Gyvybė išgelbėjama išklausius, išgirdus, pakalbėjus
Pa­sak ži­no­mos ak­to­rės ir te­le­vi­zi­jos lai­dų ve­dė­jos Bea­tos Tiš­ke­vič-Ha­sa­no­vos, ji ži­no, kas yra ne­sėk­mės, vie­ni­šu­mo jaus­mas, min­tys apie sa­vi­žu­dy­bę. Ši te­ma ar­ti­ma dėl skau­džios pa­tir­ties, nes iš gy­ve­ni­mo sa­vo no­ru pa­si­trau­kė vie­na jos drau­gė. Po­pu­lia­ri mo­te­ris pri­si­de­da prie emo­ci­nės par­amos tar­ny­bos „Jau­ni­mo li­ni­ja“ veik­los, ku­ri bu­vo pri­sta­ty­ta per spau­dos kon­fe­ren­ci­ją bir­že­lio 1 die­ną. "Kuo dau­giau žmo­nių pri­si­dė­tų, tuo re­zul­ta­tai bū­tų ge­res­ni", - sa­kė Bea­ta.

Emo­ci­nės par­amos tar­ny­bos va­do­vas Pa­ulius Skrui­bis sa­kė, kad "Jau­ni­mo li­ni­jos" ne­bū­tų be sa­va­no­rių, rė­mė­jų, ži­no­mų žmo­nių, ku­rie pa­de­da, ži­niask­lai­dos. Jis pri­sta­tė tar­ny­bos veik­lą. P. Skrui­bio tei­gi­mu, prieš tre­je­tą me­tų „Jau­ni­mo li­ni­ja“ ga­lė­jo at­si­liep­ti tik į vie­ną skam­bu­tį iš 20, per­nai bu­vo at­si­lie­pia­ma į vie­ną iš sep­ty­nių, per šių me­tų pir­muo­sius mė­ne­sius - jau į vie­ną iš še­šių. To­kį po­ky­tį di­džią­ja da­li­mi nu­lė­mė re­kor­diš­kai iš­au­gęs sa­va­no­rių skai­čius – jų pra­ėju­siais me­tais pri­trauk­ta ir ap­mo­ky­ta net 124 žmo­nės. Vi­so "Jau­ni­mo li­ni­ja" tu­ri apie 300 sa­va­no­rių, tų, ku­rie at­si­lie­pia į te­le­fo­no skam­bu­čius ir tei­kia emo­ci­nę par­amą yra 110, li­ku­sie­ji ve­da mo­ky­mus ar pa­de­da or­ga­ni­za­ci­nė­je veik­lo­je.

Emocinės paramos tarnybos vadovas Paulius Skruibis.

P. Skrui­bis sa­kė, kad ne tik daž­niau at­si­lie­pia­ma, bet ir po­kal­biai trun­ka il­giau, o jie pa­tys pra­smin­giau­si. Vien 2014 me­tais „Jau­ni­mo li­ni­ja“ iš vi­so at­si­lie­pė į dau­giau kaip 114 tūkst. skam­bu­čių. Vi­sus juos su­dė­jus iš­ei­tų maž­daug vie­ni me­tai, vie­nas mė­nuo ir 14 die­nų bend­ra­vi­mo. Dar 1243 at­ve­jais pa­gal­ba su­teik­ta in­ter­ne­tu.

„Prob­le­mos, dėl ku­rių krei­pia­si jau­ni žmo­nės, daž­nai yra itin su­dė­tin­gos, o kar­tais ga­lin­čios lem­ti jau­no žmo­gaus pa­si­rin­ki­mą gy­ven­ti, ar ne. Tam, kad pa­di­din­tu­me te­le­fo­ni­nės pa­gal­bos prie­ina­mu­mą mums la­bai svar­bi žmo­nių ir vers­lo įmo­nių par­ama. Ji lei­džia par­uoš­ti dau­giau sa­va­no­rių ir pa­dė­ti di­des­niam jau­nuo­lių skai­čiui“, – kal­bė­jo "Jau­ni­mo li­ni­jos“ va­do­vas.

Kiek­vie­na mi­nu­tė dan­gu­je užrašyta

"Jau­ni­mo li­ni­jos" va­do­vas P. Skrui­bis pa­žy­mė­jo, kad vie­ną sa­va­no­rį par­uoš­ti vi­du­ti­niš­kai už­trun­ka apie pu­sę me­tų, tai kai­nuo­ja 545 eu­rus. Jau an­trus me­tus iš ei­lės vie­nos nau­jų sa­va­no­rių gru­pės mo­ky­mus fi­nan­sa­vo te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų bend­ro­vė „Te­le2“. Aps­kri­tai ši bend­ro­vė „Jau­ni­mo li­ni­jos“ veik­lą re­mia nuo 2009 me­tų. "Šios tar­ny­bos sa­va­no­riai yra did­vy­riai, jie kas­dien gelbs­ti jau­nų žmo­nių gy­vy­bes. Mums gar­bė pri­si­dė­ti prie jų dar­bo“, – sa­kė Pe­tras Ma­siu­lis, „Te­le2“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius. Kaip jis tei­gė, žiū­rint į sa­va­no­rių dar­bą šir­dis džiau­gia­si. "Koks siau­bas žmo­gui skam­bin­ti pa­sku­ti­nę vil­ties aki­mir­ką, kai jis vie­ni­šas, ap­leis­tas, pa­lū­žęs, kaip jam at­ro­do, nie­kam ne­rei­ka­lin­gas, - sa­kė P. Ma­siu­lis. - Ta­da te­le­fo­nu at­si­lie­pia sa­va­no­ris. Gy­vy­bė iš­gel­bė­ja­ma iš­klau­sius, iš­gir­dus, pa­kal­bė­jus. Ta­da žmo­gus, per­li­pęs per prob­le­mą, nu­gy­ve­na il­gą gy­ve­ni­mą ir dau­ge­lį ki­tų pa­da­ro lai­min­gus." To­kią veik­lą jis va­di­no nuo­sta­bia. Ir sa­kė, kad kiek­vie­na sa­va­no­rio prie te­le­fo­no pra­leis­ta mi­nu­tė - dan­gu­je už­ra­šy­ta. "Nuo­šir­dus po­kal­bis su žmo­gus ga­li la­bai daug ką pa­keis­ti", - pa­tvir­ti­no "Jau­ni­mo li­ni­jos" va­do­vas P. Skrui­bis.

Aktorė ir televizijos laidų vedėja Beata Tiškevič-Hasanova.

Kar­tu mo­kė­si ne­bi­jo­ti kalbėti

Ak­to­rė ir te­le­vi­zi­jos lai­dų ve­dė­ja B. Tiš­ke­vič-Ha­sa­no­va tei­gė, kad sa­va­no­riai ge­riau­siai ži­no, ko­kia yra ti­kro­vė. Apie ją pa­sa­ko­ja skam­bi­nan­tys žmo­nės. Bea­ta par­ėmė ini­cia­ty­vą "Ne­bi­jok kal­bė­ti". Ak­to­rė su šyp­se­na sa­kė, kad tai pir­miau­sia pa­čiai pa­dė­jo. "Su "Ne­bi­jok kal­bė­ti aš pra­dė­jau kal­bė­ti", - pri­si­pa­ži­no.

B. Tiš­ke­vič-Ha­sa­no­va pri­si­mi­nė, kad ka­dai­se pa­čiai te­ko pa­tir­ti pa­ty­čių. At­sklei­dė ir skau­dų įvy­kį - drau­gės sa­vi­žu­dy­bę. To­dėl ši te­ma jai ar­ti­ma. "Ži­nau, kas yra ne­sėk­mės, - kal­bė­jo ak­to­rė. - Ži­nau, kai jau­tie­si vie­ni­šas. Ži­nau, ką reiš­kia mąs­ty­ti apie sa­vi­žu­dy­bę." Per ini­cia­ty­vos "Ne­bi­jok kal­bė­ti" su­si­ti­ki­mus tai iš­gir­dę žmo­nės nu­steb­da­vo. Bea­ta pa­aiš­ki­no, kad esa­me tar­si pirš­ti­nė - lyg ir kar­tu, bet po vie­ną. To­dėl rei­kia steng­tis bū­ti drau­ge ir da­ly­tis min­ti­mis. "Ta­da žmo­nių akys už­si­de­ga kaip lem­pu­tės, - tei­gė ak­to­rė. - Jie su­pran­ta, kad nė­ra vie­ni­ši."

Ini­cia­ty­vą „Ne­bi­jok kal­bė­ti“ B.Tiš­ke­vič-Ha­sa­no­va vyk­do kar­tu su And­riu­mi Ma­mon­to­vu ir „Jau­ni­mo li­ni­ja“. Šios ini­cia­ty­vos me­tu įvai­riuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se ir mies­te­liuo­se ren­gia­mi at­vi­ri su­si­ti­ki­mai. Juo­se ap­ta­ria­ma, kaip pa­ste­bė­ti, kad ar­ti­ma­jam yra su­nku, ir ką tuo­met da­ry­ti. Per ke­le­rius me­tus su­reng­ta dau­giau kaip 30 su­si­ti­ki­mų skir­tin­guo­se mies­tuo­se. Šiais me­tais dar lau­kia su­si­ti­ki­mai Klai­pė­do­je, Šiau­liuo­se ir Kau­ne.

Apie emo­ci­nės par­amos tar­ny­bą, prie ku­rios veik­los pa­ti pri­si­de­da, B.Tiš­ke­vič-Ha­sa­no­va sa­kė: „Ma­nau, kad „Jau­ni­mo li­ni­jos” ra­ge­liuo­se glū­di ti­kro­ji mū­sų vi­suo­me­nės tie­sa. Ten iš­kal­ba­mi tie sa­ki­niai, ku­rių jums ne­ga­li pa­sa­ky­ti jū­sų vai­kai, ten yra tai, ko par­tne­riai ne­ga­li vie­nas ki­tam pri­pa­žin­ti, ten yra at­stum­tų, įskau­din­tų žmo­nių aša­ros – vi­sa tai, ko mes, kaip vi­suo­me­nė, kol kas dar ne­sa­me pa­si­ren­gę gir­dė­ti. Ir ne­si­ryž­ta­me pa­sa­ky­ti vie­nas ki­tam. Dėl to man at­ro­do la­bai svar­bu rem­ti šios emo­ci­nės pa­gal­bos tar­ny­bos dar­bą. Sa­vi­žu­dy­bės, al­ko­ho­liz­mas, pa­ty­čios, ho­mo­fo­bi­ja, įvai­raus po­bū­džio dis­kri­mi­na­ci­ja yra mū­sų vi­sų prob­le­ma ir mes, kaip pi­lie­čiai, pri­va­lo­me už tai pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę. Vie­nas iš bū­dų – tap­ti „Jau­ni­mo li­ni­jos” sa­va­no­riu ar­ba rem­ti jos veik­lą fi­nan­siš­kai.“ Pa­ti B.Tiš­ke­vič-Ha­sa­no­va kiek­vie­ną mė­ne­sį tie­sio­gi­niu de­be­tu re­mia "Jau­ni­mo li­ni­ją".

Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius.

Dau­gė­ja skam­bu­čių dėl patyčių

Emo­ci­nės par­amos tar­ny­bos „Jau­ni­mo li­ni­ja“ duo­me­ni­mis, per pra­ėju­sius me­tus pa­gal­bos Lie­tu­vos jau­ni­mas vis daž­niau kreip­da­vo­si dėl itin rim­tų prob­le­mų, to­kių kaip sa­vi­žu­dy­bės ri­zi­ka, sa­vęs ža­lo­ji­mas, pri­klau­so­my­bė nuo al­ko­ho­lio ir pa­ty­čios. Apie sa­vi­žu­dy­bę gal­vo­jan­tiems žmo­nėms „Jau­ni­mo li­ni­jos“ sa­va­no­riai per­nai su­tei­kė pa­gal­bą 3000 kar­tų. Tuo me­tu skam­bu­čių dėl su san­ty­kiais su­si­ju­sių prob­le­mų – bend­ra­vi­mo su tė­vais ir drau­gais, sky­ry­bų, mei­lės, sek­sua­li­nio ta­pa­tu­mo pa­ieš­kų san­ty­ki­nai su­ma­žė­jo.

Šių me­tų sau­sio–­ba­lan­džio mė­ne­siais vi­du­ti­niš­kai 505 „Jau­ni­mo li­ni­jos“ per mė­ne­sį pri­im­ti skam­bu­čiai bu­vo su­si­ję su sa­vi­žu­dy­bės ri­zi­ka. Vi­du­ti­niš­kai 293 kar­tus skam­bi­no ne­ma­ty­da­mi gy­ve­ni­mo pra­smės, 112 – ieš­ko­jo par­amos dėl įvai­rių pri­klau­so­my­bių. Vis dau­giau skam­bu­čių „Jau­ni­mo li­ni­ja“ su­lau­kia dėl pa­ty­čių prob­le­mos – per die­ną dėl pa­ty­čių krei­pia­ma­si vi­du­ti­niš­kai ke­tu­ris kar­tus.

„Jau­ni­mo li­ni­ja“ – vie­na di­džiau­sių Lie­tu­vo­je vei­kian­čių ne­mo­ka­mos emo­ci­nės par­amos te­le­fo­nu (8 800 28888) ir elek­tro­ni­niais laiš­kais (www.jau­ni­mo­li­ni­ja.lt/lais­kai) tar­ny­ba. Nuo 1991 me­tų vei­kian­čio­je tar­ny­bo­je emo­ci­nę par­amą tei­kia dau­giau nei 200 sa­va­no­rių.