Greta Kildišienė – kalta, o kaip kiti Seimo nariai – naujų automobilių mėgėjai?
Be Gre­tos Kil­di­šie­nės dar ma­žiau­siai 8 šios ka­den­ci­jos Sei­mo na­rių pa­kliu­vo į ži­niask­lai­dos aki­ra­tį dėl au­to­mo­bi­li­nių san­dė­rių. Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja (VTEK) tre­čia­die­nį nu­spren­dė, kad bu­vu­si par­la­men­ta­rė G. Kil­di­šie­nė pa­žei­dė tei­sės ak­tus ne­dek­la­ruo­da­ma, kad nau­do­jo­si „Ag­ro­kon­cer­no“ au­to­mo­bi­liu, o kaip dėl ki­tų Sei­mo na­rių?

Pra­dė­ti ty­ri­mą VTEK nu­spren­dė sau­sio pa­bai­go­je sa­vo ini­cia­ty­va pa­gal ži­niask­lai­do­je skelb­tą in­for­ma­ci­ją, kad tuo­me­ti­nė „vals­tie­čių“ se­niū­no pa­va­duo­to­ja G. Kil­di­šie­nė va­ži­nė­jo „Ran­ge Ro­ver“ au­to­mo­bi­liu, ku­rį iš kon­cer­no li­zin­gu sie­kė iš­si­pirk­ti jos ma­ma. Kon­cer­nas pri­klau­so frak­ci­jos se­niū­nui, „vals­tie­čių“ va­do­vui Ra­mū­nui Kar­baus­kiui. Ži­niask­lai­do­je be­si­ru­tu­lio­jant šiai is­to­ri­jai, taip pat pa­skel­bus apie G.Kil­di­šie­nės at­žvil­giu vyk­dy­tą bei nu­trauk­tą iki­teis­mi­nį ty­ri­mą, po­li­ti­kė at­si­sa­kė Sei­mo man­da­to, taip pat Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos vi­ce­pir­mi­nin­kės par­ei­gų.

G. Kil­di­šie­nės at­ve­jis – ne vie­nin­te­lis, nors kol kas tik ji su­lau­kė ne­igia­mo įver­ti­ni­mo. Net ir di­de­lę pa­tir­tį po­li­ti­ko­je tu­rin­tys jos ko­le­gos Sei­me taip pat nuo­lat su­lau­kia klau­si­mų ar įta­ri­mų dėl san­dė­rių dėl au­to­mo­bi­lių.

Lieps­no­jant D. Kil­di­šie­nės skan­da­lui pra­neš­ta, kad bu­vęs prem­je­ras so­cial­de­mo­kra­tas Al­gir­das But­ke­vi­čius iš ne­di­de­lės bend­ro­vės „A­la­ve­ra“ nuo­mo­ja­si 40 tūkst. eu­rų ver­tės „Au­di Q7“. Ma­ri­jam­po­lė­je vei­kian­ti „A­la­ve­ra“ nei Re­gis­trų cen­tro do­ku­men­tuo­se, nei vie­šo­je erd­vė­je ne­nu­ro­do už­sii­man­ti au­to­mo­bi­lių nuo­ma. Par­la­men­ta­ras tei­gė, jog įmo­nę ra­do apk­lau­sos bū­du.

Iš­aiš­kė­jo, kad ir kon­ser­va­to­rius Dai­nius Kreivys tu­ri ir sa­vo au­to­mo­bi­lio is­to­ri­ją. Tie­sa, jis su­sku­bo nu­trauk­ti vos prieš sa­vai­tę su­da­ry­tą au­to­mo­bi­lio „Au­di A6“ nuo­mos su­tar­tį su jam pri­klau­san­čia bend­ro­ve „Sta­ty­bų gau­sa“, ku­riai pri­klau­so pre­ky­bos tink­las „Mo­ki ve­ži“.

Nuo po­li­ti­nių opo­nen­tų kliu­vo ir konservatoriui And­riui Kubiliui, ku­ris pa­mir­šo dek­la­ruo­ti au­to­mo­bi­lio nuo­mą.

Li­be­ra­las Gin­ta­ras Steponavičius nuo 2009 me­tų nuo­mo­jo­si au­to­mo­bi­lį „Land Ro­ver“ iš bend­ro­vės „Sos­te­na“ ir tam iš par­la­men­ti­nei veik­lai ski­ria­mų lė­šų at­sei­kė­jo be­veik 27 tūkst. eu­rų. Vė­liau par­la­men­ta­ras mi­nė­tą au­to­mo­bi­lį įsi­gi­jo už 3,5 tūkst. eu­rų.

„Sos­te­nai“ pri­klau­san­tį au­to­mo­bi­lį už par­la­men­ti­nei veik­lai skir­tas lė­šas nuo­mo­jo­si ir Sei­mo So­cial­de­mo­kra­tų par­ti­jos frak­ci­jos se­niū­nė Ire­na Šiaulienė. Per­nai spa­lį ji su bend­ro­ve su­da­rė iš­per­ka­mo­sios nuo­mos su­tar­tį, šios ver­tė – 5 tūkst. eu­rų. Iš­aiš­kė­jus šiai is­to­ri­jai su­tar­tį I. Šiau­lie­nė nu­trau­kė.

Iš­per­ka­mo­sios nuo­mos, o ne veik­los nuo­mos su­tar­tis yra su­da­rę ir Sei­mo na­riai „dar­bie­tis“ Va­len­ti­nas Bukauskas bei kon­ser­va­to­rius Sta­sys Šedbaras. Jie ma­ši­nas nuo­mo­jo taip pat už par­la­men­ti­nei veik­lai skir­tas lė­šas. Dar vie­nas kon­ser­va­to­rius An­ta­nas Ma­tu­las, Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jos na­rys, per­nai ir už­per­nai „Volks­wa­gen Pa­ssat“ nuo­mai, iš par­la­men­ti­nei veik­lai nu­ma­ty­tų lė­šų, iš­lei­do dau­giau kaip 3 tūkst. eu­rų. Po­li­ti­kas su­da­rė iš­per­ka­mo­sios nuo­mos su­tar­tį, tie­sa, san­do­rio ne­dek­la­ra­vo, pra­ne­šė „Lie­tu­vos ry­tas“. Sei­mo val­dy­bai pra­ėju­sių me­tų lap­kri­tį pa­kei­tus au­to­mo­bi­lių nuo­mos tvar­ką, A. Ma­tu­las šį au­to­mo­bi­lį nu­spren­dė ir to­liau nuo­mo­tis, ta­čiau jau už sa­vo pi­ni­gus.

Kas lau­kia šių po­li­ti­kų po VTEK spren­di­mo dėl G. Kil­di­šie­nės? „Iš VTEK po­zi­ci­jų iš tie­sų kar­tais pa­si­gen­da­ma vien­ti­su­mo ir vie­no po­žiū­rio, ir vie­no­dų stan­dar­tų tai­ky­mo vi­siems“, – LŽ in­ter­viu tei­gia tei­si­nin­kas, „Trans­pa­ren­cy In­ter­na­tio­nal“ biu­ro Lie­tu­vo­je pro­jek­tų koor­di­na­to­rius Pa­ulius Mu­raus­kas.

– Kaip ga­li­ma ver­tin­ti VTEK spren­di­mą dėl G. Kil­di­šie­nės? Ga­vo­si, kad ji kal­ta, o ki­ti par­la­men­ta­rai, taip pat iš­gar­sė­ję au­to­mo­bi­li­niais rei­ka­lais, kaip ir iš­si­su­ko.

– Įdo­mu bū­tų pa­ma­ty­ti VTEK iš­aiš­ki­ni­mą dėl G. Kil­di­šie­nės, šiuo me­tu dis­po­nuo­ja­me tik pra­ne­ši­mais spau­dai. Vie­nas da­ly­kas aiš­kus: pa­na­šu, jog sa­vo in­te­re­sų ne­dek­la­ra­vi­mo kai­na pa­ki­lo. Ir bė­gant me­tams ji ky­la kaip ant mie­lių. Ir bū­tent G. Kil­di­šie­nės at­ve­ju jai bu­vo pri­tai­ky­tos ne tiek VTEK bet po­li­ti­nės bei vie­šu­mo sank­ci­jos. Ji pa­ti kaž­ku­ria­me eta­pe pa­jau­tė, kad jos el­ge­sys su­ke­lia per­ne­lyg daug in­te­re­so konf­lik­to re­gi­my­bių, kad ga­lė­tų tin­ka­mai ei­ti sa­vo par­ei­gas.

– Bet ly­giai tą pa­tį pa­da­rę po­li­ti­kai kol kas ne­jau­čia jo­kių pa­sek­mių...

– Apie sank­ci­jų dy­dį po­kal­bis yra pa­lan­kus la­biau pa­tiems po­li­ti­kams, nes dis­ku­tuo­ti apie tai, kad rei­kia griež­tin­ti baus­mes leng­va, ta­čiau tai­ky­ti pa­kan­ka­mai vien­ti­sus vi­suo­ti­nius skaid­ru­mo stan­dar­tus aki­vaiz­džiai vis dar ne­si­gau­na. Iš VTEK po­zi­ci­jų iš tie­sų kar­tais pa­si­gen­da­ma vien­ti­su­mo ir vie­no po­žiū­rio, ir vie­no­dų stan­dar­tų tai­ky­mo vi­siems.

Ki­ta sfe­ra, kur VTEK ga­lė­tų pa­si­temp­ti yra tai, kad pa­si­gen­da­ma ak­ty­ves­nių veiks­mų, ini­cia­ty­vos pa­tiems po­li­ti­kams. Ypač nau­jiems aiš­kin­ti kaip yra tin­ka­mai dek­la­ruo­ja­mi pri­va­tūs in­te­re­sai, ko­kia yra ne­dek­la­ra­vi­mo kai­na. Tei­sės ak­tuo­se mes ti­kriau­siai nie­ka­da ne­su­da­ry­si­me baig­ti­nio są­ra­šo in­te­re­sų, ku­riuos dek­la­ra­vus bet ku­ris po­li­ti­kas bus tin­ka­mai su­val­dęs sa­vo as­me­ni­nes ri­zi­kas.

Paulius Murauskas

Šiuo me­tu eg­zis­tuo­ja vi­siš­kai pa­pras­tas stan­dar­tas, ku­rį ga­lė­tų tai­ky­ti po­li­ti­kai iš­ki­lus abe­jo­nėms. Jie tu­rė­tų sa­vęs pa­klaus­ti, kaip vie­noks ar ki­toks in­te­re­sų ne­ati­ti­ki­mas at­ro­dy­tų pir­muo­siuo­se lai­kraš­čių pus­la­piuo­se: „Kaip aš at­sa­ky­čiau į klau­si­mus apie ma­no in­te­re­sus, jei ma­no at­sa­ky­mai ki­tą die­ną at­si­dur­tų pir­muo­se lai­kraš­čių pus­la­piuo­se?“

– Vis dėl­to net ir at­si­dū­rus pir­muo­se pus­la­piuo­se to­kie po­li­ti­kai kaip A. But­ke­vi­čius ne­ma­to nie­ko blo­go abe­jo­ti­nai skaid­rio­se sa­vo au­to­mo­bi­lio įsi­gi­ji­mo ap­lin­ky­bė­se.

– Kiek­vie­no kon­kre­taus at­ve­jo ana­li­zė yra jau VTEK ar­ba Sei­mo pro­ce­dū­rų eti­kos ko­mi­si­jos kom­pe­ten­ci­jo­je. Kiek­vie­ną kon­kre­tų at­ve­jį ge­riau­siai jos ir iš­nag­ri­nė­tų.

Pir­mi­nis ir es­mi­nis da­ly­kas yra už­ti­krin­ti ir iš­kel­ti to­kius stan­dar­tus, ku­riais re­mian­tis mes ži­no­tu­me, kad po­li­ti­kai dek­la­ruo­ja sa­vo in­te­re­sus tin­ka­mai. To­kiais at­ve­jais tai bū­tų pa­čių par­ti­jų va­do­vų at­sa­ko­my­bė už­ti­krin­ti stan­dar­tų lai­ky­mą­si. Čia pir­miau­sia kal­ba­ma apie po­li­ti­nių par­ti­jų ar frak­ci­jų va­do­vus, ku­rie ga­lė­tų aiš­kiai pa­pa­sa­ko­ti kas jų, kaip po­li­ti­kų gru­pė­je yra tie stan­dar­tai, ku­riais re­mian­tis jų par­ti­ja ar gru­pė dek­la­ruo­ja sa­vo in­te­re­sus.

– Taip iš­ei­na, kad So­cial­de­mo­kra­tų par­ti­jo­je šiuo me­tu tai­ko­mas stan­dar­tas iš­lie­ka „vsio za­kon­no“?

– Čia ti­kriau­siai pa­tiems so­cial­de­mo­kra­tams klau­si­mas, bet taip. Ti­kriau­siai, iš tiek pa­čių na­rių, pa­čio po­li­ti­ko, ku­rio kon­kre­tus at­ve­jis nag­ri­nė­ja­mas, tiek iš jų ko­le­gų pa­si­sa­ky­mų ga­li­ma spręs­ti kas tai po­li­ti­nei par­ti­jai, po­li­ti­nei jė­gai yra ver­ty­bė, kas yra jų at­skai­tin­gu­mo stan­dar­tas. Įsta­ty­mai šiuo me­tu ti­krai ne­drau­džia po­li­ti­kams pa­teik­ti pa­pil­do­mos in­for­ma­ci­jos apie sa­vo tur­tą ar sa­vo nuo­mo­ja­mus au­to­mo­bi­lius ir taip tie­siog už­bėg­ti už akių ga­li­miems ne­aiš­ku­mams.

– Ko­kios yra už­sie­nio ša­lių pa­tir­tys to­kiais at­ve­jais?

– Pas mus kaž­ko­dėl taip is­to­riš­kai kaž­ko­dėl su­si­for­ma­vo ta pra­kti­ka, kad bū­tent au­to­mo­bi­lių nuo­ma, de­ga­lų ap­mo­kė­ji­mas, ke­lio­nių ap­mo­kė­ji­mas vis pa­puo­lą į in­te­re­sų konf­lik­tų epi­cen­trą. Skir­tin­go­se ša­ly­se skir­tin­gai dek­la­ruo­ja­mi to­kie da­ly­kai, nes skir­tin­gi in­te­re­sų dek­la­ra­vi­mo de­ta­lu­mo rei­ka­la­vi­mai. Bend­ras stan­dar­tas yra re­gi­my­bės ga­li­mo in­te­re­sų konf­lik­to – t.y. ar as­muo, ne­dek­la­ra­vęs in­te­re­sų konf­lik­to ga­li su­kel­ti ki­tiems abe­jo­nių dėl sa­vo ša­liš­ku­mo: „Ar aš su­ke­liu ga­li­mą re­gi­my­bę, kad aš fi­nan­si­nia­me ar drau­gys­tės san­ty­ky­je esu ne iki ga­lo ne­ša­liš­kas ir ga­li­mai tu­riu sa­vo pri­va­čių in­te­re­sų?

Tie au­to­mo­bi­liai yra tik da­le­lė, kaip vie­nas iš pri­va­čių in­te­re­sų. Bend­ras Eu­ro­pos ša­lių nuo­sta­ta – aukš­tes­ni skaid­ru­mo stan­dar­tai.

– Au­to­mo­bi­liai tar­siu ta­pę pa­to­gia pa­ki­šos for­ma, tai nė­ra bu­tas, ku­rį su­dė­tin­ga įtei­sin­ti, tai nė­ra juo­di pi­ni­gai dė­žu­tė­je. Kaip ki­tos ša­lys su­val­do šias si­tua­ci­jas? Ko­kios yra ge­ro­sios ki­tų ša­lių pra­kti­kos?

– In­te­re­sų konf­lik­to val­dy­mo pri­nci­pas re­mia­si tuo, kad jo­kia­me ak­te ne­įma­no­ma su­ra­šy­ti baig­ti­nio są­ra­šo ko da­ry­ti tiks­liai ne­ga­li­ma. Kai ku­rios ša­lys tu­ri pa­kan­ka­mai smul­kaus de­ta­lu­mo tei­sės ak­tus, ta­čiau ir mū­sų įsta­ty­mas at­ro­do pa­kan­ka­mai de­ta­lūs.

Ki­ta ver­tus, yra te­kę gir­dė­ti, kad to­kie rei­ka­la­vi­mai pa­kan­ka­mai de­ta­lūs ir Ukrai­no­je. Bet ki­tas da­ly­kas yra tei­sės ak­tų įgy­ven­di­ni­mas, nie­kam ne pa­slap­tis, kad mi­nė­to­je Ukrai­no­je yra be­ga­lės prob­le­mų su in­te­re­sų konf­lik­tų val­dy­mu ir joks tei­sės ak­tas sa­vai­me ne­už­ti­kri­na sėk­mės.

Ki­to­kia si­tua­ci­ja yra ang­lo­sak­siš­ko­se ša­ly­se, tar­kim, Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je. Ten, tar­kim, ski­ria­ma ma­žiau dė­me­sio ga­li­mų in­te­re­sų konf­lik­tų są­ra­šo su­da­ry­mui ir ke­lia­ma kar­te­lė tin­ka­mam jų dek­la­ra­vi­mui.

Pats įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mo įgy­ven­di­ni­mas šiuo me­tu ke­lia daug dau­giau iš­šū­kių nei ban­dy­mai su­ra­šy­ti to­kius baig­ti­nius są­ra­šus, ką rei­kė­tų dek­la­ruo­ti.

Tai ypač ak­tua­lu Lie­tu­vo­je sa­vi­val­dos lyg­me­ny­je. Šiuo me­tu ak­tua­lios trys in­te­re­sų dek­la­ra­vi­mo pa­ko­pos – in­te­re­sų dek­la­ra­ci­jų už­pil­dy­mas aps­kri­tai, tuo­met tin­ka­mas jų už­pil­dy­mas ir to už­pil­dy­mo de­ta­lu­mas. Šiuo me­tu iš VTEK duo­me­nų ma­to­me, kad ypač sa­vi­val­do­je ne vi­sos tos in­te­re­sų dek­la­ra­ci­jos yra su­ren­ka­mos iš par­ei­gū­nų. Dėl tų, ku­rios pa­tei­kia­mos, ky­la la­bai daug klau­si­mų, ypač dėl jo­se fi­gū­ruo­jan­čių gi­mi­nai­čių ir su­tuok­ti­nių da­ly­va­vi­mo. Svar­bus yra pa­čių ins­ti­tu­ci­jų po­žiū­ris, kad tie, ku­rie pri­va­lo to­kias dek­la­ra­ci­jas pil­dy­ti, tai pa­da­ry­tų tin­ka­mai. Sa­vi­val­dy­bių lyg­me­ny­je tu­ri bū­ti at­sa­kin­gi as­me­nys, tar­kim sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos di­rek­to­rius, ku­rie aiš­kiai ko­mu­ni­kuo­tų dar­buo­to­jams, ko­kius in­te­re­sus bū­ti­na dek­la­ruo­ti, kad tai pa­da­ry­ti reik­tų iš­sa­miai ir tiks­liai bei tas dek­la­ra­ci­jas bū­ti­na at­nau­jin­ti.

Pats įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mo įgy­ven­di­ni­mas šiuo me­tu ke­lia daug dau­giau iš­šū­kių nei ban­dy­mai su­ra­šy­ti to­kius baig­ti­nius są­ra­šus, ką rei­kė­tų dek­la­ruo­ti.

– Pats VTEK pir­mi­nin­kas Ro­mas Va­len­tu­ke­vi­čius nu­si­ša­li­no nuo G. Kil­di­šie­nės at­ve­jo svars­ty­mo. Ar mes ga­li­me kal­bė­ti apie aukš­tus skaid­ru­mo stan­dar­tus ir juo­lab jų kė­li­mą, kai pats VTEK va­das tu­ri to­kių, va­din­ki­me, prob­le­mų?

– VTEK veik­la ir­gi yra be­si­vys­tan­ti ir jie dar for­muo­ja sa­vo pra­kti­ką. Tie stan­dar­tai, ku­rie yra ke­lia­mi vals­ty­bės tar­nau­to­jams ir po­li­ti­kams, ži­no­ma, yra ke­lia­mi ir pa­tiems ko­mi­si­jos na­riams. For­ma­lių pro­ce­dū­rų lai­ky­ma­sis, su­lau­ki­mas to, kuo­met ofi­cia­liai ga­li­ma bus iš­aiš­kin­ti vie­ną ar ki­tą, at­ve­jį ir­gi ti­kriau­siai yra ver­ty­bė.

Ki­tas mo­men­tas yra tai, kad VTEK ga­lė­tų užim­ti ir tvir­tes­nę proak­ty­vią sa­vo po­zi­ci­ją. Ak­ty­viai kon­tak­tuo­ti po­li­ti­nė­mis par­ti­jo­mis, ins­ti­tu­ci­jų va­do­vais. Ki­tas da­ly­kas yra tai, kad ko­mi­si­ja yra są­ly­go­ja­ma sa­vo žmo­giš­kų­jų re­sur­sų. Yra te­kę gir­dė­ti įvai­rių spe­cia­lis­tų nuo­mo­nių, kad ne­aiš­ku ar VTEK šiuo me­tu yra iki ga­lo pa­jė­gi tiek fi­nan­siš­kai tiek žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių pra­sme, lai­ky­da­mie­si aukš­čiau­sių stan­dar­tų at­lik­ti sa­vo par­ei­gas. O dėl kon­kre­taus as­mens, tai si­tua­ci­ją iš­nag­ri­nės Sei­mas jau ne­tru­kus.