Informacinis karas su Rusija nesibaigs artimiausius 10 metų
„Ar yra ga­li­my­bė lai­mė­ti in­for­ma­ci­nį ka­rą? De­ja, bet tu­riu nu­vil­ti, kad in­for­ma­ci­nis ka­ras ne­si­baigs ar­ti­miau­sius de­šimt me­tų, gal net ir il­giau, jei Ru­si­ja bus to­kia, ko­kia yra da­bar. Jis tik ga­li stip­rė­ti. Kas įdo­miau­sia, kad jei pra­si­de­da ka­ri­niai veiks­niai, tai pro­pa­gan­da sklei­džia­ma dar stip­riau, dar įvai­res­niais ka­na­lais ir prie­mo­nė­mis, net gi trum­po­sio­mis ži­nu­tė­mis, kai gąs­di­na­mi šei­mos na­riai“, – tei­gė Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Stra­te­gi­nės ko­mu­ni­ka­ci­jos de­par­ta­men­to vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Auk­sė Ūsie­nė.

Nors Vil­niaus uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Rim­vy­das Lau­ži­kas tei­gia, kad kal­bant apie in­for­ma­ci­nes grės­mes, ne­ga­li­ma kal­bė­ti tik apie Ru­si­ją, bet, anot eks­per­tės, Ru­si­ja ofi­cia­liai įvar­di­na NA­TO kaip sa­vo prieš­ą sa­vo ka­ri­niuo­se do­ku­men­tuo­se, o ka­dan­gi mes, Lie­tu­va, esa­me NA­TO ša­lis ir tu­ri­me sie­ną su Ru­si­ja, dau­giau­siai ir kal­ba­me apie in­for­ma­ci­nį ka­rą su Ru­si­ją.

Be to spe­cia­lis­tės tei­gi­mu, kad Ru­si­ja tu­ri di­džiau­sią pro­pa­gan­dos ma­ši­ną ir, kad in­for­ma­ci­ja yra vie­nas iš pa­grin­di­nių Ru­si­jos gink­lų, par­odo tai, kad Ru­si­ja yra su­kū­ru­si in­for­ma­ci­nes ka­ri­nes pa­jė­gas, ku­rio­se tar­nau­ja apie 1000 žmo­nių. Ru­si­jos gy­ny­bos mi­nis­tras Ser­ge­jus Šoi­gu yra par­eiš­kęs, kad Ru­si­jos gink­luo­to­sio­se pa­jė­go­se, su­for­muo­tos in­for­ma­ci­nių ope­ra­ci­jų pa­jė­gos, ku­rios, anot mi­nis­tro, „bus ge­ro­kai efek­ty­ves­nės, stip­res­nės“.

Kom­pa­ni­jos „Ze­cu­rion Ana­ly­tics“ at­lik­to ty­ri­mo duo­me­nys ro­do, kad per me­tus Ru­si­ja ki­ber­ne­ti­nio ka­ro pa­jė­goms iš­lei­džia apie 300 mln. JAV do­le­rių. Šios pa­jė­gos, anot A. Ūsie­nės, yra spe­cia­liai su­kur­tos vyk­dy­ti ki­ber­ne­ti­nes at­akas, skleis­ti pro­pa­gan­dai, vyk­dy­ti psi­cho­lo­gi­nes ope­ra­ci­jas.

Ji svars­to, kad ne­tgi klai­din­ga prieš­iš­kos in­for­ma­ci­jos sklei­di­mą, pro­pa­gan­dą, įvar­din­ti kaip in­for­ma­ci­nį ka­rą, nes iš­ties, mes Ru­si­jai ne­at­sa­ko­me tuo pa­čiu, tad tai grei­čiau in­for­ma­ci­nis te­ro­riz­mas.

„Tai ne in­for­ma­ci­nis ka­ras, o te­ro­riz­mas, nes nei mes, nei NA­TO, ne­at­sa­ko­me tuo pa­čiu. Ka­riau­tu­mėm, jei ir mes at­sa­ky­tu­me pro­pa­gan­da, bet mes tuo ne­at­sa­ko­me. Mes daug orien­tuo­ja­mės į vie­ši­ni­mą, pro­pa­gan­dos de­mas­ka­vi­mą. Mū­sų gink­las yra tie­sa, jei­gu bū­tų ga­li­ma pa­va­din­ti tą tie­sos sa­ky­mą at­sa­ko­mai­siais veiks­mais, tai da­ro be­veik vi­sas NA­TO al­jan­sas“, – tei­gė A. Ūsie­nė.

Kas yra pro­pa­gan­da?

Žo­dis pro­pa­gan­da šian­dien var­to­ja­mas la­bai daž­nai, yra daug pro­pa­gan­dos apib­rė­ži­mų, to­dėl pa­sak A. Ūsie­nės, svar­bu at­si­rink­ti tiks­lų apib­rė­ži­mą ir ne­pai­nio­ti in­for­ma­ci­jos sklei­di­mo, lais­vos ži­niask­lai­dos, žo­džio lais­vės ar ki­tos nuo­mo­nės su pro­pa­gan­da in­for­ma­ci­nia­me ka­re, nes tai ne­tu­ri nie­ko bend­ro.

Ru­si­ja ki­ber­ne­ti­nio ka­ro pa­jė­goms iš­lei­džia apie 300 mln. JAV do­le­rių.

„Pro­pa­gan­da – tai ty­či­nis sis­te­min­gas ban­dy­mas for­muo­ti su­vo­ki­mą, pa­ži­ni­mą ir tie­sio­gi­nį el­ge­sį, ku­riuo sie­kia­ma su­lauk­ti at­sa­ko iš vei­kia­mo­sios au­di­to­ri­jos, tam ti­kros vi­suo­me­nės da­lies. Pa­vei­ki­mas pa­si­reiš­kia ar­ba ak­ty­viu ar­ba pa­sy­viu au­di­to­ri­jos el­ge­siu“, – pa­sa­ko­jo A. Ūsie­nė.

Pa­sy­vus el­ge­sys pa­si­reiš­kia tuo, kad žmo­gus nu­spren­džia ne­sip­rie­šin­ti.

„Vi­siems tur­būt pui­kiai ži­no­ma ži­nu­tė „NA­TO mū­sų ne­gins“ ar­ba „Neap­gy­nė Ame­ri­ka 1944 –1953, ne­ap­gins ir da­bar“. At­ro­do vi­sai pa­pras­ta ži­nu­tė ir ne­tgi ne­atras­tu­mė­te kas tai iš­trans­lia­vo, at­ras­tu­mė­te ją kaž­kur tarp ko­men­ta­rų. Bet vie­na iš pro­pa­gan­dos prie­mo­nių yra nuo­lat kar­to­ti ir kar­to­ti tam ti­krą ži­nu­tę. Kai nuo­lat kar­to­ja­ma, žmo­gus ga­liau­siai su­si­mąs­to „Na, jei­gu ti­krai nie­kas ne­gins, gal ir man čia rei­kė­tų kaž­kur emig­ruo­ti, ty­liai pra­tu­pė­ti, už­si­da­ry­ti“. Taip pa­si­reiš­kia pa­sy­vus el­ge­sys“, – sa­kė A. Ūsie­nė.

Bet pro­pa­gan­da ga­li pa­veik­ti žmo­gaus mąs­ty­mą taip, kad žmo­gaus el­ge­sys bus ak­ty­vus ir bus im­ta­si tam ti­krų veiks­mų.

„Tai bū­tų bai­siau­sia ka­ro at­ve­ju, kuo­met žmo­gus pa­veik­tas pro­pa­gan­dos nu­spręs­tų ko­la­bo­ruo­tis su oku­pan­tu. Dar blo­giau, jei ne tik ko­la­bo­ruo­tų­si ir dirb­tų nau­din­gą dar­bą oku­pan­tui, bet sto­tų į tą prieš­iš­ką ka­riuo­me­nę ir šau­dy­tų į sa­vo pi­lie­čių nu­ga­ras. Tai čia pro­pa­gan­da pa­vei­kia taip, kad tu nu­spren­di ne nie­ko ne­da­ry­ti, bet tap­ti sa­vo vals­ty­bės prieš­u“, – pa­sa­ko­jo spe­cia­lis­tė.

Pa­lau­žia va­lią priešintis

A. Ūsie­nės tei­gi­mu, kal­bant apie Lie­tu­vą, Ru­si­jos pa­grin­di­nis prieš­iš­kos in­for­ma­ci­nės veik­los tiks­las yra veik­ti vi­suo­me­nės va­lią prieš­in­tis, nes yra pi­giau yra įti­kin­ti prieš­inin­ką, kad jo pa­sip­rie­ši­ni­mas bep­ras­miš­kas, nei pra­dė­ti at­vi­rą ko­vą. „Jei vi­suo­me­nė ne­tu­ri at­spa­ru­mo, pa­lauž­ta va­lia prieš­in­tis, jei­gu pro­pa­gan­da pa­vei­kia mus taip, kad mes nu­spren­džia­me ne­sip­rie­šin­ti, ir vis­kas, dir­va oku­pa­ci­jai par­uoš­ta. Nes bū­tent in­for­ma­ci­nio ka­ro pro­pa­gan­dos es­mė yra par­uoš­ti dir­vą oku­pa­ci­jai be gink­lo“, – tei­gė spe­cia­lis­tė.

Pa­sak A. Ūsie­nės, 2 kar­tus mū­sų vals­ty­bės is­to­ri­jo­je pra­ra­do­me vals­ty­bin­gu­mą dėl to, kad bu­vo pa­lauž­ta va­lia prieš­in­tis. Tai bu­vo 1795 ir 1940 me­tais.

In­for­ma­ci­nio ka­ro pro­pa­gan­dos es­mė yra par­uoš­ti dir­vą oku­pa­ci­jai be gink­lo.

„Bu­vo pa­lauž­ta ne vi­sos tau­tos va­lia, nes ir pir­mu ir an­tru at­ve­ju tau­ta ne­su­ti­ko su tuo­me­čių po­li­ti­kų spren­di­mu, pir­mu at­ve­ju tau­ta at­ko­vo­jo tris kru­vi­nus su­ki­li­mus, an­tru at­ve­ju kru­vi­ną ka­rą. Ta­čiau bu­vo pa­da­ry­ta įta­ka po­li­ti­kų spren­di­mų pri­ėmi­mui ir be­li­ko tik įtvir­tin­ti sa­vo ga­lią. 1940 me­tais di­de­lė vi­suo­me­nės da­lis net ne­sup­ra­to, kad įvy­ko oku­pa­ci­ja, dėl to ji ir bu­vo pa­va­din­ta šliau­žian­čią­ja oku­pa­ci­ja. Tik kai pra­si­dė­jo ma­si­nės rep­re­si­jos žmo­nės su­pra­to kas įvy­ko. Kad taip ne­at­si­tik­tų da­bar, tu­ri­me apie tai kal­bė­ti ir ži­no­ti, kas yra pro­pa­gan­da“, – pa­sa­ko­jo A. Ūsie­nė.

Ji pri­du­ria, kad pro­pa­gan­dos dė­ka dir­va oku­pa­ci­jai bu­vo par­uoš­ta ir Kry­mo at­ve­ju.

„Vi­suo­me­nė bu­vo taip pa­veik­ta pro­pa­gan­dos, jog ne­su­ge­bė­jo žai­biš­kai su­rea­guo­ti į oku­pa­ci­ją, nei ka­riuo­me­nė, nei vi­suo­me­nė, nei po­li­ti­nių spren­di­mų pri­ėmė­jai. Tik vė­liau kai pra­si­dė­jo ka­ras Don­ba­se, su­rea­ga­vo pa­trio­tiš­kai nu­si­tei­ku­si vi­suo­me­nės da­lis, ku­ri ne­bu­vo pa­veik­ta pro­pa­gan­dos ir pir­mą smū­gį at­lai­kė bū­tent sa­va­no­riai“, – sa­kė spe­cia­lis­tė.

Stip­riau­siai vei­kia­mi per kul­tū­rą ir žiniasklaidą

Pa­sak spe­cia­lis­tės, kal­bant apie na­cio­na­li­nį sau­gu­mą in­for­ma­ci­nė­je erd­vė­je dau­ge­liui pui­kiai ži­no­mos to­kios są­vo­kos kaip „in­for­ma­ci­nis ka­ras“, „pro­pa­gan­da“, „ka­ras dėl šir­džių ir pro­tų“, ta­čiau daug kam ne­ži­no­ma ir ma­žai var­to­ja­ma yra są­vo­ka „minkš­to­ji ga­lia“. Ji anot, A. Ūsie­nės yra su­nkiau ap­čiuo­pia­ma, ta­čiau pro­pa­gan­da daž­niau­siai vyk­do­ma nau­do­jant minkš­tą­ją ga­lią.

„Minkš­tas aso­ci­juo­ja­si su kaž­kuo ma­lo­niu, švel­niu, bet bū­tent per šią ga­lią esa­me vei­kia­mi, o la­biau­siai esa­me vei­kia­mi per kul­tū­rą. Aiš­ku nuo­ša­ly­je ne­lie­ka ir spor­tas, eko­no­mi­ką, vers­las, ku­riuos ir­gi ban­do­ma pa­veik­ti per minkš­tą­ją ga­lią. Bet dau­giau­sia veiks­nių ma­to­me per kul­tū­rą“, – sa­kė A. Ūsie­nė.

Ji pri­dū­rė, kad tur­būt net ne­ky­la klau­si­mas ko­dėl la­biau­siai esa­mi vei­kia­mi per kul­tū­rą. Pui­kiai ži­no­me, kaip mū­sų kul­tū­ri­nis eli­tas bu­vo pa­veik­tas prieš­ka­riu ir kas va­žia­vo Sta­li­no sau­lės par­vež­ti.

Tie­sa, pa­sak spe­cia­lis­tės, pro­pa­gan­di­niuo­se straips­niuo­se ne­ra­si­me blo­gų at­si­lie­pi­mų apie mū­sų kul­tū­rą, at­virkš­čiai – ga­li­ma ras­ti to­kių straips­nių, ku­rie ge­rai at­si­lie­pia apie mū­sų kul­tū­rą, bet tik apie so­vie­ti­nę. Taip ska­ti­na­ma su­kel­ti nos­tal­gi­ją apie So­vie­tų są­jun­gą, tei­giant, kad jai eg­zis­tuo­jant, gy­ve­ni­mas bu­vo ge­res­nis.

A. Ūsie­nės tei­gi­mu, esa­me vei­kia­mi per Ru­si­jos ži­niask­lai­dą ir kul­tū­rą, mums ji bru­ka­ma di­de­liais mas­tais, į Lie­tu­vą at­ve­ža­ma dau­gy­bę ru­siš­kos mu­zi­kos kon­cer­tų, ren­gi­nių, tea­trų, fil­mų.

Di­džiau­sias in­for­ma­vi­mo prie­mo­nes per ku­rias vyk­do­ma pro­pa­gan­da A. Ūsie­nė įvar­di­no RT (Rus­sia to­day) ka­na­lą ir „Sput­nik“.

RT yra di­džiau­sias RF tarp­tau­ti­nės ži­niask­lai­dos ka­na­las tu­rin­tis 22 sa­te­li­tus, 644 mi­li­jo­nus žiū­ro­vų dau­giau nei 100 vals­ty­bių. Šį ka­na­lą ga­li­ma žiū­rė­ti 3 mi­li­jo­nuo­se vieš­bu­čių kam­ba­rių. 2015 me­tais šiam ka­na­lui bu­vo skir­ta 400 mi­li­jo­nų JAV do­le­rių. Ka­na­las trans­liuo­ja­mas ru­sų, ang­lų, ara­bų, is­pa­nų, vo­kie­čių ir pra­ncū­zų kal­bo­mis. RT tu­ri dau­giau­siai per­žiū­rų www.you­tu­be.com plat­for­mo­je, ly­gi­nant su ki­to­mis nau­jie­nų agen­tū­ro­mis.

„Sput­nik“ yra di­de­lė plat­for­ma tu­rin­ti nau­jie­nų in­ter­ne­ti­nės sve­tai­nes, so­cia­li­nius tink­lus, nau­jie­nų agen­tū­ras. Trans­liuo­ja virš 800 va­lan­dų ra­di­jo prog­ra­mų per die­ną, vei­kia 34 vals­ty­bė­se ir 130 mies­tuo­se, trans­liuo­ja­ma 30 kal­bų.

Ka­da mū­sų te­le­vi­zi­jos at­sto­vai no­ri nu­pirk­ti tam ti­krą pro­duk­ci­ją, ma­no­me, kad jiems sa­ko­ma „jei no­ri ro­dy­ti ši tą, tai dar tu­rė­si­te iš­trans­liuo­ti ši tą.

Ru­siš­kos pro­duk­ci­jos dau­gė­ja ir mū­sų te­le­vi­zi­jos ka­na­luo­se. Lie­tu­vos žur­na­lis­tų at­lik­ti ty­ri­mai ro­do, kad ru­siš­kos pro­duk­ci­jos trans­lia­vi­mas lie­tu­viš­kuo­se ka­na­luo­se per de­šimt me­tų iš­au­go be­veik dvi­gu­bai. 2007 me­tais vi­suo­se lie­tu­viš­kuo­se ka­na­luo­se ru­sa­kal­bės pro­duk­ci­jos trans­lia­vi­mo truk­mė per sa­vai­tę bu­vo 79 va­lan­dos, da­bar per sa­vai­tę trans­liuo­ja­ma 198 va­lan­dos ru­siš­kos pro­duk­ci­jos.

„Te­le­vi­zi­jos va­do­vai sa­ko, kad tai pi­ges­nė pro­duk­ci­ja. Mes spė­ja­me, kad ta pro­duk­ci­ja Ru­si­jo­je yra duo­to­ja­ma, kad tuos te­le­vi­zi­jos pa­ke­tus bū­tų ga­li­ma daug pi­giau par­duo­ti bū­tent čia, Lie­tu­vo­je. Ar­ba ka­da mū­sų te­le­vi­zi­jos at­sto­vai no­ri nu­pirk­ti tam ti­krą pro­duk­ci­ją, ma­no­me, kad jiems sa­ko­ma „jei no­ri ro­dy­ti ši tą, tai dar tu­rė­si­te iš­trans­liuo­ti ši tą“, – tei­gė A. Ūsie­nė.

Sim­bo­liai, de­zin­for­ma­ci­ja, „trolinimas“

Pa­sak A. Ūsie­nės, prieš­iš­ka in­for­ma­ci­ja pa­tei­kia­ma ne tik žo­džiu, bet ir sim­bo­liais. Ši me­to­di­ka ypač nau­do­ja­ma fil­muo­se, ne­re­tai ir vai­kams skir­tuo­se fil­muo­se.

„A­ni­ma­ci­nia­me fil­mu­ke „Ma­ša ir lo­kys“ Ma­ša laks­to su ke­pu­re ant ku­rios yra pen­kia­kam­pė žvaigž­dė. Mes pui­kiai su­pran­ta­me, kad tai bu­vo ir yra sim­bo­liai, ku­rie pa­gal da­bar­ti­nes nor­mas iš es­mės at­sto­vau­ja te­ro­ris­ti­nę vals­ty­bę. Žvelg­da­mi į uni­for­muo­tą žmo­gų, iš­kart at­krei­pia­me dė­me­sį į ženk­lus, sim­bo­lius, jei tai uni­for­muo­tas lie­tu­vis, iš­kart į akis kris į vy­tį, ki­tus ka­rius at­ski­ria­me pa­gal vė­lia­vė­lę, ku­ri mums su kaž­kuo aso­ci­juo­ja­si. Tai ly­giai taip ir čia, per sim­bo­lius vei­kia­mas mū­sų mąs­ty­mas“, – tei­gė A. Ūsie­nė.

Taip pat vie­na iš pro­pa­gan­dos for­mų yra de­zin­for­ma­ci­jos sklai­da. Anot spe­cia­lis­tės, de­zin­for­ma­ci­jos at­ve­jų yra daug, nes nuo­lat su­ku­ria­mi spe­cia­lūs in­ter­ne­ti­niai pus­la­piai, ku­riuo­se daž­nai yra su­fal­si­fi­kuo­ti Lie­tu­vos ži­niask­lai­do­je pub­li­kuo­tų straips­nių pa­va­di­ni­mai, iš­krei­pia­mi žo­džiai.

Bu­vo su­fal­si­fi­kuo­ti „Kau­no die­nos“, „Jo­na­vos ži­nių“, „ber­nar­di­niai.lt“ skelb­tų straips­nių pa­va­di­ni­mai, ir tei­gia­ma, kad mū­sų val­džia sle­pia ir sa­ko, kad nie­ko ne­bu­vo, nors ne­va iš­ties toks įvy­kis bu­vo.

„Šiais me­tais mū­sų ži­niask­lai­do­je pla­čiai nu­skam­bė­jo at­ve­jis, kai no­rint su­men­kin­ti NA­TO, va­sa­rio 14 die­ną bu­vo pa­skelb­ta in­for­ma­ci­ja, kad NA­TO ba­ta­lio­no ka­riai ne­va iš­prie­var­ta­vo ne­pil­na­me­tę mer­gai­tę. Mū­sų ži­niask­lai­dos prie­mo­nė­se pa­skel­bus, kad tai ne­tie­sa, de­zin­for­ma­ci­jos sklei­dė­jai tuo ne­ap­si­ri­bo­jo ir va­sa­rio 16 die­ną tam su­kū­rė spe­cia­lų in­ter­ne­ti­nį pus­la­pį. Ja­me bu­vo su­fal­si­fi­kuo­ti „Kau­no die­nos“, „Jo­na­vos ži­nių“, „ber­nar­di­niai.lt“ skelb­tų straips­nių pa­va­di­ni­mai, ir tei­gia­ma, kad mū­sų val­džia sle­pia ir sa­ko, kad nie­ko ne­bu­vo, nors ne­va iš­ties toks įvy­kis bu­vo“, – pa­sa­ko­jo A. Ūsie­nė.

Ji pri­dū­rė, kad vie­nas iš bū­dų skleis­ti pro­pa­gan­da yra vi­siems pui­kiai ži­no­mas „tro­li­ni­mas“ – sie­ki­mas su­kel­ti ki­to as­mens pyk­tį, nu­kreip­ti au­di­to­ri­jos dė­me­sį, su­prie­šin­ti vi­suo­me­nę. Tie­sa, „tro­li­ni­mo“ pa­jė­gu­mai ir­gi iš­sip­lė­tė. Jei anks­čiau tik in­ter­ne­ti­nių sve­tai­nių ko­men­ta­rai bu­vo vie­nin­te­lė plat­for­ma kur ga­li­mas „tro­li­ni­mas“, da­bar tro­li­ni­mas ga­li pa­si­reikš­ti la­bai įvai­rio­se plat­for­mo­se: ga­li­ma re­da­guo­ti in­for­ma­ci­ja lais­vo­jo­je en­cik­lo­pe­di­jo­je „Vi­ki­pe­di­ja“, kur­ti blo­gus, su­si­kur­ti „fa­ke“ pa­sky­ras so­cia­li­niuo­se tink­luo­se, kel­ti vaiz­do įra­šus į you­tu­be.com vaiz­do įra­šų plat­for­mą.

10 taikinių

Kiek­vie­nais me­tais Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Stra­te­gi­nės ko­mu­ni­ka­ci­jos de­par­ta­men­tas nu­sta­to 10 tai­ki­nių, ku­rie yra la­biau­siai at­akuo­ja­mi pro­pa­gan­dos. Šiuo me­tu in­for­ma­ci­nia­me ka­re yra at­akuo­ja­mi:

1. Lie­tu­vos istorija

2. Lie­tu­vos kariuomenė

3. NA­TO, ES

4. Lie­tu­vos už­sie­nio politika

5. Lie­tu­vos vi­daus politika

6. Lie­tu­vos ir Len­ki­jos santykiai

7. Kultūra

8. Energetika

9. Tau­ti­nės bend­ri­jos (skriau­džia­mi len­kai ir ru­sai)

10. Lie­tu­vos gy­ny­bi­niai pajėgumai

Pa­sak A. Ūsie­nės, trys pir­mi tai­ki­niai yra at­akuo­ja­mi stip­riau­siai, o nuo­lat kin­tan­tis tai­ki­nys yra Lie­tu­vos gy­ny­bi­niai pa­jė­gu­mai.

„2014 me­tais ka­da įvy­ko Kry­mo oku­pa­ci­ja ir pra­si­dė­jo ka­ras Ukrai­no­je, tai­ki­niu nu­me­ris vie­nas ta­po NA­TO. Ka­dan­gi mi­ni­me sau­sio 13-ąja, tai mū­sų is­to­ri­ja tiek pra­ei­tais me­tais sau­sio mė­ne­sį, tiek šiais me­tais bu­vo at­akuo­ja­ma la­bai stip­riai“, – tei­gė spe­cia­lis­tė.

Kaip prieš­in­tis?

A. Ūsie­nės tei­gi­mu, svar­biau­sia yra ge­bė­ji­mas at­pa­žin­ti pro­pa­gan­dą, to vai­kai tu­ri bū­ti mo­ko­mi švie­ti­mo įstai­go­se, vi­sa vi­suo­me­nė tu­ri bū­ti pla­čiai švie­čia­ma ir ži­no­ti, kad mū­sų in­for­ma­ci­nė­je erd­vė­je yra sklei­džia­ma prieš­iš­ka in­for­ma­ci­ja.

„Tu­ri­me su­ge­bė­ti kri­tiš­kai ver­tin­ti in­for­ma­ci­ją vi­so­se in­for­ma­ci­nė­se prie­mo­nė­se. Svar­bu tą in­for­ma­ci­ją ti­krin­ti ke­liuo­se šal­ti­niuo­se, pa­žiū­rė­ti ką apie kaž­ko­kį NA­TO pro­ce­są ra­šo ru­siš­ki šal­ti­niai, ir ką apie tai kal­ba va­ka­rų ži­niask­lai­da. Pro­pa­gan­dos de­mas­ka­vi­mas tu­ri bū­ti ne tik Lie­tu­vos Kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos, bet ir ki­tų ins­ti­tu­ci­jų ir pa­čių pi­lie­čių rei­ka­las. Kiek­vie­nas iš mū­sų ga­li­me stab­dy­ti pro­pa­gan­dą, pra­neš­da­mi apie su ją ko­vo­jan­čioms ins­ti­tu­ci­joms“, – sa­kė A. Ūsie­nė.

Ta­čiau ji pri­dū­rė, kad pro­pa­gan­dą ne vi­suo­met lai­ko­me nu­si­kal­ti­mu, Lie­tu­vo­je trūks­ta tei­si­nio pa­grin­do, kad su pro­pa­gan­da bū­tų ko­vo­ja­ma efek­ty­viau.

Tai sme­ge­nų plo­vi­mas nau­do­jant pro­pa­gan­dą ir­gi tu­rė­tų bū­ti nu­si­kal­ti­mas.

„Pi­ni­gų plo­vi­mas yra nu­si­kal­ti­mas, vi­si pui­kiai ži­nom, nors mes jo ne­ma­tom, ne­ap­čiuo­piam, bet bau­džiam už tą plo­vi­mą. Tai sme­ge­nų plo­vi­mas nau­do­jant pro­pa­gan­dą ir­gi tu­rė­tų bū­ti nu­si­kal­ti­mas. Jei­gu mes kal­ba­me, kad vyks­ta ka­ras, nors mes jo ne­ma­to­me, nes pa­tran­kos ne­šau­do, bet tu­rė­tų at­si­ras­ti kaž­ko­kios de­fi­ni­ci­jos, apib­rė­ži­mai mū­sų įsta­ty­muo­se, kur ta pro­pa­gan­dos sklai­da bū­tų už­kar­dy­ta, stip­riau kon­tro­liuo­ja­ma“ – sa­kė A. Ūsie­nė.

Spe­cia­lis­tė pa­brė­žė, kad tai kaip vi­suo­me­nė ge­ba at­sis­pir­ti prieš pro­pa­gan­dą, ko­kį „i­mu­ni­te­tą“ tu­ri de­zin­for­ma­ci­jai, tu­ri įta­kos ir tam, ko­kia ka­riuo­me­nė vals­ty­bė­je su­si­for­muo­ja ir kaip ji ge­ba gin­ti sa­vo ša­lį.

„La­bai svar­bu, kad mū­sų vals­ty­bė, vi­suo­me­nė bū­tų at­spa­ri in­for­ma­ci­nėms grės­mėms, pro­pa­gan­dai. Tai mums, kaip ka­riuo­me­nei, ypač svar­bu, nes į ka­riuo­me­nę tu­ri at­ei­ti tar­nau­ti mo­ty­vuo­ti ir ne­suk­lai­din­ti pi­lie­čiai. Mes, ka­riuo­me­nė, iš es­mės esa­me jūs, vi­suo­me­nės da­lis, vals­ty­bės gy­ny­bos sėk­mė yra do­mi­na­vi­mas sa­vo in­for­ma­ci­nė­je erd­vė­je“, – pa­žy­mė­jo A. Ūsie­nė.

A. Ūsie­nė sa­vo įžval­go­mis apie iš­šū­kius ir grės­mes Lie­tu­vos na­cio­na­li­niam sau­gu­mui in­for­ma­ci­nė­je erd­vė­je da­li­no­si penk­ta­die­nį LR Sei­me vy­ku­sio­je kon­fe­ren­ci­jo­je „Vi­suo­me­nės me­di­jų raš­tin­gu­mas – sau­gios vals­ty­bės są­ly­ga“.