Gitanas Nausėda premjerui: o gal gerinkime santykius su Lenkija?
Prem­je­ras Sau­lius Skver­ne­lis, va­kar par­eiš­kęs, kad Lie­tu­vos nau­jas už­da­vi­nys 2018 me­tais – po­li­ti­kos su Ru­si­ja per­mąs­ty­mas, kon­tak­tų už­mez­gi­mas. Ži­no­ma, toks par­eiš­ki­mas su­lau­kė ir pa­pras­tų žmo­nių ir ša­lies aukš­tų as­me­nų at­sa­ky­mo. Vik­to­ras Pra­nckie­tis ne­su­tin­ka su to­kiu ko­le­gos pa­siū­ly­mu, o pre­zi­den­tė iš­dės­tė są­ly­gas, ka­da su kai­my­ni­ne vals­ty­be bū­si­me pa­si­ren­gę bend­ra­dar­biau­ti glau­džiau. Eko­no­mis­tas Gi­ta­nas Nau­sė­da taip pat tu­ri pa­siū­ly­mą prem­je­rui.

Socialiniame tinkle ekonomistas G. Nausėda premjerui Sauliui Skverneliui siūlo prisiminti kitą kaimynę Lenkiją: „Premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad reikia gerinti santykius su Rusija, nes tai daro kaimyninės šalys ir turi iš to ekonominės naudos, tuo tarpu Lietuva, taip sakant, mindžiukuoja... Žiūriu į statistiką – per 2017 m. I-III ketv. į Rusiją keliavo 14,4 proc. viso Lietuvos eksporto (pirmoji vieta tarp visų eksporto rinkų, toliau rikiuojasi Latvija ir Lenkija). Per metus šalies eksportas į Rusiją išaugo 28,5 proc., į JAV – 19,7 proc., Vokietiją – 11,1 proc., Lenkiją – 3,7 proc. Tuomet tikrai reikėtų žaibiškai gerinti santykius su Lenkija, kadangi toks eksporto sąstingis nenatūralus, atsižvelgiant į augančią abiejų valstybių ekonomiką. O gal turimas omenyje Lietuvos ir Rusijos apsikeitimas investicijomis?“

Saulius Skvernelis: Rusija supranta konkrečius veiksmus

„Lietuva – vienintelė iš ES valstybių, kuri nepalaiko jokių darbinių kontaktų politiniame lygmenyje su Rusija. JOKIŲ“, – feisbuke parašė premjeras S. Skvernelis.

„Rusija – sudėtingas kaimynas. Tačiau veiksmingai politikai reikalingi komunikaciniai kanalai. Dabar jų iš esmės nėra. Mes sakome, kad jie turi būti sukurti. Turi vykti dvišalis dialogas. Mes neturime bijoti pasakyti tiesą – ir pasakyti ją tiesiai į akis. Drąsus ir atviras aiškios pozicijos išsakymas – mūsų stiprybė“, – pridūrė ministras pirmininkas.

„Tiesus ir principingas kalbėjimas – geriau nei visiškas nesikalbėjimas. Tokios pozicijos laikosi net NATO organizacija, kuri stiprina savo rytinį NATO flangą, tuo pačiu išlaikydama komunikacinius kanalus su Rusija“, – rašo S. Skvernelis.

Šį įrašą premjeras paskelbė praėjus dienai po to, kai prieštaringų vertinimų sulaukė BNS paskelbtas jo interviu LNK laidai „Savaitės panorama“.

Anot ministro pirmininko, „Rusija geriausiai supranta ne tylos politiką, o konkrečius darbus ir veiksmus, kuriais mes stipriname savo šalies saugumą ir užtikriname mūsų piliečių valią gintis, jei toks poreikis kada nors iškiltų“.

S. Skvernelis pabrėžė, kad „Lietuva niekada nepripažino ir nepripažins neteisėtos Krymo okupacijos“, o Minsko susitarimai dėl paliaubų Rytų Ukrainoje „laukia savo įgyvendinimo“.

„Mes nesvarstome ir nekalbame apie sankcijų Rusijai politikos peržiūrą. Tai ES suderinta pozicija ir kol neišnyko pagrindas, dėl ko sankcijos buvo įvestos, negali būti jokios kalbos apie jų švelninimą ir jų panaikinimą“, – teigė premjeras.

Jo teigimu, Lietuvai reikia išsakyti savo principines nuostatas nežeminant Rusijos valstybės ir jos žmonių.

„Pagarba tarptautinei teisei, valstybių teritoriniam vientisumui, jų suvereniai teisei pasirinkti, kur stoti, su kuo bendrauti, yra kertiniai mūsų užsienio politikos principai. Jų laikomės ir visad laikysimės“, – rašo Vyriausybės vadovas.

„Atvirai ir oriai išsakome ir išsakysime savo principines nuostatas nežemindami Rusijos valstybės, jos žmonių. Nesame rusofobai. Rusai Lietuvoje tradiciškai yra stipri ir iš esmės neblogai integravusi bendruomenė, turinti visas pilietines, ekonomines teises, kultūrinės, religinės ir kalbinės saviraiškos galimybes. Tikimės tokios pačios pagarbos mūsų valstybei, mūsų istorijai iš Rusijos pusės“, – teigė S. Skvernelis.

Jis patikino, kad Ukraina išlieka svarbiausiu partneriu.

„Ukrainos teritorinis vientisumas turi būti atkurtas. Ukrainos sėkmė yra mūsų sėkmė. Ukrainos sėkmė gali tapti pavyzdžiu Rusijai. Lietuva remia ir toliau pagal savo galimybes rems šią mums itin svarbią strateginę partnerę. Vienas iš geriausių to pavyzdžių – praėjusių metų pabaigos Vyriausybės sprendimas perduoti Ukrainai ginklų ir šaudmenų už daugiau nei 2 mln. eurų“, – sakė ministras pirmininkas.

„Remiame Ukrainą visose tarptautinėse organizacijose, pasisakome už šios valstybės europinę perspektyvą, teikiam paramą, tame tarpe ir ginklais. Vyriausybė gruodžio pradžioje priėmė atitinkamą sprendimą. Lietuva inicijuoja taip vadinamą Maršalo planą Ukrainai, kuriuo siekiama paskatinti struktūrines reformas šioje šalyje“, – teigia premjeras.

Lietuva nuo 2014-ųjų Krymo aneksijos iki šiol nerengė jokių susitikimų su aukštais Rusijos valdžios atstovais. Kaimyninės Latvija, Estija ir Lenkija ryšius su Rusija palaiko ministrų arba viceministrų lygiu.

Didžiosios Europos šalys su Maskva bendrauja aukščiausiu lygiu – pernai gegužę Rusijoje viešėjo Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Vladimirą Putiną Versalyje priėmė Prancūzijos prezidentas Emmanueli Macronas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį teigė, kad Lietuva bus pasirengusi bendradarbiauti glaudžiau, kai Rusija pakeis savo politiką.

„Lietuvos pozicija nuosekli ir principinga – siekiame lygiaverčių ir abipuse pagarba paremtų santykių su visais kaimynais. Kai Rusija pakeis agresyvią politiką kitų šalių atžvilgiu, atsisakys okupuotų teritorijų, nustos pažeidinėti tarptautinę teisę, nesikiš į kitų valstybių rinkimus – tuomet būsime pasirengę bendradarbiauti glaudžiau“, – sakė D. Grybauskaitė.

Jos komentarą BNS perdavė prezidentės spaudos tarnyba.

Lietuva raginimus izoliuoti Rusiją grįsdavo pozicija, kad grįžimas prie įprastinių santykių bus įvertintas kaip nuolaidžiavimas, ir gali tik paskatinti agresyvią Kremliaus politiką. Pasisakantieji už dialogą teigia, kad tik bendraujant galima užkirsti kelią galimiems didesniems konfliktams ir daryti poveikį šalies elgesiui.