Į varžytuves – su santarvės ir tautiškumo vėliavomis
Va­kar iš­kart du pre­ten­den­tai pra­ne­šė ke­ti­nan­tys var­žy­tis dėl pre­zi­den­to pos­to. Eko­no­mis­tas Gi­ta­nas Nau­sė­da ža­dė­jo kur­ti ge­ro­vės vals­ty­bę ir siek­ti vi­suo­me­nės vie­ny­bės, o vie­nas Są­jū­džio kū­rė­jų fi­lo­so­fas Ar­vy­das Juo­zai­tis kaip svar­biau­sius pri­ori­te­tus įvar­di­jo kal­bą, šei­mą, tau­ti­nį švie­ti­mą bei tei­sin­gu­mą.

Norinčiųjų tapti šalies prezidentu daugėja. Likus aštuoniems mėnesiams iki rinkimų, norą juose dalyvauti oficialiai yra pareiškę Seimo nariai Aušra Maldeikienė ir Naglis Puteikis, europarlamentaras Valentinas Mazuronis, diplomatas konservatorius Vygaudas Ušackas.

Gitanas Nausėda: „Gerovės valstybė – tai švyturys, kurio link privalo plaukti kryptį praradęs Lietuvos laivas.“

Jų būrį vakar papildžiusį G. Nausėdą ekspertai vadina vienu iš stipriausių pretendentų, galinčių varžytis dėl valstybės vadovo posto. A. Juozaičio šansai, jų akimis, yra veikiau simboliniai. Tačiau politologai sutaria, kad kol savo planų neatskleidė kiti stipriais laikomi kandidatai, pirmiausia parlamentarė Ingrida Šimonytė ir premjeras Saulius Skvernelis, išankstinės dėlionės nėra tikslios. S. Skvernelis savo sprendimą žada paskelbti kitąmet. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) išankstinėse apklausose dėl paramos būsimam kandidatui į prezidentus lyderiaujanti I. Šimonytė turės apsispręsti greičiau – iki rugsėjo pabaigos.

Laivas prarado kryptį

Savo kalboje, vakar pasakytoje sostinės Saulėtekyje, šalia Gyvybės mokslų centro, G. Nausėda žadėjo kurti gerovės valstybę ir siekti visuomenės vienybės. „Gerovės valstybė – tai švyturys, kurio link privalo plaukti pavargęs ir kryptį praradęs Lietuvos laivas“, – teigė jis. Ekonomistas norėtų, kad Lietuva virstų pažangiausių technologijų šalimi, kurioje skatinamas smulkusis verslas ir piliečių santarvė.

Alinos Ožič nuotrauka

„Nebegalime sau leisti prabangos remti lyderius-skaldytojus, nes Lietuva dūsta nuo siaurų savanaudiškų interesų dominantės ir nekompetencijos“, – kalbėjo G. Nausėda. Jo akimis, šaliai reikia nepriklausomo prezidento, kuris mąstytų globaliai, gerai suvoktų šiuolaikinio pasaulio funkcionavimo dėsnius ir tendencijas, o kartu gebėtų savo žinias pritaikyti žmonių problemoms spręsti, galėtų apginti geopolitinius ir ekonominius valstybės interesus bet kuriame tarptautiniame forume, čia pat prie derybų stalo operatyviai reaguodamas į aktualijas. Pretendentas teigė besiorientuojantis į įvairių pažiūrų žmones. G. Nausėda kol kas neapsisprendė, ar dalyvaus TS-LKD pirminiuose rinkimuose, kuriuose paaiškės partijos kandidatas į prezidentus. Pagal populiarumą jis yra trečias tarp TS-LKD skyrių pasiūlytų kandidatų.

Pavojingiausia – išeinančioji armija

Svarbiausi A. Juozaičio prioritetai – kalba, šeima, tautinis švietimas ir teisingumas. „Visi šie bokštai dabar yra gerokai paardyti ir jų sargyboje yra tik vienas kitas žmogus“, – pranešdamas savo sprendimą dalyvauti rinkimuose Biržų pilyje vakar kalbėjo A. Juozaitis. Pasak jo, nei narystė Europos Sąjungoje, nei priklausymas kitoms tarptautinėms organizacijoms savaime visų šių uždavinių neišspręs. Tai esąs pačios Lietuvos darbas.

„Griežtai pasisakau už tėvynių Europą, o ne už federacinę Europą. Nacionalinio saugumo iššūkis geopolitinių pokyčių laikais, žinoma, yra labai svarbus. Visa, dėl ko esame įsipareigoję ir ką darome kartu su NATO, bus tęsiama. Bet remdamiesi bendrojo gėrio idėja turėtume suprasti, kad pavojingiausia armija, kuri gali mus užpulti, yra mūsų išeinančioji armija. Jaunimo, išskrendančio, išvažiuojančio iš Lietuvos, armija. Reikia iškelti vėliavą ir pasakyti – Lietuva yra čia, nėra globalios Lietuvos. Globali Lietuva išnyks tą pačią akimirką, kai Lietuvos neliks čia“, – aiškino A. Juozaitis. Jo manymu, dvigubos pilietybės problemą galėtų išspręsti lietuvio paso idėja.

Nelygios jėgos

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio nuomone, A. Juozaičio populiarumo laikai seniai praėjo, visuomenė jį užmiršo. „Todėl jam bus be galo sudėtinga sutelkti rinkėjus. Be to, nemanau, kad jis turėtų pakankamai organizacinių ir finansinių išteklių“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politologas.

Mykolo Romerio universiteto lektorė Rima Urbonaitė taip pat įsitikinusi, kad didesnių šansų patekti į antrąjį rinkimų turą A. Juozaitis neturi. „Taip, jis paįvairins kandidatų paletę kitokia, išsiskiriančia spalva, kandidatų debatus padarys įdomesnius, bet tik tiek. Žinoma, jo pažiūros nedidelei visuomenės daliai bus priimtinos“, – svarstė politologė.

G. Nausėdos perspektyvas ekspertai vertino kur kas optimistiškiau. Anot L. Bielinio, G. Nausėdą į varžytuves išstūmė teigiama visuomenės nuomonė, kuri formavosi ne vienus metus. „Jam tiesiog reikia neprarasti visuomenės palaikymo, stiprinti savo pastangas pritraukiant tuos, kurie abejoja ar nežino, už ką balsuoti“, – tikino politologas. Jis neatmetė galimybės, kad jei S. Skvernelis vis dėlto nesiektų prezidento posto, valdantieji „valstiečiai“ rinkimuose galėtų palaikyti būtent G. Nausėdą, kuris yra „aiškiai prognozuojamas ir nekonfliktiškas“.

Arvydas Juozaitis: „Reikia iškelti vėliavą ir pasakyti – Lietuva yra čia, nėra globalios Lietuvos.“

Tuo metu R. Urbonaitė teigė, kad „valstiečiai“ bet kokia kaina sieks turėti savo kandidatą, jei net S. Skvernelis rinkimuose nedalyvaus. „Jiems reikia priklausomo kandidato, todėl bus siekiama, kad S. Daukanto aikštės rūmai būtų jų, o ne kieno nors kito“, – sakė politologė. Jos nuomone, iki oficialaus rinkimų starto dar gali atsirasti netikėtų pretendentų, galinčių konkuruoti su jau žinomais lyderiais. Didžiausia konkurentė G. Nausėdai, pasak R. Urbonaitės, galėtų būti I. Šimonytė. „Abiejų rinkėjai yra panašūs, daliai jų I. Šimonytė imponuotų labiau“, – dėstė ji.