Girtas susirgai ar susižalojai – susimokėk
Sei­mas va­kar va­ka­rop ne­pri­ta­rė kon­ser­va­to­rių pa­siū­ly­toms Svei­ka­tos drau­di­mo įsta­ty­mo pa­tai­soms, ku­rias pri­ėmus už ne­blai­vių pa­cien­tų gy­dy­mą ne­bū­tų bu­vę mo­ka­ma iš Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do (PSDF). Iš­im­tis bū­tų bu­vu­si tai­ko­ma tik tei­kiant bū­ti­ną­ją pa­gal­bą, rei­ka­lin­gą žmo­gaus gy­vy­bei gel­bė­ti ir iš­sau­go­ti.

Nors li­go­ni­nių me­di­kai pri­pa­žįs­ta, kad aps­vai­gę pa­cien­tai pri­da­ro ža­los – su­ke­lia ne­pa­to­gu­mų tiek me­di­ci­nos per­so­na­lui, tiek ki­tiems li­go­niams, jie abe­jo­ja, ar mi­nė­tą po­li­ti­kų su­ma­ny­mą bū­tų ga­li­ma įgy­ven­din­ti pra­ktiš­kai. Ne­aiš­ku, kaip to­kiais at­ve­jais rei­kė­tų at­skir­ti, kur bū­ti­no­ji pa­gal­ba, o kur – ne. Taip pat kil­tų klau­si­mų, kas pa­si­rū­pin­tų pi­ni­gų už su­teik­tas pa­slau­gas iš­ieš­ko­ji­mu iš aps­vai­gu­sių pa­cien­tų.

Par­la­men­ta­rų pa­siū­ly­mą at­sar­giai ver­ti­no ir tei­si­nin­kai. Jie kal­bė­jo apie ga­li­mą kons­ti­tu­ci­nio as­me­nų ly­gy­bės įsta­ty­mui pri­nci­po pa­žei­di­mą.

No­ri so­cia­li­nio teisingumo

Algirdas Klimaitis: „Girtas susižeidęs žmogus - kasdienybė. O susižeidus teikiama būtinoji pagalba, kuri turi būti visa apimanti."LŽ archyvo nuotrauka

Opo­zi­ci­jos ly­de­ris And­rius Ku­bi­lius ir dar ke­li kon­ser­va­to­riai ra­gi­no Svei­ka­tos drau­di­mo įsta­ty­me įtvir­tin­ti ne­drau­di­mi­nio įvy­kio są­vo­ką. Jų nuo­mo­ne, kaip ne­drau­di­mi­nius įvy­kius bū­tų ga­li­ma įvar­dy­ti gy­dy­to­jų diag­no­zuo­tus pri­va­lo­muo­ju svei­ka­tos drau­di­mu apd­raus­tų as­me­nų svei­ka­tos su­tri­ki­mus ar svei­ka­tos būk­lę, at­si­ra­du­sią dėl al­ko­ho­lio, nar­ko­ti­nių, psi­cho­tro­pi­nių ir ki­tų psi­chi­ką vei­kian­čių me­džia­gų po­vei­kio ar­ba dėl įvy­kių, per ku­riuos apd­raus­ta­sis bu­vo ne­blai­vus ar aps­vai­gęs, iš­sky­rus at­ve­jus, kai su­tri­ki­mų ky­la dėl tre­čių­jų as­me­nų kal­tės ir jie ne­su­si­ję su gir­tu­mu.

Sei­mo Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų frak­ci­jos se­niū­no pir­ma­sis pa­va­duo­to­jas Jur­gis Raz­ma LŽ tei­gė, jog įtvir­ti­nus ne­drau­di­mi­nio įvy­kio są­vo­ką ir par­ei­ka­la­vus iš ne­blai­vių pa­cien­tų su­si­mo­kė­ti už pa­slau­gas, bū­tų pa­siek­tas so­cia­li­nis tei­sin­gu­mas. „Ko­dėl vi­si mo­kes­čių mo­kė­to­jai už as­me­nis, ku­rie ne­si­rū­pi­na sa­vo svei­ka­ta, tu­ri so­li­da­riai mo­kė­ti?“ – klau­sė jis.

Anot J. Raz­mos, kas­met da­lis PSDF biu­dže­to lė­šų pa­nau­do­ja­ma al­ko­ho­lio, nar­ko­ti­nių, psi­cho­tro­pi­nių ir ki­tų psi­chi­ką vei­kian­čių me­džia­gų su­kel­toms li­goms ar­ba trau­moms, pa­tir­toms aps­vai­gus, gy­dy­ti. Be to, aps­vai­gę as­me­nys trik­do li­go­ni­nių ir po­lik­li­ni­kų dar­bą. Taip švais­to­mas me­di­kų lai­kas ir pi­ni­gai, ku­rie pra­vers­tų tei­kiant pa­slau­gas ki­tiems pa­cien­tams. „Rei­kia la­biau ska­tin­ti žmo­nes gal­vo­ti apie sa­ve, sa­vo svei­ka­tą. Prieš pa­kel­da­mi tau­re­lę jie tu­rė­tų su­si­mąs­ty­ti, ar ne­teks lan­ky­tis pas gy­dy­to­jus“, – kal­bė­jo kon­ser­va­to­rius.

Pri­kre­čia eibių

Vie­nos li­go­ni­nės pri­ėmi­mo sky­riu­je dir­ban­ti gy­dy­to­ja Vil­ma J. LŽ pri­si­pa­ži­no, kad kas­kart, kai at­vyks­ta grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos au­to­mo­bi­lis, bai­mi­na­si iš­vys­ti gir­tą žmo­gų. „Bū­na, at­ve­ža ne­blai­vų jau­nuo­lį, ku­ris ne­aiš­ku nuo kuo yra aps­vai­gęs. Jis su­ke­lia to­kius „vė­jus“, kad ne­ži­nai nė ką da­ry­ti“, – pa­sa­ko­jo me­di­kė. Ir pri­si­mi­nė, kaip sy­kį vie­nas įkau­šęs vai­ki­nas su­ren­gė vos ne strip­ti­zo pa­si­ro­dy­mą – laks­tė nu­si­mo­vęs kel­nes, šiur­pi­no ki­tus pa­cien­tus, kol iš­kvies­tiems ap­sau­gi­nin­kams pa­vy­ko jį su­gau­ti.

Kad ne­blai­vūs pa­cien­tai ke­lia daug prob­le­mų, ti­ki­no ir Tel­šių li­go­ni­nės di­rek­to­rė Al­ma Vit­kie­nė. Anot jos, be­veik po kiek­vie­no il­ges­nio sa­vait­ga­lio, šven­čių gy­dy­mo įstai­gos pri­ima­ma­ja­me bu­dė­ję gy­dy­to­jai, at­sis­kai­ty­da­mi už pa­mai­ną, mi­ni li­go­ni­nės tur­to nio­ko­ji­mo at­ve­jus. „Blo­giau­sia, jog to­kiems pa­cien­tams ne­ga­li­ma pa­teik­ti sąs­kai­tos už gy­dy­mą. Ma­nau, jie tu­rė­tų su­si­mo­kė­ti“, – sa­kė A. Vit­kie­nė.

Bū­tų per­ne­lyg problemiška

Tuo me­tu Ša­kių li­go­ni­nės vy­riau­sia­sis gy­dy­to­jas Al­gir­das Kli­mai­tis ne­slė­pė abe­jo­nių dėl su­ma­ny­mo ap­mo­kes­tin­ti ne­blai­vių pa­cien­tų gy­dy­mą. Esą jei­gu jiems pa­kak­tų vien de­tok­si­ka­ci­jos, gal ir ver­tė­tų kal­bė­ti apie tai, kad už šią pa­slau­gą rei­kė­tų su­si­mo­kė­ti. Ta­čiau to­kių pa­cien­tų per me­tus bū­na vos vie­nas ki­tas. Kur kas dau­giau į li­go­ni­nės pri­ima­mą­jį pa­ten­ka ne­blai­vių su­si­ža­lo­ju­sių ar dėl ki­to­kių prie­žas­čių su­ne­ga­la­vu­sių gy­ven­to­jų.

„Gir­tas su­si­žei­dęs žmo­gus – kas­die­ny­bė. O su­si­žei­dus tei­kia­ma bū­ti­no­ji pa­gal­ba, ku­ri tu­ri bū­ti vi­sa api­man­ti. Už to­kį gy­dy­mą mo­ka li­go­nių ka­sos. Ma­nau, ir at­ei­ty­je taip tu­rė­tų lik­ti“, – dės­tė A. Kli­mai­tis. Gy­dy­to­jas pa­žy­mė­jo, kad kar­tais at­ve­ža­mas są­mo­nę jau pra­ra­dęs ne­blai­vus as­muo. To­kiu at­ve­ju net ne­aiš­ku, ar žmo­gus jos ne­te­ko dėl gir­tu­mo, ar jam dar kas nors at­si­ti­ko.

A. Kli­mai­čio ti­ki­ni­mu, jei bū­tų įtvir­tin­ta ne­drau­di­mi­nio įvy­kio są­vo­ka, pra­kti­ko­je bū­tų su­nku iš­skir­ti to­kius įvy­kius. Ki­tas da­ly­kas – kas iš aps­vai­gu­sio pa­cien­to vė­liau tu­rė­tų iš­ieš­ko­ti pi­ni­gus už su­teik­tas pa­slau­gas? Ša­kių li­go­ni­nės va­do­vo ma­ny­mu, tai reg­re­so tvar­ka pri­va­lė­tų da­ry­ti li­go­nių ka­soms. „Tu­rė­tų veik­ti drau­di­mo sis­te­ma, ana­lo­giš­ka esan­čiai ki­to­se sri­ty­se. Jei pa­čiai li­go­ni­nei tek­tų iš­ieš­ko­ti iš­lai­das, tam spe­cia­liai rei­kė­tų sam­dy­ti tei­si­nin­ką, nes pa­tys su šiuo krū­viu ne­su­si­do­ro­tu­me“, – pa­brė­žė jis.

A. Kli­mai­tis pri­dū­rė, kad į li­go­ni­nės nuo­sto­lius kar­tais ten­ka nu­ra­šy­ti ne­blai­vių pa­cien­tų pa­da­ry­tą ža­lą gy­dy­mo įstai­gos tur­tui.

Pa­žė­rė kritikos

Kon­ser­va­to­rių siū­lo­mas pa­tai­sas iš­ana­li­za­vę Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to tei­si­nin­kai su­abe­jo­jo, ar jos ne­pa­žeis­tų as­me­nų ly­gia­tei­siš­ku­mo pri­nci­po.

Mat siū­lo­ma iš­skir­ti žmo­nes, ku­rie, nors ir apd­raus­ti pri­va­lo­muo­ju svei­ka­tos drau­di­mu, ne­ga­lė­tų pa­si­nau­do­ti as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­go­mis, ap­mo­ka­mo­mis iš PSDF. O kons­ti­tu­ci­nis as­me­nų ly­gy­bės įsta­ty­mui pri­nci­pas rei­ka­lau­ja, kad pa­grin­di­nės tei­sės ir par­ei­gos bū­tų įtvir­tin­tos vi­siems vie­no­dai.

Be to, pa­sak Sei­mo tei­si­nin­kų, al­ko­ho­liz­mas ir nar­ko­ma­ni­ja Nar­ko­lo­gi­nės prie­žiū­ros įsta­ty­me yra apib­rė­žia­mi kaip psi­chi­kos li­gos. Tad siū­lo­mas tei­si­nis re­gu­lia­vi­mas gal­būt ri­bo­tų svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gų prie­ina­mu­mą žmo­nėms, ser­gan­tiems šio­mis li­go­mis, lem­tų di­des­nį jų izo­lia­vi­mą, o dėl to kil­tų dar dau­giau ne­pa­gei­dau­ja­mų pa­sek­mių ne tik šiems as­me­nims, bet ir vi­suo­me­nei.