Į partijas mielai viliotų nepilnamečius
Sei­me – ini­cia­ty­va leis­ti par­ti­jų na­riais tap­ti ne su­lau­kus 18 me­tų, kaip yra da­bar, o nuo 16 me­tų.

Esą taip Lietuvos jaunimas būtų skatinamas aktyviau įsitraukti į demokratinius procesus, dalyvauti sprendžiant šalies ir Europos problemas. Šis pasiūlymas jau sulaukė dalies politikų skeptiškų vertinimų, o politologai bei teisininkai tvirtina, kad jis būtų prasmingas tik tada, jei šešiolikmečiams būtų suteikta ir rinkimų teisė.

Juozas Olekas: „Jaunesnių piliečių įsitraukimas į partinę veiklą leistų stiprinti partijų, kaip vieno demokratijos institutų, atsinaujinimą, didesnę atskaitomybę.“

Pasigenda jaunimo

Keisti Politinių partijų įstatymą ir nuo 18 iki 16 metų sumažinti amžiaus cenzą, leidžiantį Lietuvos ir mūsų šalyje nuolat gyvenantiems kitų Europos Sąjungos valstybių piliečiams tapti partijų nariais, pasiūlė parlamentaras socialdemokratas Juozas Olekas. „Šiuo metu jaunimo tiesioginis įsitraukimas į demokratinius procesus Lietuvoje yra gana menkas, nors nuolat augantis. Pakeitę įstatymą galbūt paskatintume didesnį jaunimo domėjimąsi politika, tiesioginį dalyvavimą balsuojant savivaldos, nacionaliniuose ar Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Jaunesnių piliečių įsitraukimas į partinę veiklą leistų stiprinti partijų, kaip vieno demokratijos institutų, atsinaujinimą, didesnę atskaitomybę“, – aiškino jis.

J. Oleko tikinimu, viena strateginių EP krypčių yra didesnis jaunimo dalyvavimas jį renkant. Dar 2015 metais EP yra išreiškęs oficialų palaikymą balsavimui nuo 16 metų, tad atitinkamos Politinių partijų įstatymo pataisos paskatintų tolesnes diskusijas apie demokratijos plėtrą.

Juozas Olekas./Alinos Ožič nuotrauka

Pritarimo nesulauktų

Didžiausios valdančiosios Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis pažymėjo tikrai nepritarsiantis J. Oleko pasiūlymui. „Daug metų tenka dirbti su jaunimu iki 18 metų. Nemanau, kad tokio amžiaus asmenis reikėtų vilioti į partijas. Jie dar nėra kritiški, kad galėtų vertinti politikus, politines jėgas“, – dėstė jis.

Esą, leidus jaunuoliams nuo 16 metų tapti partijų nariais, būtų atverta Pandoros skrynia, nes partijos būtų įleistos į mokyklas ir šios taptų politizuotos. „Tokio amžiaus jaunimas turi ne politikuoti, o mokytis, rengtis egzaminams, atsakingai rinktis tolesnį savo kelią“, – pažymėjo R. Karbauskis.

Opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma „Lietuvos žinioms“ sakė negalįs J. Oleko pasiūlymui nei pritarti, nei nepritarti. „Esu už tai, kad kuo daugiau jaunimo pradėtų domėtis politiniais procesais, tačiau abejoju, ar jaunesni nei 18 metų asmenys galėtų tapti partijų nariais“, – kalbėjo jis. Esą tai galėtų būti tik diskusijų su konstitucinės teisės specialistais objektas.

Nemato reikalo

Vytauto Didžiojo universiteto docentas Bernaras Ivanovas taip pat neslėpė abejonių dėl J. Oleko pataisų. „Taip, kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Irane, jaunuoliai nuo 16 metų gali būti politinių partijų nariais, dalyvauti rinkimuose. Tačiau tokių šalių visuomenė yra jaunesnė. Tad jei ir Lietuvos visuomenė būtų jaunesnė, toks pasiūlymas gal ir būtų logiškas“, – aiškino politologas.

Mūsų šalies visuomenė, B. Ivanovo tikinimu, sensta, o čia likęs jaunimas dažniausiai savo poziciją išreiškia emigruodamas. Todėl ir bandoma į politiką mesti paskutinius likusių jaunuolių „resursus“. „Tokius pasiūlymus prilyginčiau puotai maro metu, jie teikiami iš neturėjimo ką veikti, taip nukreipiant visuomenės dėmesį nuo kur kas aktualesnių problemų“, – sakė politologas.

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Algio Krupavičiaus įsitikinimu, jei jau Seime atsirado pasiūlymas leisti politinių partijų nariais būti jaunuoliams nuo 16 metų, kartu turėtų būti sprendžiama dėl balsavimo teisės suteikimo tokio amžiaus asmenims. „Tai neatskiriami dalykai. Tik tada pasiūlymas sumažinti amžiaus cenzą norintiesiems tapti partijų nariais būtų logiškas“, – „Lietuvos žinioms“ pažymėjo jis.

Galimybės neįžvelgia

Konstitucinės teisės specialistas profesorius Vytautas Sinkevičius pabrėžė, jog Konstitucijoje yra įtvirtinta norma, kad asmenys, sulaukę 18 metų, turi teisę rinkti – jie jau yra subrendę, savarankiški ir patys gali priimti sprendimus. Asmenys nuo 16 iki 18 metų dar yra nepilnamečiai.

„Aiškinimai, kad reikėtų leisti jaunimui anksčiau dalyvauti politinėje veikloje, vargu ar yra kelias, kuriuo reikėtų eiti. Vertybė yra ne pats dalyvavimas tokioje veikloje, bet sąmoningas dalyvavimas, kai žmogus jau turi tam tikrus vertybinius kriterijus, yra susiformavęs kaip asmenybė“, – dėstė V. Sinkevičius.

Pasak jo, leidus jaunuoliams nuo 16 metų būti partijų nariais, galima būtų padidinti jų narių skaičių, bet dėl to vargu ar būtų geriau ir valstybei, ir politinėms jėgoms. „Pačios partijos neturėtų būti suinteresuotos turėti kuo daugiau asmenų, nepasirengusių partinei veiklai. Jos neturėtų tapti vaikų partijomis“, – kalbėjo profesorius.

Parlamentaro J. Oleko iniciatyvą jis priskyrė populistiniams pasiūlymams, viešųjų ryšių akcijoms.