Informacinio karo fronte Lietuvos pajėgumai per menki
Mū­sų ša­lis, kaip ir kai­my­ni­nės vals­ty­bės bei Va­ka­rų ša­lys, jau se­niai yra at­si­dū­ru­si prieš­iš­kos Ru­si­jos pro­pa­gan­dos tai­ki­ny­je. Nors in­for­ma­ci­nės grės­mės su­vo­kia­mos aiš­kiau nei anks­čiau, ko­va su jo­mis dar ne­pa­kan­ka­ma.

Siek­da­ma už­kirs­ti ke­lią pa­vo­jin­gai pro­pa­gan­dai, ku­ri api­bū­di­na­ma kaip ru­siš­kos kil­mės, Če­ki­ja įkū­rė spe­cia­lią tar­ny­bą. Nu­ro­do­ma, kad ke­lias­de­šim­ties pro­fe­sio­na­lų ko­man­da mo­kys vals­ty­bės tar­nau­to­jus ko­vo­ti su prieš­iš­ka in­for­ma­ci­ja, ne­del­siant rea­guo­ti į de­zin­for­ma­ci­ją nau­do­jant so­cia­li­nius tink­lus ir ki­tas ko­mu­ni­ka­ci­jos prie­mo­nes. Kaip aiš­ki­no Če­ki­jos vi­daus rei­ka­lų mi­nis­tras Mi­la­nas Cho­va­ne­cas, ša­ly­je yra daug in­ter­ne­to re­sur­sų, pro­pa­guo­jan­čių pro­ru­siš­ką po­zi­ci­ją. Kaip ro­do apk­lau­sos, ket­vir­ta­da­lis žmo­nių ti­ki to­kia in­for­ma­ci­ja.

Lie­tu­vos Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­tas (VSD) me­ti­nės veik­los at­as­kai­to­se taip pat nuo­lat pa­žy­mi apie tai, kad mū­sų ša­ly­je sklei­džia­ma prieš­iš­ka in­for­ma­ci­ja, ideo­lo­gi­nė pro­pa­gan­da. Tei­gia­ma, kad Ru­si­jos pro­pa­gan­dos sis­te­ma yra hib­ri­di­nio po­bū­džio: grin­džia­ma ne tik agi­ta­ci­ja ir ten­den­cin­gos in­for­ma­ci­jos sklai­da, bet ir po­li­ti­nė­mis tech­no­lo­gi­jo­mis, įvy­kių or­ga­ni­za­vi­mu ar ins­ce­ni­za­vi­mu. Nors pa­sta­rai­siais me­tais in­for­ma­ci­niam sau­gu­mui ski­ria­ma Lie­tu­vo­je ge­ro­kai dau­giau dė­me­sio, po­li­ti­kų nuo­mo­ne, rei­kia ir to­liau efek­ty­vin­ti ko­vą su prieš­iš­ka pro­pa­gan­da.

Vei­kia­mi ru­siš­kos dezinformacijos

Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to (NSGK) pir­mi­nin­kas Ar­tū­ras Pa­ulaus­kas pa­žy­mė­jo, kad in­for­ma­ci­niu sau­gu­mu mū­sų ša­ly­je rū­pi­na­si ke­lios ins­ti­tu­ci­jos, pra­de­dant VSD, bai­giant Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja. Jis ne­siė­mė spręs­ti, ar mū­sų ša­liai rei­kė­tų sek­ti Če­ki­jos pa­vyz­džiu ir įkur­ti tam spe­cia­lią tar­ny­bą. „Sun­ku da­bar at­sa­ky­ti, ar rei­kė­tų sek­ti ar ieš­ko­ti ki­to ke­lio. Pa­vyz­džiui, len­kai tu­ri vie­ną spren­di­mo bū­dą, da­bar če­kai pa­si­rin­ko ki­tą. Ta­čiau ko­mi­te­te svars­ty­da­mi in­for­ma­ci­nio sau­gu­mo klau­si­mus, o tai da­rė­me ne vie­ną ir ne du kar­tus, Vy­riau­sy­bei kė­lė­me už­da­vi­nį su­for­muo­ti stra­te­gi­ją ir siū­ly­ti ins­ti­tu­ci­nę sis­te­mą, ku­ri ją įgy­ven­din­tų. Nes da­bar at­si­ti­ko taip, kad Lie­tu­vo­je lyg ir dir­ba­ma: Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja, Ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ko­mi­si­ja, Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja – vi­sos po tru­pu­tį už­sii­ma, bet koor­di­nuo­to vei­ki­mo, kad bū­tų iš vie­no cen­tro, aiš­kiai fi­nan­suo­ja­mas tar­ny­bos dar­bas – to nė­ra“, – aiš­ki­no par­la­men­ta­ras.

A. Pa­ulaus­ko nuo­mo­ne, iš da­lies dėl to­kio šiek tiek sa­vi­veik­li­nio po­žiū­rio į in­for­ma­ci­nį sau­gu­mą, mū­sų ša­lis pra­lai­mi ko­vą. Esą be su­kur­tos ins­ti­tu­ci­nės sis­te­mos bus su­nku pa­siek­ti pro­ver­žį. „Kaip par­odė rin­ki­mai Nau­jo­jo­je Vil­nio­je ar kur ki­tur, žmo­nės yra vi­siš­kai pa­veik­ti ru­siš­kos de­zin­for­ma­ci­jos, dau­giau ki­tų šal­ti­nių jie ne­tu­ri ir ne­sis­ten­gia ieš­ko­ti“, – pa­brė­žė jis.

Svars­ty­da­mas, ko­dėl ne­ski­ria­ma pa­kan­ka­mai rei­kia­mo dė­me­sio ko­vai su prieš­iš­ka pro­pa­gan­da, A. Pa­ulaus­kas sa­kė, kad tai ga­lė­jo lem­ti iki ga­lo ne­su­vo­kia­ma grės­mė. Esą kol ne­sup­ra­si­me, kad tai yra vie­nas rim­čiau­sių pa­vo­jų, ne­ga­lė­si­me pa­teik­ti or­ga­ni­zuo­to, kon­cen­truo­to at­sa­ko.

Kaž­kam tu­ri skau­dė­ti galvą

Ver­tin­da­ma Lie­tu­vos ko­vą su prieš­iš­ka in­for­ma­ci­ja Sei­mo NSGK na­rė Ra­sa Juk­ne­vi­čie­nė ma­no, kad pa­dė­tis yra ge­res­nė nei iki Kry­mo anek­si­jos. „I­ki 2014 me­tų pa­va­sa­rio iš es­mės tik vie­na Tė­vy­nės są­jun­ga-Lie­tu­vos krikš­čio­nys de­mo­kra­tai kal­bė­jo apie tai: ra­šė­me teks­tus, bu­vo iš­leis­ti do­ku­men­tai, kur ban­dė­me de­ta­liai dės­ty­ti tai, ką pa­tys tuo me­tu ži­no­jo­me. Vi­si ki­ti šai­pė­si. Da­bar gi yra ins­ti­tu­ci­jos Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jo­je ir ki­tur, į tą dė­me­sį krei­pia žmo­nės – „Fa­ce­boo­ke“ yra sa­va­ran­kiš­kai dir­ban­tys žmo­nės, ku­rie ne­igia tuos me­lus, – kal­bė­jo po­li­ti­kė. – Ta­čiau yra ki­tas kam­pas – nie­kas ne­kal­ba apie lie­tu­via­kal­bę pro­pa­gan­dą, ku­ri iš es­mės yra to­kia pat: apie me­lą po­li­ti­ko­je, ru­siš­ko ti­po po­li­ti­kos die­gi­mą Lie­tu­vo­je, įvai­rias lai­das, ži­niask­lai­dos prie­mo­nes, ku­rio­se pil­na tų pa­čių ži­nu­čių, ei­nan­čių iš Krem­liaus“.

Anot R. Juk­ne­vi­čie­nės, dar prieš po­rą me­tų Sei­mo ko­mi­te­tams ir Vy­riau­sy­bei bu­vo pa­teik­tas pluoš­tas siū­ly­mų, kaip efek­ty­vin­ti ko­vą su pro­pa­gan­da. Vie­nas iš pa­siū­ly­mų bu­vo ir su­for­muo­ti už tai at­sa­kin­gą vie­ną ins­ti­tu­ci­ją. „Be to ne­iš­si­ver­si nie­ka­da. Kaž­kam tu­ri skau­dė­ti gal­vą dėl to“, – įsi­ti­ki­nu­si ji.