil­niu­je gy­ve­nan­čių at­sar­gos ka­ri­nin­kų bū­rys. Sos­ti­nė­je vien ge­gu­žės-bir­že­lio mė­ne­siais par­duo­ta per pus­šim­tį bu­tų. Da­lį jų auk­cio­nuo­se pa­vy­ko nu­si­pirk­ti pa­tiems nuo­mi­nin­kams, da­lį įsi­gi­jo ki­ti as­me­nys. Iš vi­so grės­mė at­si­dur­ti gat­vė­je po de­šimt­me­čių tar­ny­bos Lie­tu­vai bu­vo ki­lu­si maž­daug šim­tui at­sar­gos ka­ri­nin­kų – ne­prik­lau­so­mos ka­riuo­me­nės kū­rė­jų. Kai ku­rie iš jų te­be­tar­nau­ja.

„LAT spren­di­mas nė­ra ga­lu­ti­nis, jis ga­li bū­ti skun­džia­mas ka­sa­ci­ne tvar­ka dėl tei­sės ak­tų tai­ky­mo, bet ne dėl fak­tų nu­sta­ty­mo. Fak­tai jau nu­sta­ty­ti. Aiš­kiai pa­sa­ky­ta, kad pri­ori­te­tas – žmo­nės, o ne pi­ni­gai“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ pa­brė­žė E. Būd­vy­tis.

Taip pat ne­no­rė­ju­si skelb­ti sa­vo pa­var­dės vil­nie­tė Ire­na tei­gė, kad jos šei­ma dar lau­kia, kuo baig­sis kol kas dar ne­pas­kelb­tas jų bu­to auk­cio­nas. „Daug mū­sų de­vy­naukš­čio bu­tų jau par­duo­ti. Tik ne­daug jų pa­vy­ko nu­si­pirk­ti at­sar­gos ka­ri­nin­kų šei­moms. Bu­tai kai­nuo­ja dau­giau kaip 40 tūkst. eu­rų, o jo­kių pa­sko­lų ban­kai mums, esan­tiems prie pen­si­jos slenks­čio, ne­su­tei­kia“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

Anot pa­šne­ko­vės, jos šei­ma ne­si­jau­čia ne­tei­sė­tai gy­ve­nan­ti prieš po­rą de­šimt­me­čių skir­ta­me bu­te – su­da­ry­ta nuo­mos su­tar­tis, ku­ri ne­nu­trauk­ta ir ne­pa­keis­ta.

„Jei bu­vo kei­čia­mi įsta­ty­mai ir dėl to kei­tė­si bu­tų nuo­mos tai­syk­lės, tvar­ka ar dar kaž­kas, tu­rė­jo bū­ti ko­re­guo­ja­mos nuo­mos su­tar­tys. To­dėl ga­lio­ja to­kios są­ly­gos, ko­kios bu­vo su­da­rant su­tar­tis“, – svars­tė Ire­na. Vil­nie­tė pri­dū­rė, kad to­kią iš­va­dą pa­tei­kė ad­vo­ka­tai, su ku­riais kon­sul­ta­vo­si ne tik ji, bet ir dau­ge­lis kai­my­nų.

Siū­lo pataisas

Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Ar­tū­ras Pa­ulaus­kas Sei­me yra įre­gis­tra­vęs Kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos or­ga­ni­za­vi­mo ir ka­ro tar­ny­bos įsta­ty­mo pa­tai­sas, ku­rio­mis sie­kia­ma įtvir­tin­ti ga­li­my­bę ka­riams, at­lie­kan­tiems tar­ny­bą, iš­leis­tiems į at­sar­gą ar­ba per­kel­tiems į di­mi­si­ją, ku­rie kraš­to ap­sau­gos sis­te­mo­je yra iš­tar­na­vę ne ma­žiau kaip 5 me­tus ir su ku­riais tar­ny­bi­nių gy­ve­na­mų­jų pa­tal­pų nuo­mos su­tar­tys bu­vo su­da­ry­tos iki 2001 me­tų sau­sio 1 die­nos, pri­va­ti­zuo­ti nuo­mo­ja­mus bu­tus, jau pra­ra­du­sius tar­ny­bi­nių sta­tu­są.

Ši ga­li­my­bė bū­tų su­tei­kia­ma tiems, ku­rie nė­ra pa­si­nau­do­ję Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo nuo­sta­ta įsi­gy­ti vals­ty­bės ar­ba sa­vi­val­dy­bės bu­tų fon­do gy­ve­na­mą­sias pa­tal­pas iki su­da­rant tar­ny­bi­nių bu­tų nuo­mos su­tar­tis ir ne­tu­ri nuo­sa­vų.

„Ka­riams, at­lie­kan­tiems tar­ny­bą ar­ba iš­leis­tiems į at­sar­gą, ar­ba per­kel­tiems į di­mi­si­ją, pa­gal 1992 me­tais pri­im­tą ir iki 2001-ųjų ga­lio­ju­sį Ci­vi­li­nį ko­dek­są bu­vo su­teik­ta ga­ran­ti­ja, jog bai­gę tar­ny­bą ga­lės to­liau gy­ven­ti tar­ny­bi­niuo­se bu­tuo­se“, – ko­men­tuo­da­mas įre­gis­truo­tas pa­tai­sas aiš­ki­no A. Pa­ulaus­kas. Pa­tai­sos bir­že­lio 23 die­ną tu­rė­tų bū­ti tei­kia­mos svars­ty­ti Sei­mui.

Anot A. Pa­ulaus­ko, ka­riš­kiai – gy­ve­na­mų­jų pa­tal­pų nuo­mi­nin­kai, iš­ėję į se­nat­vės pen­si­ją, ga­lė­jo bū­ti iš­kel­di­na­mi iš tar­ny­bi­nių pa­tal­pų tik su­tei­kiant jiems ki­tą gy­ve­na­mą­jį būs­tą. Šios ga­ran­ti­jos bu­vo pa­nai­kin­tos 2012 me­tais pri­ėmus ati­tin­ka­mas pa­tai­sas, pa­gal ku­rias tar­ny­bi­nių bu­tų at­si­sa­ky­ta ir jie per­duo­ti Tur­to ban­kui.

„Vals­ty­bė, prieš dau­giau kaip du de­šimt­me­čius skir­da­ma ka­ri­nin­kams ir jų šei­moms tar­ny­bi­nius bu­tus, ga­ran­ta­vo, kad pa­si­bai­gus tar­ny­bai jie ga­lės ten lik­ti gy­ven­ti. Da­bar šie žmo­nės dėl tų bu­tų pri­vers­ti ko­vo­ti auk­cio­nuo­se. Ta­čiau dau­gu­ma jų yra to­kio am­žiaus, kad jiems su­dė­tin­ga kon­ku­ruo­ti su as­me­ni­mis, par­eiš­ku­siais no­rą nu­si­pirk­ti bu­vu­sius tar­ny­bi­nius bu­tus. Pra­di­nė kai­na auk­cio­nuo­se – apie 40–50 tūkst. eu­rų. Da­bar iš­ky­la grės­mė, kad ka­ri­nin­kai pra­ras vie­nin­te­lį gy­ve­na­mą­jį būs­tą“, – kal­bė­jo par­la­men­ta­ras.

A. Pa­ulaus­kas pri­mi­nė, kad 1996 me­tais Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja (KAM) da­lį tar­ny­bi­nių bu­tų leng­va­ti­nė­mis są­ly­go­mis lei­do pri­va­ti­zuo­ti ka­ri­nių oro pa­jė­gų ka­ri­nin­kams. To­dėl jis įžvel­gian­tis tam ti­krų dis­kri­mi­na­ci­jos po­žy­mių.

Ne­si­jau­čia susitepę

Anot kraš­to ap­sau­gos mi­nis­tro Juo­zo Ole­ko pa­ta­rė­jo vie­šie­siems ry­šiams Vai­do­to Lin­kaus, 2012 me­tais tar­ny­bi­nių bu­tų at­si­sa­ky­ta, nes ne­bu­vo ga­li­my­bių juos su­teik­ti vi­siems pa­gei­dau­jan­tie­siems.

„Mi­nė­to teis­mi­nio gin­čo da­ly­kas bu­vo Tur­to ban­ko veiks­mų or­ga­ni­zuo­jant auk­cio­ną tei­sė­tu­mas ir ne­bu­vo su­si­jęs su tur­to per­da­vi­mu Tur­to ban­kui. Tai­gi LAT spren­di­me nė­ra kons­ta­tuo­ta, kad bu­tų per­da­vi­mas Tur­to ban­kui ne­tei­sė­tas ar kaip nors pa­žei­džia as­mens tei­sę į būs­tą ar jo ne­lie­čia­my­bę. Šiuo spren­di­mu teis­mas iš es­mės at­krei­pė dė­me­sį į pa­žei­di­mus or­ga­ni­zuo­jant auk­cio­ną, ta­čiau ne­nus­ta­tė, kad Tur­to ban­kas aps­kri­tai ne­tu­rė­jo tei­sės to­kį auk­cio­ną or­ga­ni­zuo­ti“, – aiš­ki­no jis.