Grėsmės iš Rytų – neperdėtos
Už­sie­ny­je vis gar­siau kal­ba­ma, kad ki­tas įžū­lė­jan­čio Krem­liaus tai­ki­nys ga­li bū­ti Bal­ti­jos ša­lys. Da­lis įta­kin­gų mū­sų ša­lies po­li­ti­kų jau­čia grės­mės al­sa­vi­mą.

Kad ag­re­si­ją prieš Ukrai­ną pa­de­mons­tra­vu­si Ru­si­ja ga­li nu­si­tai­ky­ti į Lie­tu­vą, Lat­vi­ją ir Es­ti­ją, jau ne pir­mas mė­nuo kal­ba au­to­ri­te­tin­gi už­sie­nio eks­per­tai - to­kie kaip bri­tas Ed­war­das Lu­ca­sas, Krem­liaus kri­ti­kas Mi­chai­las Cho­dor­kovs­kis, bu­vęs NA­TO va­do­vas An­der­sas Fog­has Ras­mus­se­nas ir ki­ti. Tai, kad Bal­ti­jos ša­lims gre­sia rea­lus pa­vo­jus, par­eiš­kė ir Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos gy­ny­bos se­kre­to­rius Mi­chae­las Fal­lo­nas. Va­kar į tai su­rea­ga­vo ir Mask­va - Ru­si­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja par­eiš­kė, kad grės­mę ke­lia ne Ru­si­ja, o NA­TO.

Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius įsi­ti­ki­nęs, kad Ru­si­ja prieš Bal­ti­jos vals­ty­bes ne­ga­li pa­nau­do­ti to­kių pa­čių prie­mo­nių, kaip Ukrai­no­je, nes mū­sų ša­lys pri­klau­so NA­TO. Ta­čiau taip op­ti­mis­tiš­kai nu­si­tei­kę ne vi­si.

Stip­ry­bė - ko­lek­ty­vi­nė gynyba

Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to (NSGK) pir­mi­nin­kas Ar­tū­ras Pa­ulaus­kas pa­žy­mė­jo, kad apie ge­ro­kai pa­di­dė­ju­sią grės­mę Bal­ti­jos ša­lims kal­ba rim­ti ir at­sa­kin­gi žmo­nės, tu­rin­tys pri­ėji­mą prie žval­gy­bos pra­ne­ši­mų, NA­TO do­ku­men­tų. „Mes sa­vo ruo­žtu taip pat tu­ri­me ga­li­my­bę vis­ką įver­tin­ti. Sa­ky­čiau, kad grės­mės al­sa­vi­mas į nu­ga­rą iš ti­krų­jų yra. Ar Ru­si­ja žengs tą žings­nį, ar ji pa­si­ruo­šu­si tai da­ry­ti, ar ji to no­ri, to pa­sa­ky­ti ne­ga­liu. Ta­čiau tai, kas vyks­ta Ukrai­no­je, kur įžū­liai pa­mi­na­mos vi­sos tarp­tau­ti­nės nor­mos, su­si­ta­ri­mai, nu­sis­to­vė­ju­si pa­sau­lio tvar­ka, ver­čia abe­jo­ti. Kai žmo­gus per­žen­gia tam ti­krą ri­bą, jį su­lai­ky­ti bū­na la­bai su­nku“, - kal­bė­jo par­la­men­ta­ras.

A. Pa­ulaus­kas taip pat pri­mi­nė skan­da­lin­go­jo Ru­si­jos po­li­ti­ko Vla­di­mi­ro Ži­ri­novs­kio par­eiš­ki­mus, ku­riuo­se kaip prieš­iš­kiau­sios ša­lys nu­ro­do­mos Bal­ti­jos vals­ty­bės, Len­ki­ja, nuo­lat įspė­ja­ma ne­si­kiš­ti į įvy­kius Ukrai­no­je. „Ži­no­ma, ga­li­ma sa­ky­ti, kad jis kal­ba ne­są­mo­nes. Ma­nau, kad V. Ži­ri­novs­kis yra Krem­liui ar­ti­mas žmo­gus. Tai, ką jis kal­ba, ga­li­ma šiek tiek fil­truo­ti, ta­čiau pa­mąs­ty­mams lie­ka vie­tos“, - tei­gė jis.

Anot A. Pa­ulaus­ko, ban­dant des­ta­bi­li­zuo­ti pa­dė­tį Bal­ti­jos vals­ty­bė­se, ga­li bū­ti re­mia­ma­si tak­ti­ka, tai­ky­ta ki­to­se ša­ly­se. Pir­miau­sia - nu­si­tai­ky­ti į silp­niau­sias te­ri­to­ri­jas, kur gy­ven­to­jai yra ne­vi­siš­kai lo­ja­lūs sa­vo vals­ty­bei. Pa­ti­ki­miau­sia prie­mo­nė iš­veng­ti grės­mės - tran­sat­lan­ti­nė ko­lek­ty­vi­nė gy­ny­ba. „Kiek tvir­ta NA­TO, jos na­riai, tiek ir mes esa­me sau­gūs. Ta­čiau rei­kia ne­pa­mirš­ti, kad pa­tys tu­ri­me in­ves­tuo­ti į sa­vo gy­ny­bą, pi­lie­ti­nį ug­dy­mą, bū­ti vie­nin­gi, ne­sis­kal­dy­ti, ban­dy­ti at­rem­ti in­for­ma­ci­nes at­akas“, - pa­brė­žė A. Pa­ulaus­kas.

Rasa Juknevičienė. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Bū­ti­na pa­si­reng­ti gynybai

Anot Sei­mo NSGK na­rės Ra­sos Juk­ne­vi­čie­nės, Va­ka­ruo­se vis gar­sė­jan­čios kal­bos apie Ru­si­jos grės­mę ne­sa­ko nie­ko nau­ja. Esą apie Ru­si­jos prie Bal­ti­jos ša­lių sie­nų tel­kia­mas gink­luo­tą­sias pa­jė­gas, mū­sų pa­šo­nė­je vyks­tan­čias grės­min­gas ka­ri­nes pra­ty­bas kon­ser­va­to­riai kal­bė­jo jau se­niai. „La­bai daug ženk­lų bu­vo jau nuo maž­daug 2010 me­tų. Bū­tent dėl to NA­TO ir par­en­gė Bal­ti­jos ša­lių gy­ny­bos pla­nus. Kal­bė­jo­me, ko­dėl Ru­si­ja tai da­ro, ko­dėl ski­ria to­kius di­džiu­lius pi­ni­gus sa­vo gink­luo­to­sioms pa­jė­goms prie va­ka­ri­nių sie­nų mo­der­ni­zuo­ti. Ir ta­da at­sa­ky­mas bu­vo, kad ti­kriau­siai ruo­šia­si die­nai X, kai pa­ban­dys ti­krin­ti NA­TO, ar Al­jan­sas yra pa­kan­ka­mai stip­rus rea­guo­ti“, - pa­sa­ko­jo kon­ser­va­to­rė.

R. Juk­ne­vi­čie­nės tei­gi­mu, Lie­tu­vo­je Ru­si­ja ak­ty­viai vei­kia ne­be pir­mus me­tus. Tai da­ro­ma per vers­lą, ži­niask­lai­dą, ener­ge­ti­nę pri­klau­so­my­bę, po­li­ti­kus. „Kaip ji da­bar veiks, la­bai su­nku pa­sa­ky­ti, nes vie­nas pa­grin­di­nių hib­ri­di­nio ka­ro ele­men­tų yra ne­ti­kė­tu­mo veiks­nys, kai vie­naip vei­kia­ma Kry­me, ki­taip - Ry­tų Ukrai­no­je. Ta­čiau es­mė lie­ka ta pa­ti. Ne­ga­liu at­sa­ky­ti į klau­si­mą, kaip bus. Jei­gu iš tie­sų Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas iš­pro­tė­jo, nie­kas ne­ga­li pa­sa­ky­ti, kaip bus. Jei­gu jis iš tie­sų ban­dys ti­krin­ti NA­TO, jis žiau­riai pra­lai­mės. Bet nuo to pra­lai­mė­ji­mo mums, ko ge­ro, ga­li ne­bū­ti la­bai sma­gu", - kal­bė­jo po­li­ti­kė.

Vis dėl­to R. Juk­ne­vi­čie­nė pa­brė­žė, kad V. Pu­ti­nas ne­puls, jei­gu jaus, kad mū­sų vi­suo­me­nė yra pa­si­ren­gu­si ša­lies gy­ny­bai. To­dėl bū­ti­na kuo sku­biau at­kur­ti šauk­ti­nių ka­riuo­me­nę. Grei­tai rea­guo­ti į grės­mes tu­ri bū­ti pa­si­ruo­šu­si ir NA­TO.

Ukrai­nie­čiai kau­na­si ir už mus

Po­li­to­lo­gas Lau­ry­nas Kas­čiū­nas pa­žy­mė­jo, kad Ukrai­na kau­na­si ne tik už sa­vo eg­zis­ten­ci­ją, bet ir už mus. Jei­gu Ru­si­jai pa­vyks pri­mes­ti sa­vo są­ly­gas Ukrai­nai, tai ga­li iš­au­gin­ti Krem­liaus ape­ti­tą. Vie­nas stra­te­gi­nių jo tiks­lų - sie­kis par­ody­ti, kad NA­TO yra ne­veiks­ni, ir taip fak­tiš­kai su­griau­ti Al­jan­są. Įvyk­džius hib­ri­di­nę ar kon­ven­ci­nę in­ter­ven­ci­ją į Al­jan­sui pri­klau­san­čią ša­lį ir grei­tai ne­su­lau­kus adek­va­taus NA­TO at­sa­ko, esą bū­tų par­ody­ta, kad or­ga­ni­za­ci­ja yra ne­veiks­ni. „Kad Ru­si­ja ga­li mo­de­liuo­ti to­kį da­ly­ką, net ne­rei­kė­tų abe­jo­ti. Tik klau­si­mas, ar tai rea­liai stra­te­giš­kai pla­nuo­ja­ma, ar dar tik teo­ri­niu lyg­me­niu“, - aiš­ki­no eks­per­tas.

L. Kas­čiū­no nuo­mo­ne, Ru­si­ja NA­TO pa­si­ren­gi­mą ir reak­ci­ją grei­čiau­siai ga­li ban­dy­ti ti­krin­ti pa­si­nau­do­da­ma hib­ri­di­nio ka­ro prie­mo­nė­mis. Kai tri­na­ma ri­ba tarp tai­kos ir ka­ro, su­nkiau ap­čiuop­ti ag­re­si­ją. Silp­niau­sios gran­dys Bal­ti­jos re­gio­ne - Lat­ga­los ir Nar­vos re­gio­nai Lat­vi­jo­je bei Es­ti­jo­je, kur gy­ven­to­jų dau­gu­mą su­da­ro ru­sa­kal­biai. Lie­tu­vo­je taip pat esa­ma ne­pa­ten­kin­tų ru­sų, len­kų tau­ti­nių ma­žu­mų at­sto­vų.

Don­ba­so pa­vyz­dys par­odė, kad di­džiau­sia grės­mė bu­vo tai, jog dau­gu­ma re­gio­no gy­ven­to­jų ne­tu­rė­jo stip­raus ry­šio su Ukrai­nos vals­ty­be, o erd­vė se­pa­ra­tis­tams reikš­tis ir des­ta­bi­li­zuo­ti pa­dė­tį at­si­ra­do dėl dau­gu­mos žmo­nių ty­lė­ji­mo, ne­vei­ki­mo. To­dėl, anot L. Kas­čiū­no, Bal­ti­jos ša­lims rei­kia telk­ti vi­suo­me­nę, steng­tis ją pa­da­ry­ti or­ga­niš­kes­nę. Tam svar­bus dia­lo­gas, in­for­ma­ci­nis lau­kas, švie­ti­mas, kul­tū­ra ir pan.

Svar­biau­sia - at­gra­sy­mas

L. Kas­čiū­nas pa­brė­žė, kad svar­biau­sias da­ly­kas šiuo me­tu - Ru­si­jos at­gra­sy­mas nuo no­ro iš­ban­dy­ti NA­TO vie­ny­bę ir funk­cio­na­vi­mą.

„Y­ra ke­li svar­būs žings­niai, kad Ru­si­ja bū­tų at­gra­sy­ta. Ame­ri­kie­čių kuo­pos - 120-130 ka­rių - bu­vi­mas Lie­tu­vo­je yra tie­sio­gi­nis ry­šys su NA­TO gy­ny­bos sis­te­ma. „Boots on the ground“ yra tai, ko mes la­biau­siai sie­kė­me. La­bai svar­bu, kad NA­TO su­ge­ne­ruo­tų to­kius spren­di­mų pri­ėmi­mo me­cha­niz­mus, ku­rie leis­tų grei­čiau rea­guo­ti į ga­li­mą kri­zę, hib­ri­di­nę grės­mę. Links­ta­ma į tai, kad kai ku­rie NA­TO, JAV ka­ri­nių pa­jė­gų va­dai Eu­ro­po­je ga­lė­tų pri­im­ti kai ku­riuos spren­di­mus be vi­sų Al­jan­so na­rių pri­ta­ri­mo. Ly­giai taip pat ir dėl NA­TO itin grei­to rea­ga­vi­mo pa­jė­gų, ku­rios ga­lė­tų duo­ti at­kir­tį per tris die­nas“, - kal­bė­jo L. Kas­čiū­nas.