Instrumentas, kuriuo groti reikia klausos
Kur­ti lai­ki­ną­sias ty­ri­mo ko­mi­si­jas – vi­sų ka­den­ci­jų Sei­mo po­mė­gis. Po­li­to­lo­gų tei­gi­mu, to­kie da­ri­niai – įpras­tas par­la­men­ti­nės kon­tro­lės įran­kis. Ta­čiau nau­do­tis juo rei­kia at­sa­kin­gai. Bū­tent to la­biau­siai stin­ga ko­mi­si­jas vie­ną po ki­tos „ke­pan­tiems“ da­bar­ti­niams tau­tos iš­rink­tie­siems.

Aštuonios dešimtys per du dešimtmečius Seime sukurtų laikinųjų komisijų nagrinėjo gausybę su politikos, ekonomikos ir teisėsaugos problemomis susijusių klausimų. Daugumą jų suformuluotų išvadų seniai nugulė užmaršties dulkės, kai kurios komisijos retsykiais vis dar prisimenamos. Tarp didžiausią rezonansą visuomenėje sukėlusių parlamentinių tyrimų minimas krašto apsaugos savanorio Juro Abromavičiaus žūties aplinkybių aiškinimasis, Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos peripetijų, susijusių su pareigūno Vytauto Pociūno žūtimi, nagrinėjimas, banko „Snoras“ bankrotas.

Rima Urbonaitė: "Akivaizdu, jog šis Seimas svarbų kontrolės instrumentą naudoja kitaip, negu derėtų. Tai, kas vyksta dabar, tėra cirkas.” / Alinos Ožič nuotrauka

Kol kas didžiausio atgarsio sulaukęs šio Seimo analitinis darbas – „valstiečio“ Vytauto Bako vadovaujamo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atliktas tyrimas apie įvairių verslo bei kitų interesų grupių poveikį politikams. Kaip ir ankstesniais metais, dabartinis parlamentas laikinosios komisijos funkcijas kartais įpareigoja atlikti komitetus.

2006-ųjų pabaigoje Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, jog laikinąsias komisijas Seimas turėtų kurti tik dėl itin svarbių ir visuomenei aktualių klausimų. Kartu KT pabrėžė, kad jos neturi perimti įstaigų, kurių veiklą tiria, funkcijų.

Lėmė politiniai motyvai

Per dvejus metus šis Seimas suformavo 12 laikinųjų komisijų. Beveik pusė jų sprendė veikiau formalius parlamentarų teisinės neliečiamybės panaikinimo klausimus. Viena speciali komisija konstatavo, kad tuometis Seimo narys buvęs socialdemokratas Mindaugas Bastys vertas apkaltos, kita neįžvelgė preteksto skelbti apkaltą „socialdarbiečiui“ Artūrui Skardžiui.

Prieš dešimtmetį kilusios ekonomikos krizės priežastis šiuo metu aiškinasi „valstiečio“ Stasio Jakeliūno vadovaujamas Biudžeto ir finansų komitetas. Praėjusių metų rugsėjį valdančiųjų „valstiečių“ iniciatyva buvo sukurtas dar vienas laikinas darinys, kuriam patikėta ištirti suinteresuotų asmenų ar jų grupių galbūt neteisėtą įtaką, poveikį rinkimų eigai, koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai bei finansavimui, teisėkūros procesams, valstybės valdomų įmonių, viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui, skyrimui. Tiriamas laikotarpis apima 2008–2016 metus, kai valdžioje buvo konservatoriai ir socialdemokratai. Tačiau per kelis mėnesius „valstietės“ Agnės Širinskienės vadovaujamos komisijos veikla beveik nepajudėjo. Pateikti prašomus duomenis atsisakė tiek specialiosios tarnybos, tiek kolegos iš NSGK. Opozicijos atstovai yra pateikę pasiūlymą nutraukti šios komisijos darbą, A. Širinskienė nemato tam pagrindo.

Svarstė nusižengėlius

Per 2012–2016 metų kadenciją Seime buvo sudaryta 14 laikinųjų komisijų. Viena jų narstė į parlamentą patekusios buvusios Kauno teisėjos Neringos Venckienės apkaltos peripetijas, 10 sprendė, ar panaikinti, ar ne Seimo narių teisinę neliečiamybę. Kai kuriems iš tuomečių politikų tokią procedūrą teko atlaikyti po porą kartų.

Svarbiausiu 2008–2012 metų kadencijos Seimo tyrimu galima vadinti banko „Snoras“ bankroto aplinkybių aiškinimąsi. Deja, pusmetį dirbusi komisija suskilo, o Seimas nepritarė jos pateiktoms išvadoms. Nė viena iš kitų 18 laikinųjų komisijų bent kiek prasmingesniais darbais pasigirti negalėjo. Dauguma jų buvo sudarytos gavus teisėsaugininkų prašymus leisti politikus patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Seimo komisijos taip pat aiškinosi, ar nusipelnė apkaltos per sesiją po egzotiškus kraštus keliavęs Linas Karalius ir už jį balsavęs Aleksandras Sacharukas. Mandato neteko L. Karalius.

Skandalų netrūko

Svarbiausi 2004–2008 metų Seimo kadencijos laikinųjų komisijų tyrimai susiję su „Alitos“ privatizavimu, koncerno EBSW veikla, skandalais Vilniaus savivaldybėje (vadinamoji Abonento istorija), elitiniame sostinės Turniškių rajone. 2005-aisiais aktyviai aiškintasi, ar tuomečio Seimo vicepirmininko Alfredo Pekeliūno, VSD generalinio direktoriaus Arvydo Pociaus ir užsienio reikalų ministro Antano Valionio pavardžių figūravimas SSRS valstybės saugumo komiteto rezervo sąrašuose nesukėlė grėsmės nacionaliniam saugumui. 2007 metais apie 10 mėnesių truko J. Abromavičiaus žūties aplinkybių tyrimas. Analogiška komisija veikė ir 1997 metais, kai savanoris žuvo.

2000–2004 metais dirbę parlamentarai tyrė „Mažeikių naftos“ ir „Žalgirio“ staklių gamyklos privatizavimo aplinkybes, nusikalstamumo Panevėžyje priežastis, sveikatos apsaugos sistemos ir telekomunikacijų padėtį. Seimo nariai taip pat nagrinėjo tuomečio vidaus reikalų ministro Juozo Bernatonio viešus kaltinimus policijos generaliniam komisarui Vytautui Grigaravičiui. 2004-aisiais Seimas leido patraukti baudžiamojon atsakomybėn parlamentarus Vytenį Andriukaitį, Vytautą Kvietkauską ir Arvydą Vidžiūną. Buvo įtariama, jog šie politikai galbūt ėmė pinigus iš vienos bendrovės. 2003–2004 metais specialioji komisija, tyrusi tuomečiam prezidentui Rolandui Paksui pateiktų kaltinimų pagrįstumą, konstatavo, kad jis sulaužė priesaiką ir yra pažeidžiamas. Balandžio 6-ąją R. Paksas po Seime inicijuoto apkaltos proceso neteko savo pareigų.

Būtinas protingumo kriterijus

Mykolo Romerio universiteto dėstytojos Rimos Urbonaitės teigimu, laikinosios komisijos gali būti puikus parlamentinės kontrolės įrankis. „Jei Seimas juo naudotųsi profesionaliai ir atsakingai, pasitikėjimas parlamentu tik didėtų, o visuomenei būtų demonstruojama, kad vertindami vieną ar kitą klausimą politikai tarsi prisiima atsakomybę“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino politologė.

R. Urbonaitės požiūriu, šią Seimo kadenciją kuriamos komisijos „išsigimė“ – jomis naudojamasi kaip įrankiu politiniams oponentams arba institucijoms, kurios nėra visiškai priimtinos Seimo nariams, spausti. „Politikai privalo įvertinti ir apibrėžti komisijų atliekamų tyrimų galimybes bei ribas. Jos labai aiškios. Kita vertus, kuo silpnesni komisijos nariai, tuo akivaizdžiau matyti darbo brokas. Galima teigti, kad jis tiesiog užprogramuotas“, – kalbėjo R. Urbonaitė.

Tai, pasak politologės, liudija paviešintos komisijų posėdžių stenogramos. „Skaitant V. Bako komisijos stenogramas neretai apima svetimos gėdos jausmas dėl tų politikų, kurie atvykusiems liudyti žmonėms pateikė klausimus. Keista, kad tie patys Seimo nariai dirba ir A. Širinskienės komisijoje“, – stebėjosi ekspertė. Jos akimis, panašios tendencijos tik palengvina manipuliacijas. „Nors startas – NSGK atliktas tyrimas – buvo neblogas, akivaizdu, jog šis Seimas svarbų kontrolės instrumentą naudoja kitaip, negu derėtų. Tai, kas vyksta dabar, tėra cirkas“, – pažymėjo politologė. Ji nuogąstavo, kad A. Širinskienės ir S. Jakeliūno vadovaujamų komisijų surinkti duomenys gali būti panaudoti per rinkimų kampaniją.