Gitano Nausėdos įspūdžiai iš 100 naujos valdžios dienų
Gi­ta­nas Nau­sė­da da­li­na­si min­ti­mis apie nau­jo­sios Vy­riau­sy­bės nu­veik­tus dar­bus per 100 die­nų. O lū­kes­čiai jai užau­gę di­de­li – mo­kes­čių, švie­ti­mo, svei­ka­tos ap­sau­gos re­for­mos, pa­lan­kių są­ly­gų vers­lui ir in­ves­tuo­to­jams su­kū­ri­mas, kad iš­mok­tu­me gy­ven­ti „a­na­pus“, sa­ko eko­no­mis­tas.

„Vie­nas pa­žįs­ta­mas ma­nęs pa­klau­sė, koks įspū­dis ne­praė­jus 100 nau­jo­sios val­džios veik­los die­nų? Hm, kaž­ko­kia keis­ta ka­ko­fo­ni­ja iš dirb­ti­nio ap­vai­si­ni­mo, Sod­ros mo­kes­čių smul­kia­jam vers­lui, al­ko­ho­lio ak­ci­zų ir Kil­di­šie­nės kai­li­nių. At­ro­do, kad pri­si­bi­jo­da­mi A. Ve­ry­gos Sei­mo na­riai iš­kei­tė al­ko­ho­lį į ad­re­na­li­ną, ku­rio pa­si­ga­mi­na chao­tiš­kai im­pro­vi­zuo­da­mi po­li­ti­nės veik­los ba­ruo­se. Kas link pe­no anek­do­tams ir pa­šai­poms, pa­ly­gin­ti su da­bar­ti­niu, L. Grau­ži­nie­nės lai­kų Sei­mas at­ro­do pa­na­šus į Ne­va­dos dy­ku­mą. Ko­kios dar pri­va­lo­mo­sios prog­ra­mos įgy­ven­di­ni­mas, jei la­biau­siai vi­lio­ja lais­va­sis šo­kis, pe­rei­nan­tis į siau­tu­lį?

Tad ar ne­taps S. Skver­ne­lis su sa­vo Vy­riau­sy­bės prog­ra­ma pa­na­šus į tą tai­kų be­ge­mo­tu­ką iš kul­ti­nio vai­kiš­ko fil­mo „Na, pa­lauk!“, ku­ris kan­triai sta­tė mies­tu­čių kom­po­zi­ci­ją, ta­čiau pra­bė­gan­tis vil­kas nuo­lat ją su­griau­da­vo? Iki šiol prem­je­rui te­ko dau­giau dirb­ti Sei­mo vie­šų­jų ry­šių at­sto­vo dar­bą, pa­smer­kiant ar mo­ra­li­zuo­jant ku­rio nors par­la­men­to na­rio veik­lą.

Jei Vy­riau­sy­bė šian­dien at­ro­do kaip ko­kia vie­šo­sios bib­lio­te­kos skai­ty­to­jų sa­lė, ku­rio­je sė­di kos­tiu­muo­ti spe­cia­lis­tai su ka­bu­tė­mis ir be jų, tai Sei­mas pri­me­na „Ti­ta­ni­ko“ ma­ši­nų triu­mą, ku­ria­me vi­si laks­to su­plu­kę ir te­pa­luo­ti, vis ge­sin­da­mi kaž­ko­kius gais­rus. Pir­mas už­kal­bin­tas ma­ši­nis­tas ne­rvin­gai burb­te­li „ne­trug­dy­ki­te dirp­ti!“ ir le­kia to­lyn. O tos dar­nos kaip nė­ra taip nė­ra. Be­je, kur aš pa­sku­ti­nį kar­tą gir­dė­jau šį žo­dį? Po rin­ki­mų jis kaž­kaip iš­ėjo iš ma­dos... Ma­tyt, dėl vis­ko kal­ti prieš­ai ir sa­bo­tuo­to­jai – jų tie­siog knibž­da „Ti­ta­ni­ko“ ma­ši­nų sky­riu­je! Pir­miau­sia – Lands­ber­giai, Se­nior ir Ju­nior, po to per­mai­nin­ga žie­ma, in­ter­ne­to ko­men­ta­to­riai ir t.t. ir pan.

O lū­kes­čiai užau­gę di­de­li – mo­kes­čių, švie­ti­mo, svei­ka­tos ap­sau­gos re­for­mos, pa­lan­kių są­ly­gų vers­lui ir in­ves­tuo­to­jams su­kū­ri­mas, kad iš­mok­tu­me gy­ven­ti „a­na­pus“, t.y. po 2020 m., kuo­met ma­sy­vi ES fi­nan­si­nė par­ama Lie­tu­vos ne­be­pa­sieks. Vi­sam šiam dar­bų mai­šui įgy­ven­din­ti li­ko 3 me­tai ir 10 mė­ne­sių...“ – ra­šo „Fa­ce­boo­ko“ pa­sky­ro­je eko­no­mis­tas.

Be­lie­ka vil­tis ir lauk­ti.