Graikiją gelbėsime sukąstais dantimis
Eu­ro­pos Są­jun­gai (ES) pa­sie­kus komp­ro­mi­są su Grai­ki­ja dėl to­les­nės fi­nan­si­nės par­amos jai mai­nais į griež­tas tau­py­mo prie­mo­nes, pri­si­dė­ti prie šios ša­lies gel­bė­ji­mo tu­rės ir Lie­tu­va. Mi­li­jo­ni­nės mū­sų mo­kes­čių mo­kė­to­jų lė­šos - kai­na, ku­rią tu­ri­me su­mo­kė­ti už Eu­ro­pos vie­ny­bę ir so­li­da­ru­mą.

Su­si­ta­ri­mą dėl Grai­ki­jos gel­bė­ji­mo pla­no, pa­dė­sian­čio ša­liai iš­lik­ti eu­ro zo­no­je, ES ly­de­riai pa­sie­kė po ke­lio­li­ka va­lan­dų tru­ku­sių de­ry­bų. Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė to­liau lai­ko­si griež­tos li­ni­jos ir pa­brė­žia, kad kri­zės spren­di­mas kai­nuos ne tik grai­kams, bet ir ki­toms Eu­ro­pos ša­lims, o dėl to­kios si­tua­ci­jos kal­čiau­sias ne­at­sa­kin­gas Grai­ki­jos val­džios el­ge­sys.

Mū­sų ša­lies po­li­ti­kai ir eks­per­tai pa­žy­mi, kad su­si­ta­ri­mas - tra­pus ir ne­aiš­ku, ar At­ėnams pa­kaks po­li­ti­nės va­lios įgy­ven­din­ti nu­ma­ty­tas re­for­mas. Lie­tu­vos in­dė­lį į Grai­ki­jos gel­bė­ji­mą kai ku­rie jų ver­ti­na kaip įna­šą į Eu­ro­pos sta­bi­lu­mą.

Nu­te­kės milijonai

Iš Briu­se­lio grį­žu­si D. Gry­baus­kai­tė tei­gė, kad mū­sų par­ei­ga pa­dė­ti tiems, ku­riems su­nku eu­ro zo­no­je. „Ta­čiau kiek­vie­nos eu­ro zo­nos na­rės par­ei­ga elg­tis at­sa­kin­gai, nes jie da­bar gau­na mū­sų vi­sų pi­lie­čių pi­ni­gus, mū­sų vi­sų pi­lie­čių pa­gal­bą. So­li­da­ru­mas Eu­ro­po­je yra ne tik gau­ti, bet pir­miau­sia at­sa­kin­gai elg­tis. La­bai ti­kiuo­si, kad šią pa­mo­ką pra­dės mo­ky­tis ir po­li­ti­kai, ir žmo­nės“, - pa­brė­žė vals­ty­bės va­do­vė.

Fi­nan­sų mi­nis­tro Ri­man­to Ša­džiaus nuo­mo­ne, pa­siek­tas vi­sai Eu­ro­pai svar­bus spren­di­mas, ro­dan­tis eu­ro zo­nos ša­lių pa­stan­gas iš­lai­ky­ti są­jun­gos vie­ny­bę pa­gal so­li­da­ru­mo ir at­sa­ko­my­bės pri­nci­pus. Grai­ki­ja, anot jo, pir­miau­sia pri­va­lo at­kur­ti pa­si­ti­kė­ji­mą ja Eu­ro­pos vals­ty­bių aky­se, pri­im­da­ma rea­lius spren­di­mus įgy­ven­din­ti re­for­mas.

R. Ša­džius aiš­ki­no, kad Lie­tu­va tie­sio­giai Grai­ki­jos ne­rems ir pi­ni­gų jai ne­sko­lins. „Ša­lims, ku­rios pa­ten­ka į keb­lią eko­no­mi­nę pa­dė­tį, skir­tas Eu­ro­pos sta­bi­lu­mo me­cha­niz­mas. Tai fon­das, su­for­muo­tas iš vi­sų eu­ro zo­nos ša­lių, įskai­tant Lie­tu­vą, įna­šų. Įsto­ję į eu­ro zo­ną pri­va­lo­me pen­ke­rius me­tus kas­met mo­kė­ti įna­šus: pir­mą­ją įmo­ką (65,44 mln. eu­rų) Lie­tu­va įmo­kė­jo šių me­tų va­sa­rį“, - sa­kė mi­nis­tras.

Ne­tu­rė­tu­me mo­kė­ti papildomai

Sei­mo Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to, su­for­mu­la­vu­sio po­zi­ci­ją, kad mū­sų ša­lis pa­si­sa­ko už Grai­ki­jos iš­sau­go­ji­mą eu­ro zo­no­je, vi­ce­pir­mi­nin­kas Li­nas Bal­sys džiau­gė­si, jog pa­suk­ta bū­tent šiuo ke­liu. „Eu­ro zo­nos ly­de­riai ap­sisp­ren­dė, kad „Gre­xit“ va­rian­tas bū­tų ža­lin­gas vi­siems: ir Grai­ki­jai, ir vi­sai Eu­ro­pai. Jei­gu Grai­ki­ja iš­ei­tų iš eu­ro zo­nos, la­bai su­pras­tė­tų eu­ro zo­nos sta­bi­lu­mas, kris­tų re­pu­ta­ci­ja, gal­būt pra­si­dė­tų ne­ra­mu­mai bir­žo­se, o geo­po­li­tiš­kai at­si­ra­du­sio­je tuš­čio­je vie­to­je sa­vo įta­ką ban­dy­tų plės­ti to­kios vals­ty­bės kaip Ru­si­ja, gal net Ki­ni­ja“, - ma­no par­la­men­ta­ras.

L. Bal­sio tei­gi­mu, svar­biau­sias klau­si­mas da­bar - kaip grei­tai Grai­ki­ja su­ge­bės pa­deng­ti sko­las ir kaip šios ša­lies par­la­men­tas bei vy­riau­sy­bė su­si­tai­kys su griež­to­mis ES ke­lia­mo­mis są­ly­go­mis. Esą ypač jau­trus tu­rė­tų bū­ti punk­tas, pa­gal ku­rį Grai­ki­ja įsi­pa­rei­go­ja par­duo­ti 50 mlrd. eu­rų ver­tės ša­lies tur­to. Anot L. Bal­sio, tai ga­lė­tų bū­ti tam ti­kras ga­ran­tas ša­lims do­no­rėms ir Grai­ki­jos ryž­to spręs­ti prob­le­mas įro­dy­mas.

Par­la­men­ta­ras ti­ki­si, kad ar­ti­miau­siu me­tu R. Ša­džius ap­si­lan­kys Sei­me ir ga­lės pa­aiš­kin­ti, kaip Grai­ki­jos gel­bė­ji­mo pla­nas fi­nan­siš­kai at­si­lieps Lie­tu­vai. Anks­čiau mi­nis­tras par­la­men­ta­rams bu­vo mi­nė­jęs, kad par­ama šiai Pie­tų Eu­ro­pos ša­liai mums ne­tu­rė­tų at­siei­ti dau­giau, nei at­siei­na da­ly­va­vi­mas Eu­ro­pos sta­bi­lu­mo me­cha­niz­me. „Ar bū­tų dar ko­kių ne­tie­sio­gi­nių ki­tų iš­lai­dų Lie­tu­vai, no­rė­siu, kad mums dar sy­kį kva­li­fi­kuo­tai pa­aiš­kin­tų eks­per­tai ir pats mi­nis­tras. Tu­rė­tu­me rei­ka­lau­ti, kad ne­bū­tų pa­pil­do­mų iš­lai­dų. Ypač Lie­tu­vos at­ve­ju, esa­me nie­kuo dė­ti, nes net ne­bu­vo­me ES, kai Grai­ki­ja 2000 me­tais įsto­jo į eu­ro zo­ną“, - pa­žy­mė­jo jis.

Pa­mo­ka ir mū­sų šaliai

Eko­no­mis­tas Žy­gi­man­tas Mau­ri­cas ne­si­ti­ki, kad Grai­ki­ja įgy­ven­dins vi­sas už­sib­rėž­tas re­for­mas. Vis dėl­to jis ma­no, jog di­des­nė da­lis su­si­ta­ri­mo su ES punk­tų ga­li bū­ti įvyk­dy­ta. Pa­sak Ž. Mau­ri­co, po­li­tiš­kai pa­vo­jin­giau­si ir dau­giau­sia prieš­ta­ra­vi­mų ga­li su­kel­ti įsi­pa­rei­go­ji­mai il­gin­ti pen­si­nį am­žių, di­din­ti mo­kes­čius, pri­va­ti­zuo­ti da­lį vals­ty­bės tur­to. Dėl to ga­li­ma lauk­ti di­de­lio pa­sip­rie­ši­ni­mo ša­lies vi­du­je.

Žygimantas Mauricas /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

„Dau­giau ne­igia­mų reak­ci­jų ga­li­me ti­kė­tis val­dan­čio­jo­je koa­li­ci­jo­je. La­bai ti­kė­ti­na, kad ji ne­iš­si­lai­kys il­gai: ar­ba pa­si­keis vy­riau­sy­bė, ar­ba bus ren­gia­mi pir­ma­lai­kiai rin­ki­mai. Ma­ny­čiau, kad žmo­nėms tai ne­bus la­bai di­de­lis šo­kas, nes da­bar di­džiau­sias jų gal­vos skaus­mas - ne­dir­ban­tys ban­kai ir di­de­lis ne­apib­rėž­tu­mas. Tai, kad jie dar tre­jus me­tus gaus par­amą, reiš­kia, jog žmo­nės bent jau ne­tu­rės iš­gy­ven­ti dėl to, kad Grai­ki­ja bus iš­mes­ta iš eu­ro zo­nos ar iš­stos iš ES, jie ga­lės vėl nau­do­tis ban­ki­ne sis­te­ma“, - sa­kė eks­per­tas.

Ž. Mau­ri­co nuo­mo­ne, pa­siek­tas su­si­ta­ri­mas - ge­riau­sia iš­ei­tis ne tik Grai­ki­jai, pri­va­lan­čiai vyk­dy­ti re­for­mas, bet ir vi­sai ES. Esą šiuo me­tu Eu­ro­pai kaip nie­kad rei­kia vie­ny­bės. Lie­tu­vai, kaip ma­žai vals­ty­bei, esan­čiai prie Ru­si­jos, tai itin svar­bu. „Mums rei­kės pri­si­dė­ti prie gel­bė­ji­mo pa­ke­to. Ta­čiau jei to­kia yra Eu­ro­pos vie­ny­bės iš­sau­go­ji­mo kai­na, tai ti­krai nė­ra di­de­lė su­ma, tu­rint gal­vo­je, kad Lie­tu­va iš ES gau­na ge­ro­kai dau­giau par­amos, nei mo­ka į Eu­ro­pos sta­bi­lu­mo me­cha­niz­mo fon­dą. Ži­no­ma, nė­ra sma­gu pri­si­dė­ti, bet ge­riau pri­si­dė­ti dėl vie­ny­bės iš­sau­go­ji­mo, nei ne­pri­si­dė­ti ir leis­ti Eu­ro­pai pra­dė­ti by­rė­ti. Ta­da Lie­tu­vai ti­krai ne­bū­tų ge­riau“, - pa­brė­žė jis.

Be to, Ž. Mau­ri­cas tei­gė, kad Grai­ki­jos kri­zė - pa­mo­ka mū­sų ša­liai elg­tis fi­nan­siš­kai dis­cip­li­nuo­tai ir at­sa­kin­gai. Esą Lie­tu­vos po­li­ti­kai, ba­ran­tys Grai­ki­ją, pa­tys ne­ven­gia lai­min­ti vals­ty­bės biu­dže­tui bran­giai at­siei­nan­čių spren­di­mų.

Di­de­lis neapibrėžtumas

Eko­no­mis­tas Gi­ta­nas Nau­sė­da ne­si­ry­žo prog­no­zuo­ti, ar Grai­ki­jai pa­vyks įgy­ven­din­ti tai, ką ji už­sib­rė­žė. Jis pri­mi­nė, kad ir anks­čiau re­for­mos šio­je ša­ly­je bu­vo įgy­ven­di­na­mos la­bai su­nkiai ir lė­tai. „Ga­li at­si­tik­ti taip, kad tos re­for­mos įklimps gi­lia­me smė­ly­je ir la­bai su­nkiai ju­dės į prie­kį. Na, bent jau ju­de­sys yra pa­da­ry­tas, nes anks­čiau ne­bu­vo net ši­to“, - tei­gė eks­per­tas.

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to va­do­vas Ra­mū­nas Vil­pi­šaus­kas pa­žy­mė­jo, kad dau­giau­sia su­nku­mų ir ne­ži­no­my­bės su­si­ję su tuo, kaip Grai­ki­jo­je bus įgy­ven­di­na­mos kon­kre­čios prie­mo­nės ir koks bus jų po­vei­kis eko­no­mi­kai. „Dėl ge­ro­kai pa­blo­gė­ju­sios eko­no­mi­kos pa­dė­ties, fi­nan­sų sek­to­riaus prob­le­mų Grai­ki­jos eko­no­mi­ka ga­li bū­ti dar il­ges­nį lai­ką pra­stos būk­lės. Ga­li ne­pa­sit­vir­tin­ti prog­no­zės, ku­rio­mis grin­džia­mos tiek fis­ka­li­nės kon­so­li­da­ci­jos prie­mo­nės, tiek įplau­kos į Grai­ki­jos biu­dže­tą, ki­ti ro­dik­liai“, - ak­cen­ta­vo jis.