Informacinio karo fronte būtina nepasiduoti
Pir­mą­jį pa­skai­tų cik­lą apie pro­pa­gan­dos prie­mo­nes, va­di­na­mą­ją minkš­tą­ją ga­lią ir jos tai­ky­mo bū­dus ša­lies mies­tuo­se bei mies­te­liuo­se bai­gęs in­for­ma­ci­nio ka­ro ži­no­vas Alek­sand­ras Ma­to­nis džiau­gia­si grės­mes vals­ty­bei su­pran­tan­čių gy­ven­to­jų są­mo­nin­gu­mu. Ru­de­nį jis ža­da su­reng­ti dau­giau to­kių su­si­ti­ki­mų.

A. Ma­to­nio tei­gi­mu, Ru­si­jos pro­pa­gan­di­nin­kai vis la­biau puo­la įvai­riais fron­tais. Pa­ma­tę, kad vie­nas jų es­ka­luo­ja­mas te­mas iden­ti­fi­ka­vo­me, grei­tai per­si­me­tė į ki­tas.

Gy­ven­to­jai - neabejingi

- Bend­ra­dar­biau­jant su bend­ro­ve „TEO“ bai­gė­te pir­mą­jį pa­skai­tų „Są­mo­nin­gu­mas nu­ga­li pro­pa­gan­dą“ cik­lą. Ko­kie jū­sų įspū­džiai?

- Ma­nau, pir­miau­sia rei­kė­tų klaus­ti į pa­skai­tas at­ėju­sių žmo­nių, ko­kie jų įspū­džiai, kiek jiems tai bu­vo įdo­mu ir ak­tua­lu. Su­skai­čia­vau, kad su­si­ti­ki­muo­se iš vi­so da­ly­va­vo apie 400 žmo­nių. Tai nei per daug, nei per ma­žai. Ta­čiau jie sa­vo no­ru at­ėjo klau­sy­ti pa­skai­tų, da­lis jų už­duo­da­vo klau­si­mų.

Su­si­do­mė­ji­mo pro­pa­gan­dos, in­for­ma­ci­nių ka­rų te­mo­mis ti­krai esa­ma. Žmo­nės pa­si­ro­dė esan­tys ga­na mo­ty­vuo­ti, bu­vo ma­ty­ti, kad jiems, kaip pi­lie­čiams, tai rū­pi, jie reiš­kė sa­vo pi­lie­ti­nę po­zi­ci­ją, pa­si­pik­ti­ni­mą tam ti­krais reiš­ki­niais.

Kiek­vie­ną pa­skai­tą sten­giau­si pa­pil­dy­ti at­sa­ky­da­mas į klau­si­mus, nu­skam­bė­ju­sius per anks­tes­nius su­si­ti­ki­mus. Dau­giau­sia žmo­nės do­mė­jo­si, ar ti­krai si­tua­ci­ja yra to­kia be­vil­tiš­ka, ir ką mes, kaip vals­ty­bė ir jos gy­ven­to­jai, ga­li­me pa­da­ry­ti, kad ją pa­keis­tu­me.

- Kaip žmo­nės ver­ti­na da­bar su­sik­los­čiu­sią pa­dė­tį?

- Spe­cia­liai jų nuo­mo­nės ne­klau­siau, prieš­in­gai, jie man už­duo­da­vo rū­pi­mų klau­si­mų. Ta­čiau iš to, kad žmo­nės at­ėjo į su­si­ti­ki­mus, bu­vo ve­da­mi tam ti­krų in­te­re­sų, mo­ty­va­ci­jos, su­si­do­mė­ji­mo, ga­li­ma spręs­ti, jog jiems tai ak­tua­lu. Gal­būt jie to­liau gal­vos apie da­ly­kus, ku­riuos iš­gir­do, ap­ta­ri­nės juos su sa­vo šei­ma, drau­gais, ar­ti­mai­siais, bend­ra­dar­biais.

Grįš į ra­jo­nų bibliotekas

- Ar bu­vo prieš­iš­kai nu­si­tei­ku­sių as­me­nų, ne­igia­mai rea­ga­vu­sių į jū­sų pa­tei­kia­mą in­for­ma­ci­ją, tu­rė­ju­sių vi­siš­kai ki­to­kią nuo­mo­nę?

- To­le­ruo­ju nuo­mo­nių įvai­ro­vę, la­bai ge­rai, kai bū­na klau­si­mų, ku­riuo­se nu­skam­ba abe­jo­nė, kon­trar­gu­men­tai. Pa­skai­to­se da­ly­va­vo ir idė­ji­nių prieš­inin­kų. Pa­vyz­džiui, į su­si­ti­ki­mą Laz­di­juo­se at­ėjo pi­lie­tis, ži­no­mas ati­tin­ka­muo­se sluoks­niuo­se dėl tam ti­krų sa­vo pa­žiū­rų ir jas ak­ty­viai reiš­kian­tis in­ter­ne­to tink­la­la­piuo­se. Jis par­eiš­kė sa­vo nuo­mo­nę apie įvai­rius są­moks­lus, vyks­tan­čius Lie­tu­vo­je, ir pan. Yra vi­so­kių žmo­nių.

- Ar šie su­si­ti­ki­mai pa­si­tei­si­no, pa­dė­jo su­pa­žin­din­ti žmo­nes su in­for­ma­ci­nė­mis grės­mė­mis, pa­di­din­ti jų są­mo­nin­gu­mą?

- Ma­nau, kad tai la­bai tei­sin­gas da­ly­kas, ku­riuo tu­ri rū­pin­tis ne tik vie­nas ar ki­tas eks­per­tas, bet ge­ro­kai dau­giau žmo­nių, pro­fe­sio­na­liai be­si­do­min­čių šia sri­ti­mi. Tai efek­ty­viau­sias, nors ir il­gai trun­kan­tis bū­das di­din­ti vi­suo­me­nės ži­nias, su­pra­tin­gu­mą ir są­mo­nin­gu­mą.

Ti­kiuo­si, kad pa­skai­tų cik­las bus tę­sia­mas ru­de­nį. Pa­va­sa­rį su, va­din­ki­me, ban­do­mą­ja se­si­ja pa­tai­kė­me ne pa­čiu pa­lan­kiau­siu me­tu: ši­lu­ma, ge­ri orai, žmo­nės po dar­bo sku­bė­jo ti­krai ne į bib­lio­te­ką, o kur nors į gam­tą. Ru­de­nį grį­ši­me į ra­jo­nų bib­lio­te­kas, ti­ki­mės su­lauk­ti dar dau­giau žmo­nių. Šiuo me­tu dė­lio­ja­mas tvar­ka­raš­tis, ren­ka­mės mies­tus ir mies­te­lius, ku­riuos ap­lan­ky­si­me. Pa­skai­tas at­nau­ji­nu „gy­vais“ pa­vyz­džiais, to­dėl ti­kiuo­si, kad ru­de­ni­nės taip pat bus įdo­mios.

Iš­ma­niai kons­truo­ja­ma propaganda

- Va­ka­rų ša­lių ir Ru­si­jos san­ty­kiai lie­ka įtemp­ti. Ry­tų kai­my­nės ini­ci­juo­ti in­for­ma­ci­niai ka­rai ne­si­liau­ja, to­liau sklei­džia­ma pro­pa­gan­da. Jau per­gy­ve­no­me in­ten­sy­viau­sią jos srau­tą, ar vis dėl­to šio­je sri­ty­je nie­kas ne­si­kei­čia?

- Nie­kas į ge­ra ne­si­kei­čia. Ru­si­jos pro­pa­gan­da tik in­ten­sy­vė­ja ir yra perg­ru­puo­ja­ma. Krem­liaus pro­pa­gan­da vei­kia la­bai ga­lin­gais fron­tais, nes tu­ri dau­gy­bę iš­tek­lių, be to, nuo­lat kei­čia tam ti­kras puo­li­mo kryp­tis. Kal­bant ka­riš­ka kal­ba, la­bai ge­rai orien­tuo­ja­ma­si mū­šio si­tua­ci­jo­je. Pa­ma­tę, kad vie­nas ar ki­tas es­ka­luo­ja­mas te­mas iden­ti­fi­ka­vo­me, pra­dė­jo­me at­sa­ką žmo­nėms su­pra­tus, kur sly­pi klas­ta, jie iš­kart per­si­me­ta į ki­tą te­mą. Kei­čia­si in­for­ma­ci­nio puo­li­mo tai­ki­niai. Da­bar ma­to­me, kad pro­pa­gan­dai in­ten­sy­viai iš­nau­do­ja­ma de­zin­for­ma­ci­ja ir fak­tai, su­si­ję su mū­sų vals­ty­bės gy­ny­bos stip­ri­ni­mu: pra­ty­bos, nau­ja gink­luo­tė, są­jun­gi­nin­kų pa­jė­gų dis­lo­ka­vi­mas, šauk­ti­nių grą­ži­ni­mas. Vi­sa tai su­ke­lia dau­gy­bę opo­nen­to veiks­mų.

- Va­ka­rai pa­ga­liau pra­re­gė­jo dėl pro­pa­gan­dos, sklin­dan­čios iš Ru­si­jos, pa­vo­jaus. Svars­to­ma, ko­kio­mis prie­mo­nė­mis ma­žin­ti jos po­vei­kį, di­din­ti vi­suo­me­nės at­spa­ru­mą jai. Ko­kio­mis kryp­ti­mis rei­kė­tų veik­ti?

- Kad gy­ve­na­me de­mo­kra­ti­nė­je, nuo­mo­nių įvai­ro­vės, ki­to­kių ver­ty­bių vi­suo­me­nė­je, yra dėl to, jog Va­ka­rų de­mo­kra­ti­jų va­di­na­mo­ji minkš­to­ji ga­lia yra stip­res­nė. Ji mus iš­ve­dė iš so­vie­ti­nio liū­no ir pa­de­da mums ap­si­sau­go­ti.

Ta­čiau fak­tas tas, kad Vla­di­mi­ro Pu­ti­no pro­pa­gan­da yra kons­truo­ja­ma ne­pap­ras­tai iš­ma­niai. Pra­ėju­sią sa­vai­tę Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) lei­di­nys „EUob­ser­ver“ pub­li­ka­vo straips­nį, ku­ria­me tei­gia­ma, kad V. Pu­ti­no pro­pa­gan­da ne­pap­ras­tai vei­kia Va­ka­rų Eu­ro­pos gy­ven­to­jus. Nau­jos „Rus­sia To­day“ for­mos, Ru­si­jos vals­ty­bi­nė už­sie­nio nau­jie­nų tar­ny­ba „Sput­nik“ ir ki­ti pro­pa­gan­di­niai lei­di­niai bei ka­na­lai, fi­nan­suo­ja­mi iš Krem­liaus ki­še­nės, ne­ga­li ne­pa­veik­ti žmo­nių. ES vi­du­je vis daž­niau su­si­du­ria­ma su to­kiu ne­igia­mu de­zin­for­ma­ci­jos po­vei­kiu, su ko­kiu iki šiol mes su­si­dur­da­vo­me. La­bai daž­nai Bal­ti­jos ša­lys, pir­miau­sia Lie­tu­va, ka­dan­gi aps­kri­tai bu­vo­me šių te­mų ini­cia­to­riai ES, tam­pa eks­per­te ir da­li­ja­si pa­tir­ti­mi, kaip rea­guo­ti į tą prieš­iš­ką pro­pa­gan­dą.

Kaip ži­no­ma, ES vi­du­je dis­ku­tuo­ja­ma ir dėl ga­li­my­bės ES ry­ti­nėms ša­lims kur­ti ka­na­lus ru­sų kal­ba, ku­riais bū­tų pa­tei­kia­ma tam ti­kra al­ter­na­ty­va - su­ba­lan­suo­tos, ob­jek­ty­vios ži­nios, kad gy­ven­to­jai tu­rė­tų ki­to­kį šal­ti­nį nei Krem­liaus te­le­vi­zi­jos. Šis pro­ce­sas ne­pap­ras­tai il­gas ir bran­giai kai­nuo­jan­tis, bet tu­ri­me ne­pa­si­duo­ti, iden­ti­fi­kuo­ti ir ana­li­zuo­ti prieš­iš­kos pro­pa­gan­dos ap­raiš­kas.