Hibridinis karas: kaip su mumis kariaujama?
Ru­si­jos pro­pa­gan­dis­tai kas­dien ka­riau­ja pla­čiuo­se in­for­ma­ci­nio ka­ro fron­tuo­se.  Ko­men­ta­rai po straips­niais, al­ter­na­ty­vi is­to­ri­ja ir skir­tin­go­mis kal­bo­mis trans­liuo­ja­mos, vis ki­tai ša­liai pri­tai­ky­tos, ži­nu­tės plau­kia ne­nu­trūks­ta­ma sro­ve.

Šie in­for­ma­ci­nio ka­ro ma­nev­rai yra tiks­liai aps­kai­čiuo­ti, pui­kiai iš­ana­li­zuo­ti ir kas­dien tes­tuo­ja­mi. Vi­suo­me­nės, ži­niask­lai­dos ir spe­cia­lių­jų tar­ny­bų reak­ci­jos yra aky­lai se­ka­mos, o at­ra­dus įtrū­kį so­cia­li­nia­me tink­le – ka­la­mas pro­pa­gan­dos, al­ter­na­ty­vios is­to­ri­jos ar su­maiš­tį ke­lian­čių fak­tų pleiš­tas.

Gin­tau­tas Ma­žei­kis: „Ga­li­ma at­pa­žin­ti brai­žą, ste­bė­ti, kaip fal­si­fi­kuo­ja­mi mi­tin­gai, pi­lie­čių pa­si­sa­ky­mai, au­kos, su­mu­ši­mai, žiau­ru­mo ak­ci­jos. Šie da­ly­kai yra ins­ce­ni­zuo­ja­mi, vai­di­na­mi. Šiuos sce­na­ri­jus va­di­na­me par­uoš­tu­kais.“

In­for­ma­ci­nio ka­ro me­to­dai – atidirbti

Prieš ke­lias die­nas Ru­si­jos na­cio­na­lis­tų pus­la­py­je sput­nik­pog­rom.com pa­si­ro­dė straips­nis, ku­ria­me iš­sa­miai dės­to­ma, kaip rei­kė­tų „reor­ga­ni­zuo­ti“ tris Bal­ti­jos ša­lis. Teks­te, ku­rio au­to­rys­tė ne­ži­no­ma, aiš­ki­na­mi ke­li ga­li­mi sce­na­ri­jai ne­ra­mu­mams, vi­di­niam er­ze­liui ir po­ten­cia­liems se­pa­ra­tis­ti­niams ju­dė­ji­mas su­kel­ti. Trys Bal­ti­jos ša­lys ana­li­zuo­ja­mos iš­sa­miai, daug dė­me­sio ski­riant tau­ti­nėms ma­žu­moms, re­gio­nams, ku­riuo­se gy­ve­na daug ru­siš­kai kal­ban­čių žmo­nių, prob­le­moms, ku­rių es­ka­la­vi­mas bū­tų nau­din­gas Ru­si­jai.

Gintautas Mažeikis./ Alinos Ožič nuotrauka

To­kio ti­po ana­li­zės, pa­sak spe­cia­lis­tų, at­lie­ka ke­le­tą vaid­me­nų. Reak­ci­jas į šiuos teks­tus aky­lai ste­bi Krem­liaus pro­pa­gan­dis­tų akys. Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to (VDU) pro­fe­so­rius Gin­tau­tas Ma­žei­kis pa­ste­bi, kad in­for­ma­ci­nė Ru­si­jos ka­riuo­me­nė ir pro­pa­gan­di­nės ins­ti­tu­ci­jos or­ga­ni­zuo­ja įvai­rias ak­ci­jas, ku­rios sche­ma­tiš­kai kar­to­ja­si.

„Gru­zi­jo­je, Ab­cha­zi­jo­je, Kry­me, Don­ba­se vyk­dy­tos ak­ci­jos bu­vo pa­na­šios. Ga­li­ma at­pa­žin­ti brai­žą, ste­bė­ti, kaip fal­si­fi­kuo­ja­mi mi­tin­gai, pi­lie­čių pa­si­sa­ky­mai, au­kos, su­mu­ši­mai, žiau­ru­mo ak­ci­jos. Šie da­ly­kai yra ins­ce­ni­zuo­ja­mi, vai­di­na­mi. Šiuos sce­na­ri­jus va­di­na­me par­uoš­tu­kais“, – sa­ko pro­fe­so­rius.

Anot jo, dau­gu­ma Ru­si­jos me­to­dų yra ne kar­tą nau­do­ti. Vis­gi, pa­sku­ti­niu me­tu at­si­ran­da nau­jų so­cia­li­nių ir tau­ti­nių ma­žu­mų as­pek­tų. „U­krai­no­je bu­vo ieš­ko­ma tau­ti­nių ma­žu­mų, ne ru­sa­kal­bių, sie­kia­ma juos su­prie­šin­ti su ukrai­nie­čiais. So­cia­li­nio ne­pa­si­ten­ki­ni­mo as­pek­tas taip pat nau­do­ja­mas, tie­sa, jis yra nau­jas. Tai – su­nkiai su­val­do­mos si­tua­ci­jos“, – aiš­ki­na G. Ma­žei­kis.

Ne pa­slap­tis, kad Ru­si­ja no­rė­tų des­ta­bi­li­zuo­ti si­tua­ci­ją Bal­ti­jos ša­ly­se. Tam yra nau­do­ja­mi vi­si me­to­dai.

„Rei­kia at­si­min­ti, kad Krem­liaus pro­pa­gan­da žai­džia dvi­gu­bą žai­di­mą. Ne­tu­rė­da­mi ins­tru­men­tų, kaip des­ta­bi­li­zuo­ti si­tua­ci­ją, jie ima skleis­ti de­zin­for­ma­ci­ją, kad sau­gu­mo ins­ti­tu­ci­jos Bal­ti­jos ša­ly­se im­tų per­se­kio­ti ar ste­bė­ti tam ti­kras žmo­nių gru­pes. Ne­ti­kros ži­nios tu­ri su­stip­rin­ti sau­gu­mo ins­ti­tu­ci­jų spau­di­mą ir su­kel­ti vi­di­nį ne­pa­si­ten­ki­ni­mą“, – ma­no VDU pro­fe­so­rius G. Ma­žei­kis.

Ti­kri­na­mas mū­sų atsparumas

Ru­si­jos pro­pa­gan­dis­tų ža­ban­gų, pa­sak pro­fe­so­riaus, pa­dė­tų iš­veng­ti pro­tin­gi ir nuo­sek­lūs ty­ri­mai, ob­jek­ty­vi in­for­ma­ci­ja ir šal­tas pro­tas. Reak­ci­jos į pro­pa­gan­di­nius teks­tus ir siau­bą ke­lian­čias ana­li­zes, tu­rė­tų bū­ti at­sar­gios, ap­gal­vos ir ra­mios.

To­mas Ja­ne­liū­nas: „E­mo­ci­jas ke­lian­čios ana­li­zės ir teks­tai yra skir­ti vi­daus var­to­ji­mui, o taip pat mums. Sie­kia­ma reak­ci­jos, iš ku­rios bū­tų ga­li­ma spręs­ti, ko­kios te­mos yra jau­triau­sios, kas ke­lia dau­giau­siai šur­mu­lio.“

To­kiai nuo­mo­nei pri­ta­ria ir po­li­to­lo­gas To­mas Ja­ne­liū­nas, ti­kin­da­mas, kad teks­tai, ku­riuo­se yra ana­li­zuo­ja­ma, kaip „reor­ga­ni­zuo­ti“ Bal­ti­jos ša­lis – sa­vo­tiš­kas žai­di­mas, kur kiek­vie­nas in­for­ma­ci­nis šū­vis yra pa­lei­džia­mas no­rint iš­siaiš­kin­ti mū­sų jau­tru­mą, po­ten­cia­lius at­sa­ko va­rian­tus.

„E­mo­ci­jas ke­lian­čios ana­li­zės ir teks­tai yra skir­ti vi­daus var­to­ji­mui, o taip pat mums. Sie­kia­ma reak­ci­jos, iš ku­rios bū­tų ga­li­ma spręs­ti, ko­kios te­mos yra jau­triau­sios, kas ke­lia dau­giau­siai šur­mu­lio“, – sa­ko po­li­to­lo­gas.

To­dėl la­bai svar­bu ati­džiai per­žiū­rė­ti pro­pa­gan­di­nių teks­tų tu­ri­nį, ne­kel­ti ne­rei­ka­lin­gos pa­ni­kos. Pa­sak spe­cia­lis­to, dau­ge­lis to­kiuo­se teks­tuo­se nag­ri­nė­ja­mų idė­jų yra ne­įgy­ven­di­na­mos. Tar­ny­bos Lie­tu­vo­je vei­kia ge­rai, to­dėl gru­pės, ku­rios mė­gin­tų des­ta­bi­li­zuo­ti pa­dė­tį, bū­tų grei­tai pa­ste­bė­tos. To­kios ir pa­na­šios ana­li­zės yra skir­tos er­zi­ni­mui, to­dėl rei­kė­tų rea­guo­ti šal­tai.

Tomas Janeliūnas./ Oresto Gurevičiaus nuotrauka

„Ne­rei­kė­tų pra­dė­ti ra­ga­nų me­džiok­lės. Lie­tu­vos vi­suo­me­nė yra ho­mo­ge­niš­ka, nė­ra stip­riai or­ga­ni­zuo­tų gru­pių, ku­rios kel­tų au­to­no­mi­jos idė­jas. Ži­no­ma, yra ki­tų gru­pių, tar­ki­me, so­cia­li­nę at­skir­tį pa­ti­rian­čių gy­ven­to­jų, ku­riuos įaud­rin­ti ga­li­ma leng­viau“, – sa­ko po­li­to­lo­gas. Anot jo, Ru­si­jos pro­pa­gan­da mė­gi­na pa­si­nau­do­ti esa­ma si­tua­ci­ja, nes įsiū­buo­ti nau­ją yra su­nku.

Vie­šu­mas – do­va­na Krem­liui?

Pro­pa­gan­di­niai teks­tai ir ana­li­zės yra už­sa­ky­tos Krem­liu­je. Ši me­džia­ga „iš­me­ta­mi“ į vie­šą­ją erd­vę sie­kiant dė­me­sio. Taip ku­ria­mas in­for­ma­ci­nis chao­sas, ti­kri­na­mos so­cia­li­nių me­di­jų reak­ci­jos, se­ka­mi in­ter­ne­to ko­men­ta­rai, ti­kri­na­ma ar rea­guo­ja bend­ruo­me­nės, apie ku­rias kal­ba­ma teks­tuo­se.

„Tai se­na ir so­vie­ti­niais lai­kais iš­ban­dy­ta tak­ti­ka – ref­lek­ty­vi kon­tro­lė, kuo­met „iš­me­ta­mi“ tam ti­kri dir­gik­liai ir lau­kia­ma reak­ci­jos. Teks­tas mi­nė­ta­me por­ta­le – įdo­mus in­for­ma­ci­nio ka­ro pro­duk­tas“, – sa­ko po­li­ti­kos moks­lų dak­ta­ras, po­li­to­lo­gas Ne­ri­jus Ma­liu­ke­vi­čius. Anot jo, pro­pa­gan­dis­tai ti­ki­si gar­saus ir vie­šo kal­bė­ji­mo.

Nerijus Maliukevičius./ Alinos Ožič nuotrauka

„Pa­ra­dok­sas, kad apie juos kal­bė­da­mi ku­ria­me taip trokš­ta­mą vie­šu­mą. Vis­gi, kal­bė­da­mi mes de­kons­truo­ja­me šį pro­pa­gan­di­nį pro­duk­tą. Kar­tais pro­pa­gan­di­nės ana­li­zės ga­li pa­si­ro­dy­ti ne­rea­lis­tiš­kos, bet pri­si­min­ki­me, kaip bu­vo vys­to­ma No­va­ro­si­jos idė­ja Ukrai­no­je. Pra­džio­je vi­si trau­kio­jo pe­čiais, bet vė­liau idė­ja bu­vo iš­trauk­ta iš stal­čių ir pri­tai­ky­ta. Tai­gi, ne­ga­li­me juo­ktis ir vi­siš­kai ig­no­ruo­ti pro­pa­gan­di­nių straips­nių ar emo­ci­jas ke­lian­čių ana­li­zių“, – įsi­ti­ki­nęs po­li­ti­kos moks­lų dak­ta­ras.

Nie­kas, pa­sak po­li­to­lo­go, ne­vyks­ta at­si­tik­ti­nai, ne­ty­čia. Lai­kas, vie­ta, ži­nia – vis­kas yra ap­mąs­ty­ta, to­dėl ver­ta pa­siaiš­kin­ti, ko­dėl tam ti­kri da­ly­kai yra skel­bia­mi tam ti­kru lai­ku ir vie­to­je. Tai ga­li reikš­ti dau­giau, nei ma­no­me.

Pro­pa­gan­dos smaigalyje

Bal­ti­jos ša­lys yra Ru­si­jos pro­pa­gan­dos smai­ga­ly­je – ša­lies vi­du­je aiš­ki­na­ma apie tri­jų Bal­ti­jos ša­lių ne­apy­kan­tą ru­sams, o Lat­vi­jos, Es­ti­jos ir Lie­tu­vos gy­ven­to­jams bru­ka­mi al­ter­na­ty­vūs is­to­ri­jos ir nū­die­nos fak­tai. Pro­pa­gan­di­nia­me sput­nik­pog­rom.com teks­te, be ki­tų da­ly­kų, daug dė­me­sio ski­ria­ma Vil­niaus ir Klai­pė­dos kraš­tui, Lat­vi­jo­je esan­čiai Lat­ga­lai ir Daug­pi­lio mies­tui bei Es­ti­jos ry­ti­niam re­gio­nui gre­ta Nar­vos upės. Esą šiuo­se kraš­tuo­se gy­ve­nan­tys žmo­nės tei­kia dau­giau­siai vil­čių, no­rint įsiū­buo­ti se­pa­ra­tis­ti­nes nuo­tai­kas. Ten pat aiš­ki­na­ma, kad Bal­ti­jos ša­lys re­mia Ru­si­jos prieš­us, čia yra dis­lo­kuo­ta da­lis NA­TO pa­jė­gų, o lie­tu­viai, lat­viai ir es­tai gvie­šia­si da­lies Ru­si­jos te­ri­to­ri­jos. Siū­lo­ma su­telk­ti dė­me­sį į Klai­pė­dos ir Vil­niaus, Kur­šo, Lat­ga­los, Su­val­kų ar Hiu­ju­mos gy­ven­to­jus, ku­riems, pa­sak teks­to, tu­rė­tų bū­ti at­skleis­ta jų „ti­kro­ji“ tau­ty­bė, ta­pa­ty­bė ir pri­klau­so­my­bė.

Teks­te ti­ki­na­ma, kad bū­tų idea­lu, jei at­ski­ras Lie­tu­vos, Lat­vi­jos ir Es­ti­jos da­lis bū­tų ga­li­ma pa­vers­ti „už­šal­dy­to“ konf­lik­to te­ri­to­ri­jo­mis, to­kio­mis, kaip Ab­cha­zi­ja, Pa­dnies­trė ar Pie­tų Ose­ti­ja.

Iš­ski­ria­mi pen­ki bū­dai, ku­rias pa­si­nau­do­jant, bū­tų ga­li­ma su­nai­kin­ti Bal­ti­jos ša­lis iš vi­daus. Siū­lo­ma „ak­tua­li­zuo­ti“ tam ti­krų re­gio­nų gy­ven­to­jų is­to­ri­nę at­min­tį, kur­ti au­to­no­mi­nius sa­vi­val­dos vie­ne­tus. Ra­gi­na­ma daug dė­me­sio skir­ti re­gio­nų dia­lek­tams, at­gai­vin­ti se­ną­sias kal­bas. Šias pa­stan­gas tu­rė­tų vai­ni­kuo­ti re­gio­nų ne­prik­lau­so­my­bė ir nau­jų vals­ty­bi­nių da­ri­nių su­si­for­ma­vi­mas.

Teks­te ti­ki­na­ma, kad bū­tų idea­lu, jei at­ski­ras Lie­tu­vos, Lat­vi­jos ir Es­ti­jos da­lis bū­tų ga­li­ma pa­vers­ti „už­šal­dy­to“ konf­lik­to te­ri­to­ri­jo­mis, to­kio­mis, kaip Ab­cha­zi­ja, Pa­dnies­trė ar Pie­tų Ose­ti­ja.