Gyventojų skaičiaus mažėjimas – kas nutylima
Pra­dė­siu nuo to, kad ži­niask­lai­da lin­ku­si dra­ma­ti­zuo­ti de­mog­ra­fi­nius po­ky­čius Lie­tu­vo­je, o tam ti­krais at­ve­jais net de­mo­ni­zuo­ti. 

Be abe­jo­nės, gy­ven­to­jų skai­čiaus ma­žė­ji­mas tu­ri kel­ti ir pa­grįs­tai ke­lia ne­ri­mą. Ta­čiau dra­ma­tiš­kas ma­žė­ji­mo pa­tei­ki­mas jo ti­krai ne­sus­tab­dys. To­kie gąs­di­ni­mai, kad „lie­tu­vių tau­ta iš­si­vaikš­to“, „tau­ta ka­tas­tro­fiš­kai sens­ta“, „po 100 me­tų Lie­tu­vo­je liks tik mi­li­jo­nas gy­ven­to­jų“, prob­le­mos ne­spren­džia. Užuot ieš­ko­ję spren­di­mų ša­lies vi­du­je, nai­ves­ni val­džios par­ei­gū­nai grie­bia­si leng­viau­sios iš­ei­ties – ska­tin­ti im­ig­ra­ci­ją iš dar la­biau eko­no­miš­kai at­si­li­ku­sių ša­lių.

„Mū­sų na­mai – jū­sų na­mai!!!“ – su to­kiu pla­ka­tu 2015 m. rug­sė­jį rek­la­ma­vo­si sei­mū­nė Bi­ru­tė Vė­sai­tė, kvies­da­ma Lie­tu­von Eu­ro­pą užp­lū­du­sius mig­ran­tus iš Šiau­rės Af­ri­kos ir Ar­ti­mų­jų Ry­tų. O Vil­niaus vi­ce­me­ras G. Pa­luc­kas bu­vo pa­si­šo­vęs steig­ti sos­ti­nės dar­že­liuo­se ara­ba­kal­bes gru­pes, kad, anot jo, mu­sul­mo­nės mo­ti­nos ga­lė­tų dirb­ti (ko jos, be­je, nie­ka­da gy­ve­ni­me ne­da­rė ir, aiš­ku, ne­da­ry­tų). „Mums taip pat rei­kia im­ig­ran­tų. Ir ne šiaip rei­kia, bet la­bai rei­kia. Ir dėl jų ver­ta pa­ko­vo­ti. Ne, ne­juo­kau­ju. Ti­krai ver­ta.“ – ra­šė „Del­fy­je“ G. Pa­luc­kas.

Gy­ven­to­jų skai­čiaus ma­žė­ji­mui įta­ką tu­ri du veiks­niai – ne­igia­mas prie­au­gis ir emig­ra­ci­ja. Lie­tu­vo­je kas­met gims­ta apie 30 000 žmo­nių, mirš­ta apie 40 000. Va­di­na­si, dėl ma­žo gims­ta­mu­mo Lie­tu­va kas­met pra­ran­da apie 10 000 (0,34 proc.) gy­ven­to­jų. Kiek dau­giau (vi­du­ti­niš­kai 0,41 proc.) gy­ven­to­jų ne­ten­ka­ma dėl emig­ra­ci­jos. Abu veiks­niai yra kin­ta­mi dy­džiai, tad pa­gal juos prog­no­zuo­ti, kas bus po 50 ar 100 me­tų, yra ne­rim­ta. Bū­ta mig­ra­ci­jos šuo­lių (2005, 2011), bū­ta ir gims­ta­mu­mo kri­ti­mų (2001–2005) ar pa­ki­li­mų (nuo 2011).

Nu­ty­li­ma de­mog­ra­fi­ja pa­gal tautybes

Skai­tant įvai­rius straips­nius apie de­mog­ra­fi­nius po­ky­čius Lie­tu­vo­je, su­si­da­ro įspū­dis, kad iš Lie­tu­vos iš­va­ži­nė­ja tik lie­tu­viai. Ir dar ma­siš­kai. Ta­čiau pa­si­gi­li­nus į de­mog­ra­fi­nę sta­tis­ti­ką pa­gal tau­ty­bes, pa­aiš­kė­ja vi­sai ki­toks vaiz­das.

Per 26 me­tus, t.y. nuo 1989 iki 2015 m., Lie­tu­vos gy­ven­to­jų tau­ti­nė su­dė­tis, su­pran­ta­ma, pa­ki­to (žr. 1 pav.).

1 pav. Lie­tu­vos gy­ven­to­jai pa­gal tau­ty­bę 1989 ir 2015 m. (%).

Kai­my­ni­nė­se ša­ly­se pa­grin­di­nė tau­ta su­da­ro įvai­rią gy­ven­to­jų dau­gu­mos da­lį. Len­ki­jo­je len­kai su­da­ro 98 proc. ša­lies gy­ven­to­jų (tar­pu­ka­rio Len­ki­jo­je len­kai su­da­rė per 60 proc.), Lat­vi­jo­je lat­viai – 62 proc. (tar­pu­ka­riu – 75 proc., 1989 m. – 52 proc.), bal­ta­ru­siai Bal­ta­ru­si­jo­je 1999 m. su­da­rė 81 proc.

Lie­tu­vių pro­cen­ti­nė da­lis pa­di­dė­jo dėl to, kad ki­tų tau­ty­bių gy­ven­to­jų san­ty­ki­nis ma­žė­ji­mas 1989–2015 m. bu­vo (ir te­bė­ra) kur kas di­des­nis. Iš dau­giau kaip 750 000 gy­ven­to­jų ne­tek­ties (dėl ne­igia­mo prie­au­gio ir emig­ra­ci­jos) lie­tu­viai su­da­ro 52 proc., nors pa­čių lie­tu­vių da­lis ša­ly­je yra per 80 proc.

Ki­tos tau­ty­bės, iš­sky­rus ru­sus, len­kus ir bal­ta­ru­sius, Lie­tu­vo­je su­da­ro ma­žiau nei po 1 proc. gy­ven­to­jų, ta­čiau jų ki­ti­mo di­na­mi­ka la­bai ne­vie­no­da (žr. 2–4 pav.).

2 pav. Gy­ven­to­jų su­ma­žė­ji­mas pa­gal tau­ty­bes nuo 1989 iki 2015 m. (%).

3 pav. Lie­tu­vių ir sla­vų ki­ti­mo di­na­mi­ka 1989–2015 m. (%).

4 pav. Ki­tų tau­ty­bių ki­ti­mo di­na­mi­ka 1989–2015 m. (%).

Pir­mą­jį at­kur­to­jo vals­ty­bin­gu­mo de­šimt­me­tį (1990–2001) įvy­ko di­džiu­lis žy­dų emig­ra­ci­nis šuo­lis – nuo 12 000 (1989) jų su­ma­žė­jo iki 4000 (2001). Šiuo me­tu (2015) žy­dų Lie­tu­vo­je yra 2200, ar­ba tik 18 proc. bu­vu­sio 1989 m. skai­čiaus. Ne­iš­leis­ti­na iš akių ir tai, kad ne­ma­žą Lie­tu­vos žy­dų bend­ruo­me­nės da­lį su­da­rė Ru­si­jos žy­dai, su­va­žia­vę čia po An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro, ku­rie dė­jo pa­stan­gas emig­ruo­ti į Va­ka­rus ar Iz­rae­lį jau nuo N. Chruš­čio­vo ir L. Brež­ne­vo lai­kų.

Ki­ta smar­kiai su­ma­žė­ju­si tau­ti­nė bend­ruo­me­nė yra ru­sai. So­viet­me­čiu tai bu­vo gau­siau­sia ki­ta­tau­tė bend­ruo­me­nė Lie­tu­vo­je, su­da­riu­si 9,4 proc. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų. Pir­mą­jį de­šimt­me­tį ru­sų su­ma­žė­jo iki 6,3 proc., o 2015 m. jie te­su­da­rė 4,8 proc. Iš bu­vu­sios pa­ly­gin­ti gau­sios bend­ruo­me­nės li­ko 40 proc. Pa­na­ši ten­den­ci­ja yra ir Lie­tu­vos to­to­rių bend­ruo­me­nė­je.

Lie­tu­vių ma­žė­ji­mas dėl emig­ra­ci­jos pra­si­dė­jo an­trą­jį ne­prik­lau­so­my­bės de­šimt­me­tį, Lie­tu­vai įsto­jus į ES (2004).

Pa­sta­rų­jų ke­le­rių me­tų duo­me­nys ir­gi ro­do ženk­lius po­ky­čius Lie­tu­vos tau­ty­bių hie­rar­chi­jo­je. Nuo 2011 iki 2015 m. la­bai su­ma­žė­jo len­kų – nuo 200 000 (6,6 proc.) iki 160 000 (5,6 proc.), taip pat ru­sų – nuo 176 000 (5,6 proc.) iki 140 000 (4,8 proc.). Lie­tu­vių per tą lai­ką ir­gi ma­žė­jo – nuo 2 561 000 iki 2 531 000, ta­čiau dėl di­des­nio ki­tų tau­ty­bių ma­žė­ji­mo lie­tu­vių gy­ven­to­jų da­lis ūg­te­lė­jo nuo 84,2 proc. (2011) iki 86,3 proc. (2014).

Tau­ty­bės pa­gal am­žiaus grupes

Iš Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to skelb­tos me­džia­gos pa­vy­ko su­ži­no­ti tik lie­tu­vių ir sla­vų pa­sis­kirs­ty­mą pa­gal am­žiaus gru­pes. Pa­si­ro­do, lie­tu­vių gru­pė­je, 2011 m. duo­me­ni­mis, jau­ni­mo (0–19 m.) ir se­ni­mo (nuo 60 m.) pro­por­ci­jos yra ly­gios, len­kų, ru­sų ir ypač bal­ta­ru­sių ir ukrai­nie­čių bend­ruo­me­nė­se di­des­nę pers­va­rą tu­ri se­no­ji kar­ta (5 pav.)

5 pav. Pa­grin­di­nės tau­ty­bės pa­gal am­žiaus gru­pes 2011 m. (%).

Di­džiau­sia jau­ni­mo da­lis yra lie­tu­vių gru­pė­je – 23 proc. Dar­bin­go am­žiaus gru­pės – nuo 20 iki 59 m. – yra maž­daug apy­ly­gės vi­so­se bend­ruo­me­nė­se ir sie­kia vi­du­ti­niš­kai 56,7 proc., ta­čiau va­di­na­ma­sis re­zer­vas, t.y. pri­au­gan­čio­ji kar­ta ru­sų, bal­ta­ru­sių ir ukrai­nie­čių gru­pė­se yra per­ne­lyg ma­ža – ati­tin­ka­mai 11,8, 5,2 ir 6 proc., tad šių bend­ruo­me­nių de­mog­ra­fi­nės bė­dos at­ei­ty­je tik di­dės. Ri­zi­kin­gai at­ro­do ir len­kų bend­ruo­me­nės de­mog­ra­fi­nė pa­dė­tis.

Api­bend­ri­nant no­rė­tų­si pa­ska­tin­ti so­cio­lo­gus ne­ig­no­ruo­ti de­mog­ra­fi­nių duo­me­nų apie Lie­tu­vos tau­ti­nes bend­ri­jas. At­ski­ro ty­ri­nė­ji­mo pra­šo­si gims­ta­mu­mo ir mir­tin­gu­mo san­ty­kis gy­ven­to­jų gru­pė­se pa­gal tau­ty­bę, emig­ra­ci­jos kryp­tys ir mo­ty­vai ir pan.

O žur­na­lis­tams lin­kiu ma­žiau kel­ti aud­rų stik­li­nė­je ir ne­sis­teng­ti iš­ste­nė­ti sen­sa­ci­jų – ne­iš­si­vaikš­to Lie­tu­va ir ne­iš­si­vaikš­čios.