Girti vairuotojai sugadino nusikalstamumo statistiką
Po­li­ci­ja per­nai re­gis­tra­vo 5 tūkst. dau­giau nu­si­kal­ti­mų, jų skai­čius iš­au­go įve­dus bau­džia­mą­ją at­sa­ko­my­bę už vi­du­ti­nį gir­tu­mą vai­ruo­jant, sa­ko ge­ne­ra­li­nis ko­mi­sa­ras Li­nas Per­na­vas.

Pareigūnų skaičius įvykdžius reformą sumažėjo apie tūkstančiu, tačiau geresnės darbo sąlygos, didesnis patrulių skaičius bei kitos permainos, anot policijos vadovo, leido sutrumpinti reagavimo laiką į labai sunkius nusikaltimus – pastarųjų skaičius taip pat sumažėjo.

Nesiunčiame tankų, nesiunčiame artilerijos ten, kur jos visiškai nereikia.

„Nusikalstamų veikų didėjimą iš esmės lėmė vienas pagrindinis skaičius – kriminalizuota veika, kai vairuojamas automobilis išgėrus daugiau nei 1,5 promilės alkoholio“, – spaudos konferencijoje pristatydamas metų policijos rezultatus sakė L. Pernavas.

Pasak jo, iš viso pernai registruota 61 tūkst. nusikaltimų, didžiąją dalį jų sudarė įvairūs buitiniai nusikaltimai, vagystės.

Komisaro teigimu, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų sumažėjo nuo 2,4 tūkst. 2016-aisiais iki 2,1 tūkst. pernai, jų ištiriamumas išaugo nuo 78 iki 81 procento. Taip pat mažėja nužudymų: policijos duomenimis, pernai jų registruota 127, 2016-aisiais – 160, o prieš dešimtmetį, 2007-aisiais buvo nužudyti 262 asmenys.

Generalinis komisaras pažymi, jog darbo efektyvumui įtakos turėjo ir tai, jog per metus gatvėse patruliuojančių ekipažų skaičius padidėjo nuo 200 iki 350, o pradinis pareigūnų darbo užmokestis išaugo nuo 375 iki 700 eurų. Nemažą dėmesį, pasak komisaro, policija skyrė ir inventoriaus, automobilių parko atnaujinimui.

Anot generalinio komisaro pavaduotojo Edvardo Šilerio, policija ištiria kiek daugiau nei pusę (54–56 proc.) visų nusikaltimų ir šis skaičius nekinta jau kelerius metus. Policijos vadovai tikisi daugiau pagalbos iš Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų dirbant su nusikaltimų prevencija, kadangi didžioji dalis ypač smurtinių nusikaltimų, pasak jų, susiję su blogomis buitinėmis ir socialinėmis sąlygomis, kurias galima taisyti.

„Dažniausiai tai yra buitinės priežastys, tas priežastis, situaciją reikėtų veikti galvojant paie socialinį darbą, valstybės gilesnį įsitraukimą šioje srityje“, – sakė E. Šileris.

Pasak policijos vadovų, reagavimas į A kategorijos, t.y. pavojingiausius nusikaltimus, sutrumpėjo nuo 9.30 min. prieš metus iki 7.15 min. pernai, greičiau reaguojama ir į kitų kategorijų pranešimus. Policijos vadovybė taip pat pažymi, kad skaičiuojant atėjusius ir išėjusius pareigūnus, vykdant policijos pertvarką per pastaruosius metus policijos gretos sumažėjo apie tūkstančiu pareigūnų.

Anot E. Šilerio, tai nesumažino policijos darbo efektyvumo, nes „atsisakyta senoviškų darbo metodų, kurie policijoje nekito iš esmės 30 metų“

„Darbas organizuojamas kitaip, kai kurių procedūrų atsisakyta, informacinės technologijos pakeitė popierių, darbas organizuojamas efektyviau“, – sako E. Šileris.

E. Šileris pabrėžia, kad į tam tikrus įvykius siųsti vieną pareigūną yra normalu, nes „Lietuva nėra Irakas“, tuo metu į dalį A kategorijos nusikaltimų, anot jo, vyksta ir 10–15 pareigūnų, į šeimyninio smurto įvykius vyksta bent 2 patruliai, o įforminti vagystes, kai nėra konfliktinės situacijos, budėtojai siunčia ir po vieną pareigūną.

Departamento vadovai taip pat tikina, kad pernai visi pareigūnai turėjo galimybę atlikti praktino šaudymo normas, jiems pravesta per 10 tūkst. mokymų, o prieš metus turėta 19 instruktorių komanda pasipildė iki 60.

„Nesiunčiame tankų, nesiunčiame artilerijos ten, kur jos visiškai nereikia“, – sako generalinio komisaro pavaduotojas.