Grėsmės šaltinis liko tas pats
Ru­si­jos im­pe­ri­nės am­bi­ci­jos ne­su­tram­do­mos, to­dėl šios vals­ty­bės už­mo­jai to­liau ke­lia di­džiau­sią pa­vo­jų Lie­tu­vai ir vi­sam re­gio­nui. To­kią iš­va­dą pa­tei­kė dvi mū­sų ša­lies žval­gy­bos ins­ti­tu­ci­jos, bend­ro­mis jė­go­mis ver­ti­nu­sios di­džiau­sią ri­zi­ką na­cio­na­li­niam sau­gu­mui per­nai kė­lu­sius veiks­nius.

Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to (VSD) ir Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jai pa­val­daus An­tro­jo ope­ra­ty­vi­nių tar­ny­bų de­par­ta­men­to (AOTD) par­eng­tas grės­mių bei ri­zi­kos veiks­nių na­cio­na­li­niam sau­gu­mui ver­ti­ni­mas ir AOTD 2015 me­tų veik­los at­as­kai­ta yra 40 pus­la­pių. To­kį ver­ti­ni­mą abi ins­ti­tu­ci­jos at­li­ko pir­mą kar­tą.

Eks­per­tų tei­gi­mu, bend­ras do­ku­men­tas, ku­ria­me ana­li­zuo­ja­ma dau­ge­lis vals­ty­bės gy­va­vi­mo sri­čių grės­mių po­žiū­riu, at­sklei­džia aiš­kes­nį vaiz­dą ir ska­ti­na tiks­les­nes prog­no­zes. „E­sa­me ma­ža vals­ty­bė ir tu­ri­me vi­sas ga­li­my­bes ap­si­gin­ti“, – pri­sta­ty­da­mas at­as­kai­tą va­kar tei­gė VSD va­do­vas Da­rius Jau­niš­kis. Jo nuo­mo­ne, žval­gy­bos ins­ti­tu­ci­jos ne­tu­ri veik­ti vie­nos – vi­suo­me­nė pri­va­lo bū­ti są­mo­nin­ga, lai­ku at­pa­žin­ti pro­vo­ka­ci­jas ir jų veng­ti.

Si­tua­ci­ja ne­ki­to

At­as­kai­to­je pa­brė­žia­ma, kad per­nai sau­gu­mo si­tua­ci­ja Lie­tu­vos kai­my­nys­tė­je ir vi­sa­me re­gio­ne bu­vo įtemp­ta – to­liau au­go Ru­si­jos im­pe­ri­nės am­bi­ci­jos, di­dė­jo jos už­sie­nio po­li­ti­kos ag­re­sy­vu­mas. Dėl ag­re­sy­vių Ru­si­jos veiks­mų Ukrai­no­je te­bė­ra itin di­de­lė ka­ri­nės jė­gos reikš­mė bend­ra­jai sau­gu­mo si­tua­ci­jai Ry­tų Eu­ro­po­je ir kon­kre­čių ša­lių sau­gu­mui.

Ru­si­jos stra­te­gi­niai tiks­lai ne­pa­ki­tę: sie­kia­ma at­kur­ti glo­ba­lios ga­lios sta­tu­są ir vi­siš­ką do­mi­na­vi­mą po­so­vie­ti­nė­je erd­vė­je. Ru­si­ja lai­ko NA­TO svar­biau­sia kliū­ti­mi įgy­ven­di­nant šiuos tiks­lus, to­dėl ver­ti­na Al­jan­są kaip di­džiau­sią grės­mę sa­vo na­cio­na­li­niam sau­gu­mui. Dėl šios prie­žas­ties ji itin daug dė­me­sio ski­ria pa­stan­goms skal­dy­ti Va­ka­rų ša­lių vie­ny­bę ir pa­kirs­ti pa­si­ti­kė­ji­mą eu­roat­lan­ti­nės in­teg­ra­ci­jos ins­ti­tu­ci­jo­mis. Ta­čiau pa­pil­do­mos sau­gu­mo prie­mo­nės, ku­rių per pa­sta­ruo­sius me­tus NA­TO ėmė­si mū­sų re­gio­ne, di­di­na Bal­ti­jos vals­ty­bių sau­gu­mą.

2015 me­tais sau­gu­mo si­tua­ci­jos Ry­tų Eu­ro­po­je klau­si­mą ėmė gož­ti ko­va su te­ro­riz­mu ir mig­ra­ci­jos kri­zė. La­bai ti­kė­ti­na, kad šios prob­le­mos ir šie­met bus vie­nos svar­biau­sių Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES), NA­TO ir dau­ge­lio vals­ty­bių dar­bot­var­kė­je. „Tai, ti­kė­ti­na, tu­rės ne­igia­mų pa­sek­mių Lie­tu­vai, nes dėl jų ma­žės dė­me­sio sau­gu­mo si­tua­ci­jai Ry­tų Eu­ro­po­je ir augs ren­gi­ma­sis bend­ra­dar­biau­ti su Ru­si­ja. Ji mė­gi­na įti­kin­ti Va­ka­rus, jog nuo­šir­dus ir glau­dus bend­ra­dar­bia­vi­mas ko­vo­jant su te­ro­riz­mu ir spren­džiant ki­tas tarp­tau­ti­nio sau­gu­mo prob­le­mas ga­li­mas tik NA­TO at­si­sa­kius gy­ny­bos įsi­pa­rei­go­ji­mų bei pa­jė­gu­mų di­di­ni­mo Ry­tų Eu­ro­po­je“, – pa­žy­mi­ma do­ku­men­te.

For­muo­ja ne­pa­lan­kų foną

Ypač grės­min­ga ten­den­ci­ja yra Ru­si­jos dė­me­sys in­for­ma­ci­nės erd­vės ru­sų kal­ba kon­tro­lei. At­as­kai­to­je nu­ro­do­ma, kad be­veik treč­da­lis Lie­tu­vos gy­ven­to­jų kas­die­nių nau­jie­nų se­mia­si iš Ru­si­jos kon­tro­liuo­ja­mų ži­niask­lai­dos prie­mo­nių, o jo­mis pa­sik­liau­ja dau­gu­ma mū­sų ša­lies ru­sa­kal­bių. To­kia ži­niask­lai­da ak­ty­viai for­muo­ja Lie­tu­vai ne­pa­lan­kų in­for­ma­ci­nį fo­ną, ku­ria ne­pa­si­ti­kė­ji­mą Lie­tu­vos, NA­TO ir ES vyk­do­ma po­li­ti­ka, vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jo­mis, men­ki­na Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo svar­bą ir ska­ti­na so­viet­me­čio nos­tal­gi­ją.

Lie­tu­vos vi­suo­me­nei skal­dy­ti, jos ry­šiui su Lie­tu­vos vals­ty­bin­gu­mu silp­nin­ti ir sie­kiant di­din­ti pri­ta­ri­mą ir lo­ja­lu­mą Ru­si­jai tai­ko­mi įvai­rūs bū­dai ir nau­do­ja­ma­si vi­suo­me­nės gru­pė­mis, or­ga­ni­za­ci­jo­mis bei pa­vie­niais as­me­ni­mis. Ru­si­jos ins­ti­tu­ci­jų dė­me­sio ar­ba bent in­for­ma­ci­nio pa­lai­ky­mo su­lau­kė vi­si ju­dė­ji­mai, ku­rie Lie­tu­vo­je kė­lė eu­ros­kep­tiš­kas, an­ti­va­ka­rie­tiš­kas, prieš NA­TO nu­kreip­tas idė­jas, kurs­tė et­ni­nę prieš­prie­šą, vi­suo­me­nės nu­si­vy­li­mą val­džia ir vals­ty­be. Sa­vo įta­kai stip­rin­ti Ru­si­ja taip pat nau­do­ja švie­ti­mo, kul­tū­ri­nes ini­cia­ty­vas.

Žvalgybininkai atkreipia dėmesį, kad Rusija ir Baltarusija gali mėginti infiltruoti šnipų į Lietuvos kariuomenę per šauktinius.Deniso Nikitenkos nuotrauka

Sig­na­ta­rų pavardės

At­as­kai­to­je pa­žy­mi­ma, kad per­nai su­ak­ty­vė­jo sa­ve ne­sis­te­mi­ne opo­zi­ci­ja va­di­nan­čios po­li­ti­nės ir vi­suo­me­ni­nės or­ga­ni­za­ci­jos bei ju­dė­ji­mai, o šias jė­gas ban­do kon­so­li­duo­ti Ne­prik­lau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ras Zig­mas Vaiš­vi­la. Anot žval­gy­bos, per pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus jis ta­po vie­nu daž­niau­siai Lie­tu­vos pro­ru­siš­ko­je bei Ru­si­jos Krem­liaus kon­tro­liuo­ja­mo­je ži­niask­lai­do­je ci­tuo­ja­mų mū­sų ša­lies po­li­ti­kų.

Do­ku­men­te at­krei­pia­mas dė­me­sys, kad 2015 me­tų bir­že­lį vy­ko Z. Vaiš­vi­los ir Sei­mo na­rio Aud­riaus Na­ko or­ga­ni­zuo­tas fo­ru­mas, jo da­ly­viai su­si­bū­rė į va­di­na­mą­ją Bir­že­lio 3-io­sios gru­pę. „Gru­pė be­veik jo­kios įta­kos Lie­tu­vos vi­suo­me­nei ne­tu­ri, ta­čiau jos veik­la nau­do­ja­si Krem­liaus kon­tro­liuo­ja­ma ži­niask­lai­da, for­muo­da­ma nuo­mo­nę, kad Lie­tu­vo­je vei­kia gau­si „ne­sis­te­mi­nė opo­zi­ci­ja“, ku­ri ne­su­tin­ka su Lie­tu­vos pa­si­rink­ta va­ka­rie­tiš­ka orien­ta­ci­ja ir vyk­do­ma už­sie­nio po­li­ti­ka“, – ra­šo­ma do­ku­men­te. Ja­me taip pat pa­mi­nė­tos sig­na­ta­ro Ro­lan­do Pa­ulaus­ko ir Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos at­sto­vės Re­na­tos Cy­tac­kos pa­var­dės.

Žval­gy­bos par­ei­gū­nai taip pat at­krei­pė dė­me­sį į Pa­grin­di­nių tei­sių gy­ni­mo ir ty­ri­mo cen­tro, Ne­prik­lau­so­mo žmo­gaus tei­sių cen­tro ir jų va­do­vų Ok­sa­nos Be­ke­rie­nės bei Kar­lio Bi­la­no, Lie­tu­vos ru­sų mo­kyk­lų mo­ky­to­jų aso­cia­ci­jos va­do­vės Elos Ka­nai­tės, tink­la­la­pio ldie­na.lt va­do­vo Lau­ry­no Ra­gels­kio veik­lą. Be to, tei­gia­ma, kad su­grįž­ti į di­džią­ją po­li­ti­ką sie­kia bu­vęs So­cia­lis­ti­nio liau­dies fron­to pir­mi­nin­kas Al­gir­das Pa­lec­kis, ku­ris, anot žval­gy­bos, tik for­ma­liai nu­trau­kė ry­šius su šia or­ga­ni­za­ci­ja.

2015 me­tais Ru­si­ja ne­su­kū­rė nau­jų di­de­lių in­for­ma­ci­nių pro­jek­tų, bet to­liau nau­do­jo esa­mas pro­pa­gan­di­nės sklai­dos sis­te­mas, jas to­bu­li­no, ge­ri­no pro­pa­gan­di­nio įsisk­ver­bi­mo ga­li­my­bes. Esant su­dė­tin­gai eko­no­mi­nei si­tua­ci­jai iš­lai­ky­tas „Rus­sia To­day“, „Ros­siya se­god­nya“, „Sput­nik“ fi­nan­si­nis pa­lai­ky­mas, dau­giau dė­me­sio skir­ta dė­me­sys so­cia­li­niams tink­lams, va­di­na­mų­jų tė­vy­nai­nių ku­ria­mai ži­niask­lai­dai.

Pa­vo­jus ty­ko mokyklose

Su Ru­si­jos am­ba­sa­da Vil­niu­je bend­ra­dar­biau­jan­tys tė­vy­nai­nių at­sto­vai per­nai to­liau ug­dė jau­ną­ją Ru­si­jai lo­ja­lių ru­sa­kal­bių ak­ty­vis­tų kar­tą. Šią veik­lą pa­de­da vyk­dy­ti dar nuo so­vie­ti­nių lai­kų li­ku­si už­da­ra Lie­tu­vos tau­ti­nių bend­ruo­me­nių švie­ti­mo sis­te­ma ir mo­kyk­lų tink­las, ne­pa­kan­ka­mai stip­ri­nan­tis tau­ti­nių bend­ruo­me­nių jau­ni­mo ry­šį su Lie­tu­vos vals­ty­bin­gu­mu. Ru­si­jos įta­kai pa­lan­kią ter­pę Lie­tu­vos mo­kyk­lo­se ru­sų mo­ko­mą­ja kal­ba pa­de­da už­ti­krin­ti su Ru­si­jos dip­lo­ma­tais bend­ra­dar­biau­jan­tys Lie­tu­vos ru­sų mo­ky­to­jų at­sto­vai.

Vie­na Ru­si­jos am­ba­sa­dos Vil­niu­je kon­tro­liuo­ja­mos Ru­si­jos tė­vy­nai­nių koor­di­na­ci­nės ta­ry­bos ly­de­rių yra Lie­tu­vos ru­sų mo­kyk­lų mo­ky­to­jų aso­cia­ci­jos va­do­vė E. Ka­nai­tė. 2015 me­tais tė­vy­nai­nių at­sto­vai or­ga­ni­za­vo Ru­si­jos fi­nan­suo­ja­mus pe­da­go­gų kva­li­fi­ka­ci­jos kė­li­mo kur­sus ir po­pu­lia­ri­no ne­mo­ka­mas stu­di­jas Ru­si­jo­je. Ten stu­di­juo­jan­tys Lie­tu­vos ru­sa­kal­biai jau­nuo­liai yra ir po­ten­cia­lūs Ru­si­jos žval­gy­bos tar­ny­bų dė­me­sio ob­jek­tai. Lie­tu­vo­je vei­kian­tys tė­vy­nai­nių ak­ty­vis­tai jau­ni­mui or­ga­ni­zuo­ja įvai­rias pro­pa­gan­di­nes kon­fe­ren­ci­jas ir mo­ky­mus, jau­nų­jų žur­na­lis­tų bū­re­lius, so­vie­ti­nių šven­čių mi­nė­ji­mus, sto­vyk­las ir kt. Juo­se ne­re­tai die­gia­ma Ru­si­jos in­te­re­sams pa­lan­ki ir Lie­tu­vos vals­ty­bin­gu­mą men­ki­nan­ti so­vie­ti­nė is­to­ri­jos kon­cep­ci­ja.

Per­nai moks­lei­viai vis daž­niau pa­si­ro­dy­da­vo bend­ro­se tre­ni­ruo­tė­se ir var­žy­bo­se su pro­ru­siš­ko­mis ka­ri­nio si­mu­lia­to­riaus – šra­tas­vy­džio ko­man­do­mis. Vi­sa­gi­ne su­si­for­ma­vo ne­pil­na­me­čių ko­man­da „Smo­gia­ma­sis mir­ties ba­ta­lio­nas“, ją su­da­ro moks­lei­viai iš Vi­sa­gi­no „At­gi­mi­mo“ ir „Ver­de­nės“ gim­na­zi­jų bei „Ge­ro­sios vil­ties“ pro­gim­na­zi­jos. Nors iki šiol Ru­si­jos fi­nan­suo­ja­ma veik­la ne­išug­dė daug Ru­si­jai lo­ja­lių Lie­tu­vos ru­sų jau­ni­mo ly­de­rių, ga­lin­čių da­ry­ti ne­igia­mą įta­ką Lie­tu­vo­je vyks­tan­tiems vi­suo­me­ni­niams pro­ce­sams, tau­ti­nių bend­ruo­me­nių mo­kyk­lo­se su­si­da­riu­si pa­lan­ki ter­pė Ru­si­jos įta­kos sklai­dai ga­li da­ry­ti di­de­lę ža­lą ša­lies na­cio­na­li­niam sau­gu­mui.

Įta­ka per šauk­ti­nius

At­as­kai­to­je at­krei­pia­mas dė­me­sys, kad Ru­si­ja ir Bal­ta­ru­si­ja ga­li mė­gin­ti in­fil­truo­ti šni­pų į Lie­tu­vos ka­riuo­me­nę per šauk­ti­nius. Šiam tiks­lui ga­li bū­ti ban­do­ma in­fil­truo­ti į ka­ro tar­ny­bą už­ver­buo­tus as­me­nis ar­ba ieš­ko­ti ver­ba­vi­mo tai­ki­nių tarp šauk­ti­nių. Ru­si­jos spe­cia­lių­jų tar­ny­bų žval­gy­mo lau­kas esą dau­giau­sia su­si­jęs su Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės pa­jė­gu­mo di­di­ni­mu, gink­luo­te, pra­ty­bo­mis, NA­TO oro po­li­ci­jos mi­si­ja.

„Be jau įpras­tų te­mų, 2015 me­tais GRU (Vy­riau­sio­ji žval­gy­bos val­dy­ba) rin­ko in­for­ma­ci­ją apie nuo­la­ti­nę pri­va­lo­mą­ją pra­di­nę ka­ro tar­ny­bą Lie­tu­vo­je, Vil­niu­je įsi­kū­ru­sį NA­TO pa­jė­gų in­teg­ra­vi­mo vie­ne­tą, nau­jų ko­vi­nių vie­ne­tų kū­ri­mą, Lie­tu­vos gy­ny­bos ir sau­gu­mo pra­mo­nės aso­cia­ci­jos veik­lą, Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės vyk­dy­tus ir pla­nuo­ja­mus pir­ki­mus, Lie­tu­vos šau­lių są­jun­gą, jos veik­lą, per­so­na­lą, po­li­go­nus, oro erd­vės ste­bė­ji­mo inf­ras­truk­tū­rą“, – nu­ro­do žval­gy­bi­nin­kai. Šie­met tre­jų me­tų lais­vės at­ėmi­mo baus­me už šni­pi­nė­ji­mą Bal­ta­ru­si­jai nu­teis­tas Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės par­ame­di­kas And­re­jus Ošur­ko­vas, ku­ris bu­vo už­ver­buo­tas Bal­ta­ru­si­jo­je ir 2007 me­tais in­fil­truo­tas į ka­riuo­me­nę kaip šauk­ti­nis.

„Juo­da­sis są­ra­šas“ pa­il­gė­jo

VSD siū­ly­mu per­nai į Lie­tu­vo­je ne­pa­gei­dau­ja­mų as­me­nų są­ra­šą įtrauk­ta tri­gu­bai dau­giau žmo­nių nei už­per­nai. Nu­sta­ty­ta, kad šie as­me­nys ga­li bū­ti su­si­ję su prieš­iš­ka už­sie­nio vals­ty­bių žval­gy­bos tar­ny­bų veik­la, te­ro­ris­ti­nė­mis ar eks­tre­mis­ti­nė­mis gru­puo­tė­mis, už­siim­ti ki­ta kons­ti­tu­ci­nei sant­var­kai pa­vo­jų ke­lian­čia veik­la. Dau­giau­sia ty­ri­mų, pa­gal ku­riuos užd­raus­ta at­vyk­ti į Lie­tu­vą, bu­vo at­lie­ka­ma dėl kons­ti­tu­ci­nės sant­var­kos ap­sau­gos (66 proc.), kontrž­val­gy­bos ir te­ro­riz­mo – po 16 pro­cen­tų. Dar 2 proc. ty­ri­mų bu­vo su­si­ję su eks­tre­miz­mu. Rugp­jū­tį į Lie­tu­vą ne­įleis­ti is­to­ri­ku pri­sis­ta­tan­tis Alek­sand­ras Rža­vi­nas, vi­suo­me­ni­nin­kas Jo­si­fas Ko­re­nas ir et­ni­nių ma­žu­mų tei­sių gy­nė­ju pri­sis­ta­tan­tis Alek­sand­ras Kuz­mi­nas. Šie Lat­vi­jos gy­ven­to­jai vy­ko į kon­fe­ren­ci­ją, ren­gia­mą Lie­tu­vo­je.

Rugp­jū­tį ne­pa­gei­dau­ja­ma Lie­tu­vo­je taip pat pa­skelb­ta Ru­si­jos žur­na­lis­tė Ga­li­na Sa­pož­ni­ko­va. Lap­kri­tį į „juo­dą­jį są­ra­šą“ įtrauk­tas ir lai­ki­no lei­di­mo gy­ven­ti Lie­tu­vo­je ne­te­ko Ukrai­nos pi­lie­tis Eduar­das Ako­po­vas. Jis Ru­si­jos re­mia­mų se­pa­ra­tis­tų sto­vyk­lo­je ka­ria­vo Ry­tų Ukrai­no­je. 2016 ko­vo mė­ne­sį į ne­pa­gei­dau­ja­mų as­me­nų są­ra­šą dėl grės­mės na­cio­na­li­niam sau­gu­mui įtrauk­tas vals­ty­bi­nės Ru­si­jos te­le­vi­zi­jos „Ros­si­ja 24“ žur­na­lis­tas Pa­vlas Za­ru­bi­nas ir jo fil­ma­vi­mo ko­man­da. Šių me­tų va­sa­rį pa­aiš­kė­jo, kad šia­me są­ra­še yra ir Ru­si­jos po­li­to­lo­gas Sta­nis­la­vas By­šo­kas, dėl to jam ne­bu­vo leis­ta įva­žiuo­ti į Pra­ncū­zi­ją.

Iš­sa­mes­nis vaiz­das

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to pro­fe­so­riaus To­mo Ja­ne­liū­no nuo­mo­ne, pir­mą kar­tą pa­teik­ta bend­ra dvie­jų ins­ti­tu­ci­jų at­as­kai­ta be­si­do­min­tie­siems yra pa­to­ges­nis va­rian­tas, at­sklei­džian­tis iš­sa­mes­nį vaiz­dą. „Ma­to­me vi­są spek­trą Lie­tu­vai ky­lan­čių grės­mių – nuo ka­ri­nių iki va­di­na­mų­jų švel­nių­jų“, – LŽ sa­kė po­li­to­lo­gas. Jo tei­gi­mu, la­bai svar­bu ir svei­kin­ti­na, kad ne­ma­žai vie­tos at­as­kai­to­je skir­ta ki­ber­ne­ti­niam sau­gu­mui, nes bū­tent šio­je erd­vė­je pa­sta­ruo­ju me­tu vyk­do­ma daug įvai­raus po­bū­džio veiks­mų.

T. Ja­ne­liū­nas su­ti­ko, kad do­ku­men­te pa­mi­nė­ti kai ku­rie vei­kė­jai ne­da­ro po­vei­kio vi­suo­me­nei, do­mė­ji­ma­sis jų veik­la ma­žas. „Kur kas di­des­nę grės­mę kel­tų iš tie­sų po­pu­lia­rūs as­me­nys, tu­rin­tys ga­li­my­bę pa­trauk­ti vi­suo­me­nės, rin­kė­jų dė­me­sį, po­li­ti­nio pro­ce­so da­ly­viai – Sei­mo na­riai, par­ti­jų va­do­vai“, – pa­žy­mė­jo jis.

Ki­ta ver­tus, anot T. Ja­ne­liū­no, ver­tin­ti to­kių as­me­nų veiks­mus grės­mių at­žvil­giu yra su­dė­tin­ga dėl to, kad VSD ir AOTD ga­li bū­ti ap­kal­tin­ti ki­ši­mu­si į po­li­ti­ką. „Jei pa­mi­nė­tų kon­kre­čius po­li­ti­kus, par­ti­jas, ku­rios gal net yra val­džio­je, tai bū­tų ver­ti­na­ma kaip da­ly­va­vi­mas po­li­ti­nia­me pro­ce­se. Tai iš tie­sų di­le­ma. Aš pats nuo­lat ke­liu klau­si­mus, kiek mū­sų spe­cia­lio­sios tar­ny­bos ga­li sau leis­ti kiš­tis į po­li­ti­nius pro­ce­sus, jei ma­to, kad da­bar­ti­niai po­li­ti­kai taip pat ke­lia grės­mių. Kiek ži­nau, žval­gy­bos ins­ti­tu­ci­jos to ne­da­ro, jei 100 proc. nė­ra įsi­ti­ki­nu­sios, kad vie­nas ar ki­tas as­muo ga­lė­tų kel­ti grės­mę. Ta ri­ba yra ga­na jau­tri“, – kal­bė­jo po­li­to­lo­gas.