Į Lietuvą norima atvežti ypatingą šventenybę
Baž­ny­ti­nio pa­vel­do mu­zie­jus (BPM) aiš­ki­na­si ga­li­my­bes į mū­sų ša­lį at­vež­ti eks­po­nuo­ti ypa­tin­gą re­lik­vi­ją – Lie­tu­vos glo­bė­jo šv. Ka­zi­mie­ro re­lik­vi­jo­rių, sau­go­mą Flo­ren­ci­jo­je, šv. Lau­ry­no ka­ted­ro­je, Me­di­či kop­ly­čios lo­by­ne.

Jei­gu XVII am­žiu­je Tos­ka­nos ku­ni­gaikš­čiui pa­do­va­no­ta šven­te­ny­bė su šv. Ka­zi­mie­ro pa­lai­kų da­le­lė­mis vėl trum­pam su­grįž­tų į Vil­nių, tai bū­tų pui­ki di­din­gos Lie­tu­vos pra­ei­ties, mū­sų puo­se­lė­tų tarp­tau­ti­nių re­li­gi­nių ir po­li­ti­nių ry­šių ilius­tra­ci­ja.

Ne­tru­kus vi­suo­me­nė tu­rės ga­li­my­bę pa­ma­ty­ti dar vie­ną ypa­tin­gą šven­te­ny­bę – Vil­niaus ka­ted­ro­je ke­ti­na­ma pa­ka­bin­ti Tu­ri­no dro­bu­lės, į ku­rią bu­vo su­vy­nio­tas nuo kry­žiaus nu­im­tas Kris­taus kū­nas, ko­pi­ją.

Ypa­tin­gas projektas

BPM di­rek­to­rės Si­gi­tos Mas­laus­kai­tės-Ma­žy­lie­nės tei­gi­mu, ne­aiš­ku, ar no­ras at­vež­ti į par­odą Lie­tu­vo­je šv. Ka­zi­mie­ro re­lik­vi­jo­rių iš­si­pil­dys. Esą tai la­bai su­dė­tin­gas pro­jek­tas. Su pa­klau­si­mu dėl to­kios ga­li­my­bės į ko­le­gas iš Ita­li­jos pir­miau­sia kreip­ta­si ne­ofi­cia­liai, no­rint iš­siaiš­kin­ti, ar tai aps­kri­tai bū­tų įma­no­ma. Kol kas jo­kio at­sa­ky­mo ne­su­lauk­ta.

S. Mas­laus­kai­tės-Ma­žy­lie­nės nuo­mo­ne, bū­tų la­bai įdo­mu ir svar­bu mū­sų ša­ly­je pa­de­mons­truo­ti Flo­ren­ci­jo­je sau­go­mą šv. Ka­zi­mie­ro re­lik­vi­ją. „Ne vi­si žmo­nės ga­li nu­va­žiuo­ti į Flo­ren­ci­ją, ne vi­si ži­no to­kią re­lik­vi­ją. Jei­gu ši šven­te­ny­bė pa­siek­tų Lie­tu­vą, tai bū­tų la­bai vaiz­di di­din­gos Lie­tu­vos pra­ei­ties, mū­sų tu­rė­tų tarp­tau­ti­nių re­li­gi­nių ir po­li­ti­nių ry­šių ilius­tra­ci­ja“, – pa­žy­mė­jo eks­per­tė.

Ji pa­ste­bi, kad Lie­tu­vo­je gau­su per­ne­lyg sa­vi­kri­tiš­ko po­žiū­rio į mū­sų is­to­ri­ją. Ne­re­tai sa­vo ša­lį lai­ko­me mar­gi­na­liu krikš­čio­niš­kos kul­tū­ros kraš­tu. Įgy­ven­din­tas toks tarp­tau­ti­nis pro­jek­tas, esą su­griau­tų ne vie­ną ste­reo­ti­pą, pa­tvir­tin­tų ypa­tin­gas ir tamp­rias Lie­tu­vos di­džio­sios ku­ni­gaikš­tys­tės (LDK) są­sa­jas su Va­ka­rų ša­li­mis, mū­sų di­duo­me­nės aris­to­kra­tiz­mą. „Čia gy­ve­no la­bai ge­ro sko­nio žmo­nės, ne­gai­lė­ję pi­ni­gų, ger­bę re­li­gi­ją, kū­rę nuo­sta­bius daik­tus“, – ak­cen­ta­vo S. Mas­laus­kai­tė-Ma­žy­lie­nė.

Įsta­bus ba­ro­ki­nis relikvijorius

Kaip yra ra­šęs dien­raš­tis „Lie­tu­vos ži­nios“, jau vi­du­ram­žiais Flo­ren­ci­jo­je sklan­dė pa­sa­ko­ji­mai apie Lie­tu­vos šven­tą­jį Ka­zi­mie­rą, jo gy­ve­ni­mą bei puo­se­lė­tas krikš­čio­niš­kas ver­ty­bes, mei­lės ir gai­les­tin­gu­mo dar­bus, prie jo kars­to Vil­niu­je vyks­tan­čius ste­buk­lus. Tai iš­gir­dęs Tos­ka­nos di­dy­sis ku­ni­gaikš­tis Co­si­mas III 1675 me­tais krei­pė­si į Vil­niaus vys­ku­pą Mi­ka­lo­jų Ste­po­ną Pa­cą, pra­šy­da­mas į Flo­ren­ci­ją at­siųs­ti šven­to­jo re­lik­vi­ją. 1677 me­tais siun­ti­nys su šv. Ka­zi­mie­ro re­lik­vi­ja – blauz­dos kau­lu – pa­sie­kė Tos­ka­ną.

Ku­ni­gaikš­tis Co­si­mas III, ro­dy­da­mas di­džiu­lę pa­gar­bą iš Vil­niaus gau­ta­jai re­lik­vi­jai, sa­vo rū­mų auk­sa­ka­liui Mas­si­mi­lia­no Sol­da­ni Ben­zi už­sa­kė pa­ga­min­ti bran­gų ba­ro­ki­nį re­lik­vi­jo­rių. Da­bar šis nuo­sta­baus gro­žio me­no kū­ri­nys sau­go­mas Šv. Lau­ry­no ka­ted­ro­je Flo­ren­ci­jo­je, Me­di­či kop­ly­čio­je ir yra vie­nas gra­žiau­sių bei įspū­din­giau­sių kop­ly­čios lo­by­no ver­ty­bių.

Si­dab­ri­nia­me, ke­tu­rių an­ge­lų apg­lėb­ta­me, bal­to­mis le­li­jo­mis ir auk­si­niais puo­šniais or­na­men­tais iš­puoš­ta­me re­lik­vi­jo­riu­je įdė­tas Ka­zi­mie­ro skais­ty­bės įža­das: „Ge­riau mir­ti, nei su­si­tep­ti“. Įspū­din­go gro­žio re­lik­vi­jo­rių vai­ni­kuo­ja Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio ka­rū­na su už­ra­šu: šv. Ka­zi­mie­ras Lie­tu­vos di­dy­sis ku­ni­gaikš­tis“.

Iš Vil­niaus – į Florenciją

Už do­va­ną Flo­ren­ci­jos mies­tui Co­si­mo III nu­siun­tė M. S. Pa­cui šv. Ma­ri­jos Mag­da­le­nos de Pa­zzi re­lik­vi­ją puo­šnia­me re­lik­vi­jo­riu­je, ku­ri po jo mir­ties bu­vo per­duo­ta Ka­ted­rai.

Šv. Ma­ri­jos Mag­da­le­nos de Pa­zzi re­lik­vi­jo­rius – nuo­sta­bus ru­tu­lio pa­vi­da­lo 13 cm aukš­čio kū­ri­nys, pa­da­ry­tas iš kal­nų kriš­to­lo ir auk­so, puo­štas de­ta­lė­mis iš auk­so ir ema­lio (kry­žius, ka­rū­nė­lė, le­li­jų žie­dai, mal­dos žo­džiai, ro­žės, akan­to la­pai). Re­lik­vi­jo­rius pa­da­bin­tas 128 dei­man­tais. Prieš dve­jus me­tus ši Vil­niaus ka­ted­ros lo­by­no šven­te­ny­bė ir­gi trum­pam bu­vo su­grį­žu­si į tė­vy­nę – eks­po­nuo­ja­ma Pi­ti rū­muo­se Flo­ren­ci­jo­je, gre­ta šv. Ka­zi­mie­ro re­lik­vi­jo­riaus, par­odo­je, skir­to­je Me­di­ci lo­by­nams pri­sta­ty­ti.

Ka­bės Tu­ri­no dro­bu­lės kopija

Vil­niaus ka­ted­ro­je vėl tu­rė­tų bū­ti eks­po­nuo­ja­ma Tu­ri­no dro­bu­lės, lai­ko­mos šven­čiau­sia krikš­čio­niš­ko­jo pa­sau­lio re­lik­vi­ja, Jė­zaus Kris­taus įka­pė­mis, ko­pi­ja. Ji į Lie­tu­vą at­ke­lia­vo 2000 me­tais kar­tu su dar ke­lio­mis ki­to­mis ko­pi­jo­mis, pa­ga­min­to­mis ju­bi­lie­ji­nių krikš­čio­ny­bės me­tų pro­ga spe­cia­lio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis. „Kaip an­tri­nės re­lik­vi­jos jos iš Tu­ri­no bu­vo iš­siųs­tos į mū­sų kraš­tus“, – pa­sa­ko­jo S. Mas­laus­kai­tė-Ma­žy­lie­nė.

Anks­čiau Tu­ri­no dro­bu­lės ko­pi­ja bu­vo eks­po­nuo­ja­ma Vil­niaus ka­ted­ro­je esan­čio­je šv. Vla­dis­lo­vo kop­ly­čio­je. Pa­sak BPM va­do­vės, su­tvar­kius šią šven­to­vę, nei tu­ri­nio pra­sme, nei is­to­riš­kai Tu­ri­no dro­bu­lės ko­pi­ja čia ne­įsi­kom­po­nuo­ja ir lau­kia­ma, kol bus eks­po­nuo­ja­ma ki­tur.

Ją pla­nuo­ja­ma pa­ka­bin­ti vie­no­je iš šian­dien dar ne­vei­kian­čių ka­ted­ros kop­ly­čių – Man­vy­dų kop­ly­čio­je. Jo­je bus įreng­ti suo­lai mal­dai, kon­temp­lia­ci­jai. Ji taps at­vi­ra vi­suo­me­nei. Eks­po­zi­ci­ją ke­ti­na­ma pa­pil­dy­ti in­for­ma­ci­niais sten­dais, pa­aiš­ki­nan­čiais, ko­kia re­lik­vi­ja yra Tu­ri­no dro­bu­lė, ko­kią įta­ką ji da­ro krikš­čio­niš­kam pa­mal­du­mui. „Tu­ri­no dro­bu­lė yra kaip at­mi­ni­mas, Kris­taus kan­čios sim­bo­lis“, – pa­žy­mė­jo S. Mas­laus­kai­tė-Ma­žy­lie­nė.