Į Lietuvą atvykstantis Vokietijos ministras: būtinas dialogas su Rusija
Vi­zi­tą Lie­tu­vo­je pra­de­dan­tis Vo­kie­ti­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras Fran­kas-Wal­te­ris Stein­meie­ris sa­ko, kad Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) ša­lims šią va­sa­rą su­tar­ti dėl sank­ci­jų Ru­si­jai pra­tę­si­mo bus su­nkiau nei per­nai.

Vo­kie­ti­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras BNS in­ter­viu taip pat pa­brė­žė, kad NA­TO, stip­rin­da­ma pa­jė­gu­mus Ry­tų Eu­ro­po­je, kar­tu tu­ri už­megz­ti dia­lo­gą su Mask­va, kad iš­veng­tų kri­zės es­ka­la­ci­jos.

Pa­sip­rie­ši­ni­mas išaugo

Eko­no­mi­nės sank­ci­jas, nu­kreip­tas prieš Ru­si­jos naf­tos, gink­luo­tės ir ban­ki­nin­kys­tės sek­to­rius, ES įve­dė 2014 me­tais, rea­guo­da­ma į Ru­si­jos veiks­mus Ukrai­no­je. Jos ga­lio­ja iki šių me­tų lie­pos mė­ne­sio. Sank­ci­joms pra­tęs­ti rei­kia vi­sų ES ša­lių par­amos, dėl jų ES va­do­vai ke­ti­na dis­ku­tuo­ti bir­že­lio mė­ne­sį.

„Mes ma­to­me, kad Eu­ro­pos Są­jun­go­je iš­au­go pa­sip­rie­ši­ni­mas pra­tęs­ti Ru­si­jai tai­ko­mas sank­ci­jas. Pa­ly­gin­ti su pra­ėju­siais me­tais, bus su­nkiau su­si­tar­ti dėl bend­ros po­zi­ci­jos šiuo klau­si­mu“, – tei­gė F.W.Stein­meie­ris.

Mi­nis­tro tei­gi­mu, Vo­kie­ti­ja lai­ko­si po­zi­ci­jos, kad sank­ci­jos yra su­si­ju­sios su Mins­ko su­si­ta­ri­mų dėl pa­liau­bų Ry­tų Ukrai­no­je įgy­ven­di­ni­mu.

„Mes ko­vo­si­me, kad Eu­ro­pa šiuo klau­si­mu lai­ky­tų­si bend­ro po­žiū­rio. Mums sank­ci­jos te­bė­ra su­si­ju­sios su Mins­ko su­si­ta­ri­mo vyk­dy­mu“, – tei­gė mi­nis­tras.

Pa­sta­ruo­ju me­tu apie ES sank­ci­jas Mask­vai skep­tiš­kai at­si­lie­pia Ita­li­jos ir Veng­ri­jos va­do­vai. Lie­tu­va, kaip ir ki­tos Bal­ti­jos ša­lys bei Len­ki­ja, sa­ko, kad ES pri­va­lo iš­lai­ky­ti sank­ci­jas kaip spau­di­mo prie­mo­nę Mask­vai.

Pa­sak F.W.Stein­meie­rio, Va­ka­rai ne­ga­li ig­no­ruo­ti „tarp­tau­ti­nės tei­sės nor­mas pa­žei­džian­čios Ru­si­jos įvyk­dy­tos Kry­mo anek­si­jos ir Ry­tų Ukrai­nos des­ta­bi­li­za­vi­mo“, ir šiuo klau­si­mu jau „pa­siun­tė aiš­kų sig­na­lą“.

Vo­kie­ti­jos so­cial­de­mo­kra­to tei­gi­mu, spren­džiant konf­lik­tą pa­žan­gos trūks­ta, ta­čiau tai pri­klau­so nuo abie­jų ša­lių – Ukrai­nos ir Ru­si­jos – pri­im­tų su­si­ta­ri­mų vyk­dy­mo.

Tuo pa­čiu F.W.Stein­meie­ris pa­brė­žė, kad Va­ka­rams rei­kia Ru­si­jos sie­kiant pa­ša­lin­ti di­de­lių tarp­tau­ti­nių kri­zių ži­di­nius Si­ri­jo­je ir Li­bi­jo­je.

Dia­lo­gas su Rusija

Va­ka­rų san­ty­kius su Mask­va F.W.Stein­meie­ris ket­vir­ta­die­nį Vil­niu­je tu­rė­tų ap­tar­ti su Lie­tu­vos pre­zi­den­te Da­lia Gry­baus­kai­te ir už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tru Li­nu Lin­ke­vi­čiu­mi. Po­kal­bių me­tu daug dė­me­sio tu­rė­tų bū­ti ski­ria­ma ir NA­TO pla­nams iš­plės­ti ka­ri­nį bu­vi­mą Bal­ti­jos ša­ly­se.

Lie­tu­vos par­ei­gū­nai pra­ėju­sį mė­ne­sį pra­ne­šė su­lau­kę Ber­ly­no pa­tvir­ti­ni­mo, kad Vo­kie­ti­ja ke­ti­na for­muo­ti NA­TO ba­ta­lio­no ko­vi­nę gru­pę Lie­tu­vo­je.

Raš­tu at­sa­ky­da­mas į BNS klau­si­mus, F.W.Stein­mei­ris šių pla­nų ne­de­ta­li­za­vo, ap­si­ri­bo­da­mas tei­gi­niu, kad dėl Al­jan­so pa­jė­gu­mų Ry­tų Eu­ro­po­je bus dis­ku­tuo­ja­ma per NA­TO vir­šū­nių su­si­ti­ki­mą Var­šu­vo­je lie­pos mė­ne­sį.

Vo­kie­ti­jos mi­nis­tras kar­tu pa­brė­žė, kad NA­TO fi­lo­so­fi­ja grin­džia­ma ne tik at­gra­sy­mu, bet ir įtam­pos ma­ži­ni­mu, to­dėl Va­ka­rų al­jan­sas tu­ri siek­ti at­kur­ti pa­si­ti­kė­ji­mą su Mask­va.

„Bi­jau, kad su­si­tel­ki­mas vien į pa­si­ruo­ši­mus gin­tis ga­li su­kel­ti grės­mių, ku­rios ne­ati­tin­ka nie­kie­no in­te­re­sų. Mums rei­kia dia­lo­go su Ru­si­ja, kad at­kur­tu­me pa­si­ti­kė­ji­mą, ku­ris bu­vo pra­ras­tas, ir su­ma­žin­tu­me grės­mę bū­ti ne­no­ro­mis įtrauk­tiems į es­ka­la­vi­mo spi­ra­lę. Tai­gi, ge­rai, kad NA­TO ir Ru­si­jos ta­ry­ba vėl su­si­rinks dis­ku­si­joms prieš vir­šū­nių su­si­ti­ki­mą Var­šu­vo­je“, – tei­gė mi­nis­tras.

Dėl pa­bė­gė­lių – jo­kių tabu

Vo­kie­ti­jos mi­nis­tro tei­gi­mu, pra­ėję me­tai par­odė, kad ES ne­ga­li slėp­tis nuo že­my­ną kre­čian­čių kri­zių.

„Tri­gu­ba kri­zė – mus apė­mu­si gi­li fi­nan­si­nė kri­zė, ar­tė­jan­tis bri­tų re­fe­ren­du­mas ir pa­bė­gė­lių srau­tas į Eu­ro­pą – ir to­liau ke­lia są­my­šį“, – sa­kė F.W.Stein­meie­ris.

Mi­nis­tras pers­pė­jo, kad pa­bė­gė­lių srau­tai į Eu­ro­pą ne­su­ma­žės ir at­ei­ty­je, to­dėl bū­ti­na tiek stip­rin­ti iš­orės sie­ną, tiek re­for­muo­ti prie­globs­čio su­ti­ki­mo tvar­ką.

„Ne­ga­li­me vel­tui pra­leis­ti to at­ok­vė­pio, ku­rį ga­vo­me su­da­rę su­si­ta­ri­mą su Tur­ki­ja, juo ne­pa­si­nau­do­da­mi, tu­ri­me ieš­ko­ti il­ga­lai­kių ir tva­rių spren­di­mų“, – tei­gė jis.

Vo­kie­ti­jos mi­nis­tras de­ta­liau ne­ko­men­ta­vo Briu­se­lio pa­siū­ly­mų skir­ti bau­das pa­bė­gė­lių kvo­tų at­si­sa­kan­čioms ša­lims, ta­čiau pa­brė­žė, kad tu­ri bū­ti svars­to­mos vi­sos ga­li­my­bės.

„Šio­je sri­ty­je ne­ga­li­me sau leis­ti jo­kių ta­bu, bet rei­kia bend­ra­dar­biau­ti ieš­kant spren­di­nių“, – tei­gė F.W.Stein­meie­ris.

Lie­tu­va, prieš­in­gai nei kai­my­ni­nė Len­ki­ja ir kai ku­rios ki­tos Vi­du­rio Ry­tų Eu­ro­pos ša­lys, su­ti­ko sa­va­no­riš­kai pri­im­ti pa­bė­gė­lių pa­gal ES nu­sta­ty­tas kvo­tas, ta­čiau kol kas ne­pri­ta­ria Briu­se­lio ir Ber­ly­no siū­ly­mams nu­sta­ty­ti nuo­la­ti­nį pri­va­lo­mą me­cha­niz­mą.

– Ar Vo­kie­ti­jos vy­riau­sy­bė pri­ėmė ga­lu­ti­nį spren­di­mą tap­ti va­do­vau­jan­čia vals­ty­be, at­sa­kin­ga už dau­gia­ša­lį NA­TO ba­ta­lio­ną Lie­tu­vo­je? Kiek ka­rių Vo­kie­ti­ja ke­ti­na ten pa­siųs­ti? Ar taip siun­čia­ma ži­nia Ru­si­jai?– BNS klau­sė Vo­kie­ti­jos mi­nis­tro.

– Pra­ei­tą sa­vai­tę per NA­TO už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­trų su­si­ti­ki­mą vėl iš­reiš­kė­me sa­vo so­li­da­ru­mą su Al­jan­so ry­ti­niais par­tne­riais. Vo­kie­ti­ja jau da­bar ak­ty­viai da­ly­vau­ja Bal­ti­jos re­gio­no oro po­li­ci­jos mi­si­jo­je. Taip pat smar­kiai pri­si­dė­jo­me prie pa­stan­gų su­for­muo­ti nau­ją­sias NA­TO ypač grei­to rea­ga­vi­mo jung­ti­nes pa­jė­gas. Nuo 2015 me­tų dis­lo­ka­vo­me vie­ną kuo­pą Bal­ti­jos re­gio­ne ro­ta­ci­jos pri­nci­pu. Per NA­TO vir­šū­nių su­si­ti­ki­mą Var­šu­vo­je taip pat ap­tar­si­me to­les­nius bū­dus pa­di­din­ti NA­TO da­ly­va­vi­mą Al­jan­so ry­ti­nė­je te­ri­to­ri­jo­je.

Ki­ta ver­tus, taip pat svar­bu, kad mū­sų veiks­mai vi­sa­da grin­džia­mi es­mi­ne NA­TO fi­lo­so­fi­ja, ku­rios svar­biau­si ele­men­tai – at­gra­sy­mas ir įtam­pos ma­ži­ni­mas. Bi­jau, kad su­si­tel­ki­mas vien į pa­si­ruo­ši­mus gin­tis ga­li su­kel­ti grės­mių, ku­rios ne­ati­tin­ka nie­kie­no in­te­re­sų. Mums rei­kia dia­lo­go su Ru­si­ja, kad at­kur­tu­me pa­si­ti­kė­ji­mą, ku­ris bu­vo pra­ras­tas, ir su­ma­žin­tu­me grės­mę bū­ti ne­no­ro­mis įtrauk­tiems į es­ka­la­vi­mo spi­ra­lę. Tai­gi, ge­rai, kad NA­TO ir Ru­si­jos ta­ry­ba vėl su­si­rinks dis­ku­si­joms prieš vir­šū­nių su­si­ti­ki­mą Var­šu­vo­je.

– Lie­tu­va pra­de­da pri­im­ti pa­bė­gė­lius pa­gal ES sche­mą, bet at­me­ta pri­va­lo­mų kvo­tų me­cha­niz­mą. Ar tu­ri­te vil­ties įti­kin­ti Lie­tu­vą ir ki­tas re­gio­no ša­lis jį pri­im­ti? Ar jos tu­rė­tų su­lauk­ti pa­sek­mių, jei­gu prieš­in­sis?

– Kar­tu su vi­sais par­tne­riais Eu­ro­po­je tu­ri­me ras­ti bend­rus eu­ro­pi­nius spren­di­mus. Be­je, čia vei­kia­me kar­tu su Lie­tu­va, ku­ri par­eiš­kė sa­vo par­amą pri­imant pa­bė­gė­lius. Ta­čiau ne­ga­li­me vel­tui pra­leis­ti to at­ok­vė­pio, ku­rį ga­vo­me su­da­rę su­si­ta­ri­mą su Tur­ki­ja, juo ne­pa­si­nau­do­da­mi, tu­ri­me kar­tu ieš­ko­ti il­ga­lai­kių ir tva­rių spren­di­mų. Juk vie­na yra aiš­ku: kad pa­bė­gė­lių srau­tai į Eu­ro­pą ne­su­ma­žės ir at­ei­ty­je. Iki va­sa­ros no­ri­me su­si­tar­ti dėl ge­res­nės iš­ori­nių ES sie­nų ap­sau­gos. Tai svar­bus as­pek­tas, ta­čiau tuo vis­ko ne­išsp­rę­si­me – ir bū­tent to­dėl Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ren­gia pa­siū­ly­mus dėl Eu­ro­pos prie­globs­čio sis­te­mos re­for­mos. Šio­je sri­ty­je ne­ga­li­me sau leis­ti jo­kių ta­bu, bet rei­kia bend­ra­dar­biau­ti ieš­kant spren­di­nių.

– Ar įžvel­gia­te rea­lią grės­mę, kad kri­zės – pra­de­dant pa­bė­gė­liais ir Ru­si­ja, bai­giant ga­li­mu Brexit [Bri­ta­ni­jos pa­si­trau­ki­mu iš ES] ir Grai­ki­jos kri­ze – ga­li ves­ti į ES su­by­rė­ji­mą ar­ba Šen­ge­no zo­nos žlu­gi­mą?

– Pa­sau­lis ne­sta­bi­lus. Pra­ėję me­tai aiš­kiai par­odė, kad ne­ga­li­me slėp­tis nuo mus kre­čian­čių kri­zių. Smar­kiai pur­to­ma ir Eu­ro­pos sis­te­ma. Tri­gu­ba kri­zė – mus apė­mu­si gi­li fi­nan­si­nė kri­zė, ar­tė­jan­tis bri­tų re­fe­ren­du­mas ir pa­bė­gė­lių srau­tas į Eu­ro­pą – ir to­liau ke­lia są­my­šį. Esu tvir­tai įsi­ti­ki­nęs, kad vi­są ga­ly­bę šių už­duo­čių ga­lė­si­me įveik­ti veik­da­mi kar­tu. Ma­no ma­ny­mu, bend­ras prob­le­mas tu­ri­me spręs­ti Eu­ro­po­je bend­rai su Eu­ro­pos par­tne­riais, ki­tų al­ter­na­ty­vų tam nė­ra. Mums vi­siems rei­kia Eu­ro­pos, bū­tent stip­rios Eu­ro­pos! Pir­mie­ji sėk­min­gi re­zul­ta­tai, pa­vyz­džiui, su­si­ta­ri­mas su Tur­ki­ja ir dėl to ženk­liai su­ma­žė­jęs pa­bė­gė­lių srau­tas į Eu­ro­pą ro­do: jei­gu im­si­mės šių už­duo­čių ir dirb­si­me spęs­da­mi jas kar­tu, tai ga­lė­si­me daug pa­da­ry­ti.

– Ar pa­lai­ky­si­te ES sank­ci­jų Ru­si­jai pra­tę­si­mą, ar jums bus pri­im­ti­niau jas at­šauk­ti ar­ba su­švel­nin­ti ar­ti­miau­siais mė­ne­siais, jei­gu ne­bus jo­kių dra­ma­tiš­kų po­ky­čių Ukrai­nos kri­zė­je? Ir jei­gu Ukrai­no­je ne­bus vyk­do­mos re­for­mos, ar tai at­gra­sy­tų ES nuo sank­ci­jų pra­tę­si­mo? Ar Va­ka­rai tu­rė­tų izo­liuo­ti ir su­var­žy­ti Ru­si­ją, ar su ja an­ga­žuo­tis?

– Mes pa­ste­bi­me, kad Eu­ro­pos Są­jun­go­je iš­au­go pa­sip­rie­ši­ni­mas pra­tęs­ti Ru­si­jai tai­ko­mas sank­ci­jas. Pa­ly­gin­ti su pra­ėju­siais me­tais, bus su­nkiau su­si­tar­ti dėl bend­ros po­zi­ci­jos as­ti šiuo klau­si­mu. Ta­čiau mes ko­vo­si­me, kad Eu­ro­pa šiuo klau­si­mu lai­ky­tų­si bend­ro po­žiū­rio. Mums sank­ci­jos te­bė­ra su­si­ju­sios su Mins­ko su­si­ta­ri­mo vyk­dy­mu.

Vie­na yra aiš­ku: mes ne­ga­li­me ig­no­ruo­ti tarp­tau­ti­nės tei­sės nor­mas pa­žei­džian­čios Ru­si­jos įvyk­dy­tos Kry­mo anek­si­jos ir Ry­tų Ukrai­nos des­ta­bi­li­za­vi­mo. Šiuo klau­si­mu pa­siun­tė­me aiš­kų sig­na­lą. Be to, at­kak­liai dir­ba­me Nor­man­di­jos for­ma­te ieš­ko­da­mi Ukrai­nos konf­lik­to spren­di­mo. Čia no­rė­tu­me bū­ti pa­žen­gę to­liau, ta­čiau pri­klau­so­me nuo abie­jų ša­lių – Ukrai­nos ir Ru­si­jos – pri­im­tų su­si­ta­ri­mų vyk­dy­mo. Ta­čiau aki­vaiz­du yra tai, kad mums rei­kia Ru­si­jos sie­kiant pa­ša­lin­ti di­de­lių tarp­tau­ti­nių kri­zių ži­di­nius – ir Si­ri­jo­je, ir de­da­mų pa­stan­gų dė­ka sta­bi­li­zuo­ti si­tua­ci­ją Li­bi­jo­je. Ypač kri­zės lai­ko­tar­piu yra svar­būs for­ma­tai, kur ga­li­me įveik­ti ty­lą ir su­grįž­ti prie de­ry­bų sta­lo.