Gitanas Nausėda: kai politikai suvoks, kad plano reikia laikytis, bus lengviau karpyti išlaidas
Prem­je­rui pa­skel­bus spren­di­mą su­kur­ti de­ry­bų gru­pę dėl vie­šo­jo sek­to­riaus fi­nan­sa­vi­mo iki 2025 me­tų, eko­no­mis­tas, so­cia­li­nių moks­lų dak­ta­ras Gi­ta­nas Nau­sė­da tei­gia, kad vie­nin­te­lis to­kio spren­di­mo trū­ku­mas, kad jis pri­im­tas lyg nu­bu­dus – tik po to, kai prie­ita iki kraš­tu­ti­nu­mo, mo­ky­to­jams užė­mus Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ją.

„Ne kartą pabrėžiau, kad būtina imtis šį klausimą spręsti iš esmės – nustatyti ambicingą mokytojų ir sveikatos įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo planą 5–8 metams. Kuomet politikai suvoks, kad plano reikia truks plyš laikytis, tuomet bus lengviau karpyti nereikalingas išlaidas, kurių viešajame valdyme apstu, tačiau dabar dėl įvairiausių priežasčių jų sumažinti nesugebama arba nenorima“, – pranešime spaudai sako pretendentas į prezidentus G. Nausėda.

Viešojo sektoriaus darbuotojai turi gauti aiškias garantijas ir žinoti, koks bus jų atlyginimų kėlimo grafikas. Ne gaisrų gesinimas, o susitarimas dėl ilgalaikių ir konkrečių programų galėtų būti kelias iš aklavietės, į kurią Lietuva pateko dešimtmečiais ignoruodama ištisų visuomenės grupių poreikius.

Ilgalaikis susitarimas dėl viešojo sektoriaus finansavimo bus veiksmingas tuomet, kai turės platų politinių partijų, tarp jų ir opozicinių, bei viešojo sektoriaus interesus ginančių grupių palaikymą. Svarbu, kad jis nebūtų keičiamas valdžių kaitos metu.

„Esu tikras, kad mes mokame ir galime susitarti, planuoti ilgesnius laikotarpius ir disciplinuotai įgyvendinti planus. Turime sau tai priminti nuolat. Priešingu atveju, priėję akligatvį toliau daužysime galvą į sieną, kas jau buvo pasiekta mokytojų streiko atveju“, – teigia G. Nausėda.