Interesų spąstai Vilniaus senamiestyje
Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to už­sa­ky­mu ren­gia­mas Vil­niaus se­na­mies­čio tvar­ky­mo pla­nas apau­ga vis di­des­niais įta­ri­mais. Ne­ri­mą, kad do­ku­men­tas, nu­ma­tan­tis is­to­ri­nių zo­nų at­kū­ri­mą Vil­niaus se­na­mies­ty­je, at­vers var­tus nau­joms sta­ty­boms sos­ti­nės šir­dy­je, kurs­to duo­me­nys apie do­ku­men­to ren­gė­jais sam­dy­tus ar­chi­tek­tus, dir­ban­čius su pri­va­čių pro­jek­tų vys­ty­to­jais. To­kiu at­ve­ju iš­kil­tų grės­mė, kad UNES­CO sau­go­mas Vil­niaus se­na­mies­tis ga­li bū­ti įtrauk­tas į pa­vo­ju­je at­si­dū­ru­sių Pa­sau­lio pa­vel­do ob­jek­tų są­ra­šą.

Vy­riau­sy­bės vi­ce­kanc­le­ris Ri­man­tas Vait­kus, šią sa­vai­tę LŽ pa­sa­ko­da­mas, ko­dėl Vil­niu­je iki šiol ne­pa­rink­ta vie­ta Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus pa­mink­lui, pa­žy­mė­jo, kad siū­ly­mą pa­triar­cho at­mi­ni­mui įam­žin­ti pri­tai­ky­ti Kons­tan­ti­no Sir­vy­do skve­rą stab­do pla­nai at­ei­ty­je užs­ta­ty­ti šią erd­vę. „Pa­mink­lo idė­ja kirs­tų­si su se­na­mies­čio at­sta­ty­mo kon­cep­ci­ja. Ten pla­nuo­ja­ma at­sta­ty­ti pa­gal pe­ri­me­trą bu­vu­sius na­mus, nors su­ma­ny­mas kon­tro­ver­siš­kai ver­ti­na­mas“, – aiš­ki­no po­li­ti­kas.

Ur­ba­nis­ti­nė in­va­zi­ja gre­sia ne tik K. Sir­vy­do skve­rui: ne­at­me­ta­ma ga­li­my­bė, kad at­ei­ty­je sos­ti­nės se­na­mies­ty­je ga­li bū­ti užs­ta­ty­ti ir Laz­dy­nų Pe­lė­dos, Rū­di­nin­kų skve­rai, ki­tos vie­šo­sios erd­vės. To­kias ga­li­my­bes at­ver­tų Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to (KPD) prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos šiuo me­tu ren­gia­mas spe­cia­lu­sis Vil­niaus se­na­mies­čio ne­kil­no­ja­mo­jo kul­tū­ros pa­vel­do ap­sau­gos pla­na­vi­mo do­ku­men­tas, ku­ria­me kal­ba­ma apie sos­ti­nės, kaip „vi­du­ram­žių mies­to“, kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tų at­kū­ri­mą.

„Kas sle­pia­si po at­kū­ri­mu? Tai la­bai jau­trus da­ly­kas, ypač se­na­mies­čio erd­vė­se. Vil­niaus se­na­mies­ty­je iki šiol yra la­bai daug ap­leis­tų vie­tų, ku­rias rei­kė­tų su­tvar­ky­ti. Jei pa­lik­si­me jas to­liau nyk­ti, o pra­dė­si­me at­kur­ti ne­san­čius sta­ti­nius (kaip su­pran­ta­te, tai bus nau­ji ob­jek­tai, ne XVII-XIX am­žiaus pa­sta­tai), tai kels ti­krai daug klau­si­mų“, – LŽ apie šią si­tua­ci­ją sa­kė Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės UNES­CO ko­mi­si­jos se­kre­to­ria­to ge­ne­ra­li­nė se­kre­to­rė As­ta Ju­ne­vi­čie­nė.

De­šimt­me­čio projektas

Vil­niaus se­na­mies­čio tvar­ky­mo pla­nu va­di­na­mas do­ku­men­tas pra­dė­tas reng­ti 2008 me­tais, bet rea­lius kon­tū­rus įga­vo po 2013 me­tų rug­sė­jo, kai bu­vo pa­tvir­tin­tas Se­na­mies­čio ver­tin­gų­jų sa­vy­bių ak­tas. Pro­ce­sai ypač pa­spar­tė­jo pra­ėju­sių me­tų ru­de­nį, kai kul­tū­ros mi­nis­tras Ša­rū­nas Bi­ru­tis įpa­rei­go­jo KPD kuo grei­čiau baig­ti reng­ti šiai sau­go­mai kul­tū­ros pa­vel­do vie­to­vei itin svar­bų pla­na­vi­mo do­ku­men­tą, ku­ris tu­rė­tų už­ti­krin­ti se­na­mies­čio ir jo te­ri­to­ri­jos iš­sau­go­ji­mą, nu­sta­ty­ti pa­vel­do­sau­gos rei­ka­la­vi­mus ir kon­kre­čių jo tvar­ky­mo prie­mo­nių sis­te­mą.

Or­ga­ni­zuo­ti do­ku­men­to pla­na­vi­mą bu­vo pa­ves­ta KPD, o jis pa­ti­kė­jo dar­bą sa­vo Vil­niaus pa­da­li­niui. Šis prog­ra­mos vyk­dy­mą pa­ve­dė vals­ty­bės įmo­nei „Lie­tu­vos pa­mink­lai“, įsteig­tai de­par­ta­men­to fi­nan­suo­ja­moms prog­ra­moms vyk­dy­ti. „Lie­tu­vos pa­mink­lai“ dar­bui at­lik­ti pa­si­tel­kė ne tik sa­vo spe­cia­lis­tus. „Ka­dan­gi tai di­de­lės apim­ties dar­bas, mū­sų tu­ri­mais žmo­giš­kai­siais iš­tek­liais tai ne­bū­tų įma­no­ma at­lik­ti, to­dėl dar­bo su­tar­ti­mi pa­pil­do­mai bu­vo kvie­čia­mi ki­ti žmo­nės“, – nu­ro­dė įmo­nės „Lie­tu­vos pa­mink­lai“ di­rek­to­rius Vyd­man­tas Drums­ta.

Vil­niaus se­na­mies­čio pa­vel­dot­var­kos pro­jek­to spe­cia­lis­tų gru­pės koor­di­na­to­re bu­vo pa­skir­ta šios įmo­nės Pro­jek­ta­vi­mo tar­ny­bos va­do­vo pa­va­duo­to­ja Gied­rė Fi­li­pa­vi­čie­nė. 2009–2015 me­tais Vil­niaus tvar­ky­mo pla­no ren­gė­jų gru­pei va­do­va­vo Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės įmo­nės „Vil­niaus pla­nas“ dar­buo­to­jas ar­chi­tek­tas Vin­cas Brez­gys, gru­pė­je dir­bo dar aš­tuo­ni žmo­nės. Kon­sul­tan­tais ren­gė­jai sam­dė pri­va­čių įmo­nių at­sto­vus – bend­ro­vė­je „Ur­ba­nis­ti­ka“ dir­ban­tį ar­chi­tek­tą Au­gį Gu­čą, įmo­nės „Se­no­jo mies­to ar­chi­tek­tai“ ar­chi­tek­tę Ire­ną Klio­ba­vi­čiū­tę ir ar­chi­tek­tę Ma­ri­ją Ne­mu­nie­nę iš Pro­jek­ta­vi­mo ir res­tau­ra­vi­mo ins­ti­tu­to.

Su­kė­lė abejonių

Kaip ro­do įmo­nės Lie­tu­vos re­gis­trų cen­tro pa­teik­ti duo­me­nys, šio pro­jek­to koor­di­na­to­rė G. Fi­li­pa­vi­čie­nė, nors pri­sta­to­ma kaip „Lie­tu­vos pa­mink­lų“ dar­buo­to­ja, kar­tu yra pri­va­čios įmo­nės „Se­no­jo mies­to ar­chi­tek­tai“ ak­ci­nin­kė, kaip ir kon­sul­tan­te sam­dy­ta I. Klio­ba­vi­čiū­tė. Be­je, pa­sta­ro­ji ar­chi­tek­tė kar­tu su ke­liais ko­le­go­mis iš „Se­no­jo mies­to ar­chi­tek­tų“ prieš kiek dau­giau nei pen­ke­rius me­tus bu­vo kal­tin­ta nu­si­kals­ta­mos gru­puo­tės, klas­to­ju­sios do­ku­men­tus pro­jek­tuo­jant bend­ro­vės „Teo LT“ ad­mi­nis­tra­ci­nį pa­sta­tą Vil­niu­je, or­ga­ni­za­vi­mu. Ar­chi­tek­tams, ban­džiu­siems „pa­dė­ti“ bend­ro­vei pa­sta­ty­ti ne 12, bet 15 aukš­tų sta­ti­nį (dėl to jo ver­tė bū­tų pa­di­dė­ju­si ma­žiau­siai 3 mln. eu­rų), baus­mės pa­vy­ko iš­veng­ti 2011 me­tais by­lą jų at­žvil­giu nu­trau­kus dėl se­na­ties.

„Bend­ro­vė „Se­no­jo mies­to ar­chi­tek­tai“, be ki­ta ko, tei­kia at­ly­gin­ti­nas pa­slau­gas ne vie­nai pri­va­čiai sta­ty­bos ar vys­ty­mo bend­ro­vei, ku­rios pla­nuo­ja sta­ty­bą Vil­niaus se­na­mies­ty­je. Tai­gi da­lis dar­bo gru­pės na­rių, vie­na ver­tus, yra sam­do­mi vers­li­nin­kų ir tar­nau­ja jų in­te­re­sams, tas yra nor­ma­lu. Ta­čiau, ki­ta ver­tus, jie ak­ty­viai da­ly­vau­ja tei­sė­kū­ro­je, ku­ri tu­rė­tų ap­sau­go­ti vie­šą­sias ver­ty­bes nuo pri­va­čių in­te­re­sų. Ma­no­me, kad Vil­niaus se­na­mies­čio tvar­ky­mo pla­no ren­gi­mo ko­man­do­je tu­rė­jo ir ga­lė­jo bū­ti tik in­te­re­sų konf­lik­tų ne­var­žo­mi, ne­prie­kaiš­tin­gos re­pu­ta­ci­jos pro­fe­sio­na­lūs spe­cia­lis­tai“, – LŽ tei­gė ak­ty­viai šiuo klau­si­mu be­si­do­min­čios sos­ti­nės Užu­pio bend­ruo­me­nės at­sto­vė tei­si­nin­kė Rė­da Bran­di­šaus­kie­nė.

„Lie­tu­vos pa­mink­lų“ va­do­vas V. Drums­ta ne­nei­gė ga­li­mo „žmo­giš­ko­jo fak­to­riaus“. „Ži­no­te, tai ga­li bū­ti kaip są­moks­lo teo­ri­ja: gal­būt to­kio va­rian­to ir ne­ga­li­ma vi­siš­kai at­mes­ti, bet kaip jį už­kar­dy­ti? Spe­cia­lia­jam pla­nui nė­ra tai­ko­mi iš­skir­ti­niai rei­ka­la­vi­mai, o žmo­giš­ka­sis fak­to­rius vi­sur ga­li veik­ti. Jei kal­ba­me apie in­te­re­sų konf­lik­tą, aš ti­krai ne­su ta ins­ti­tu­ci­ja, ku­ri tu­rė­tų ti­krin­ti. Par­ink­da­mas žmo­nes, at­siž­vel­giu į jų kom­pe­ten­ci­ją ir tu­ri­mą kva­li­fi­ka­ci­ją“, – aiš­ki­no jis.

KPD Vil­niaus sky­riaus va­do­vas Vi­tas Kar­čiaus­kas sa­vo ruo­žtu tvir­ti­no ne­įž­vel­gian­tis prob­le­mos dėl to­kios si­tua­ci­jos. „Ne man tai ko­men­tuo­ti, nes ko­man­dą rin­ko „Lie­tu­vos pa­mink­lai“, bet man nė­ra ži­no­mas nė vie­nas žmo­gus, ar­chi­tek­tas ar ur­ba­nis­tas, ku­ris ga­lė­tų reng­ti to­kius do­ku­men­tus ir ne­dirb­tų pro­jek­ta­vi­mo sri­ty­je“, – aiš­ki­no val­di­nin­kas.

Sei­mo An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jos, ku­ri jau pra­dė­jo nag­ri­nė­ti Vil­niaus se­na­mies­čio tvar­ky­mo pla­no ren­gi­mo ap­lin­ky­bes, na­rys is­to­ri­kas Eduar­das Šab­lins­kas, il­gus me­tus va­do­va­vęs sos­ti­nės Se­na­mies­čio se­niū­ni­jai, tvir­ti­no, kad ši si­tua­ci­ja pri­me­na pa­tar­lę apie la­pę viš­ti­dė­je. „Per­žiū­rė­jus do­ku­men­to ren­gi­mo me­džia­gą, no­ri­si duo­ti per na­gus tiek įmo­nei „Lie­tu­vos pa­mink­lai“, ku­ri su­da­ri­nė­ja su­tar­tė­les, tiek spe­cia­lis­tams, ku­rių pro­fe­si­nės bė­dos per 20 me­tų jau akis ba­do. Kaip ga­li­ma žmo­nes, dėl ku­rių dar­bo bu­vo abe­jo­nių, ku­rie tu­rė­jo prob­le­mų de­rin­da­mi sa­vo pro­jek­tus Se­na­mies­ty­je, skir­ti eks­per­tais, kad jie pa­skui ga­lė­tų sa­vo dar­bą, ku­ris anks­čiau ne­ti­ko, pa­kei­tus Se­na­mies­čio tvar­ky­mo pla­ną, pa­da­ry­ti tei­sė­tu? Sa­ky­siu tie­siai – man skau­du už tuos žmo­nes, ku­rie anks­čiau dir­bo pui­kiai, bet juos su­ga­di­no pi­ni­gai“, – kal­bė­jo par­la­men­ta­ras.

At­kū­ri­mas ar statybos

Vil­niaus se­na­mies­čio tvar­ky­mo pla­no, par­eng­to pra­ėju­sių me­tų lap­kri­čio pra­džio­je, spren­di­niai iki šių me­tų va­sa­rio 1-osios pa­gal su­pap­ras­tin­tą pro­ce­dū­rą, nes taip esą nu­ma­to įsta­ty­mai, bu­vo pri­sta­to­mi vi­suo­me­nei. Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja skel­bia, kad pa­teik­tam pro­jek­tui gau­ta dau­giau kaip 600 pa­sta­bų ir pa­siū­ly­mų, to­dėl pla­nas dar tris mė­ne­sius bus tiks­li­na­mas ir ta­da dar kar­tą skel­bia­mas vie­šai.

Abe­jo­nes dėl jo ren­gė­jų in­te­re­sų bei vi­sos pla­na­vi­mo pro­ce­dū­ros iš­sa­kan­čios Vil­niaus se­na­mies­čio iš­sau­go­ji­mu su­si­rū­pi­nu­sios vi­suo­me­nės at­sto­vai bai­mi­na­si, kad ir ga­lu­ti­nia­me va­rian­te iš­liks re­gu­lia­vi­mas, lem­sian­tis ne se­no­jo mies­to iš­sau­go­ji­mą, bet spar­tes­nį jo užs­ta­ty­mą. „Y­pač di­de­lį ne­ri­mą ke­lia pla­nuo­ja­mas „is­to­ri­nių zo­nų at­kū­ri­mas“. Ne­kil­no­ja­mų­jų kul­tū­ros ver­ty­bių ap­sau­gos įsta­ty­me tei­gia­ma, kad kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tai at­ku­ria­mi tik iš­im­ti­niais at­ve­jais. Šia­me do­ku­men­te at­kū­ri­mo są­vo­kos reikš­mė va­ri­juo­ja nuo „tam ti­kros mi­ni­ma­lios ar­chi­tek­tū­ri­nės erd­vės kai­tos“ iki bet ko­kio nau­jo pa­sta­to, ku­ris bū­tų pa­na­šių ga­ba­ri­tų kaip kaž­ka­da sto­vė­jęs na­mas, ar­ba nau­jos ur­ba­nis­ti­nės struk­tū­ros kū­ri­mo, kur nie­ka­da nė­ra bu­vę užs­ta­ty­mo. Pla­no kū­rė­jai ap­ta­ri­mų me­tu ne­slė­pė, kad ne­ke­ti­na da­ry­ti is­to­ri­nių ko­pi­jų: kal­bė­ta apie ant­že­mi­nių ga­ba­ri­tų „at­kū­ri­mą“, įskai­tant po­že­mi­nių par­kin­gų įren­gi­mą, ku­rie nie­ka­da ne­bu­vo bū­din­gi Vil­niaus is­to­ri­niam cen­trui, taip pat apie vi­siš­kai nau­ją sta­ty­bą se­na­mies­čio da­ly­je, va­di­na­mo­je is­to­ri­niais prie­mies­čiais“, – pik­ti­no­si R. Bran­diš­kaus­kie­nė.

KPD Vil­niaus pa­da­li­nio va­do­vas V. Kar­čiaus­kas tvir­ti­no, kad se­na­mies­ty­je nu­ma­to­mas ne „at­kū­ri­mas“, bet ur­ba­nis­ti­nės struk­tū­ros res­tau­ra­vi­mas, nes 1994 me­tais į UNES­CO Pa­sau­lio pa­vel­do są­ra­šą Vil­nius esą ir bu­vo įtrauk­tas kaip vi­du­ram­žių ur­ba­nis­ti­nė vie­to­vė. „Se­na­mies­ty­je iki šiol tu­ri­me ne­di­de­liu že­mės sluoks­niu už­pil­tus se­nuo­sius pa­ma­tus ir rū­sius. To­dėl ar jie bus kon­ser­vuo­ja­mi ir eks­po­nuo­ja­mas tik vi­du­ram­žių pla­nas, ar bus ap­sisp­ręs­ta at­kur­ti ir ant­že­mi­nę da­lį – tai po­li­ti­nis klau­si­mas, nie­kas ne­sku­bi­na šio pro­ce­so. Mus do­mi­na to, kas yra po že­me, ap­sau­ga, o apie tū­ri­nę erd­vi­nę kom­po­zi­ci­ją šian­dien tik pa­sa­ko­me, kad yra to­kia ga­li­my­bė“, – kal­bė­jo pa­vel­do­sau­gi­nin­kas.

Na­cio­na­li­nės UNES­CO ko­mi­si­jos va­do­vė A. Ju­ne­vi­čie­nė LŽ tei­gė gir­dė­ju­si tei­gi­nius, esą „at­kur­ti“ Vil­niaus se­na­mies­čio is­to­ri­nes zo­nas rei­ka­lau­ja jos at­sto­vau­ja­ma or­ga­ni­za­ci­ja. „U­NES­CO ti­krai to ne­rei­ka­lau­ja, tuo la­biau vie­šo­sio­se erd­vė­se, nes jos yra is­to­riš­kai su­si­for­ma­vu­sios. Tar­ki­me, po An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro, kai Vil­niaus griu­vė­siai bu­vo va­lo­mi, su­si­for­ma­vo Vo­kie­čių gat­vė, kai ku­rie skve­rai, jie rei­ka­lin­gi vil­nie­čiams“, – kal­bė­jo A. Ju­ne­vi­čie­nė.

Jos tei­gi­mu, jei Vil­niaus erd­vių pla­nuo­to­jai vis dėl­to ap­sisp­ręs­tų im­tis pla­taus mąs­to is­to­ri­nių erd­vių at­kū­ri­mo, UNES­CO dėl to kil­tų la­bai daug klau­si­mų. „Jei UNES­CO gau­tų to­kią ži­nią ar iš Lie­tu­vos ins­ti­tu­ci­jų (o mes ti­ki­me, kad esa­me są­ži­nin­ga vals­ty­bė, ku­ri pa­ti in­for­muo­ja apie pri­ima­mus spren­di­mus), ar ki­tu at­ve­ju iš mū­sų, ar net už­sie­nio ša­lių pi­lie­čių, ši or­ga­ni­za­ci­ja im­tų­si prie­mo­nių iš­siaiš­kin­ti, ką ke­ti­na­ma da­ry­ti. Gal­būt jie įver­tin­tų, kad vie­nas ar trys pa­sta­tai ne­la­bai su­men­kin­tų se­na­mies­tį, gal bū­tų ki­tų spren­di­mų. Ži­no­ma, nie­kas ne­pul­tų iš kar­to trauk­ti Vil­nių į pa­vo­ju­je at­si­dū­ru­sio pa­sau­lio pa­vel­do są­ra­šą, ta­čiau to­kia ri­zi­ka, be abe­jo, bū­tų“, – aiš­ki­no A. Ju­ne­vi­čie­nė.