Gintaras Grušas: Jėzaus ir Marijos atvaizdai reklamoje skaudina tikinčiuosius
Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo (EŽTT) spren­di­mas dėl rek­la­mos su Jė­zaus ir Ma­ri­jos per­so­na­žais pa­vo­jin­gai at­ve­ria ke­lią vers­lui pa­si­pel­ny­ti skau­di­nant ti­kin­čiuo­sius vi­suo­me­nės na­rius ir pro­fa­nuo­jant jų re­li­gi­ją, sa­ko Lie­tu­vos vys­ku­pų kon­fe­ren­ci­jos pir­mi­nin­kas ar­ki­vys­ku­pas Gin­ta­ras Gru­šas.

„Šis EŽTT sprendimas atveria kelią verslui pelnytis kitų visuomenės narių orumo sąskaita. Reklama, dėl kurios buvo priimtas teismo sprendimas, neturi nieko bendro nei su religijos kritika, nei su nuomonių įvairovės ar idėjų konkurencijos užtikrinimu laisvoje demokratinėje visuomenėje. Teismas šioje byloje negebėjo pastebėti Jėzaus ir Marijos atvaizdų profanacijos komerciniais ir pasipelnymo tikslais“, – Lietuvos vyskupų konferencijos paskelbtame pareiškime apgailestauja G. Gružas.

Jo vertinimu, šiuo atveju, sutapatinant komercinį interesą su saviraiškos laisve, teismo sprendimu „pavojingai atveriamas kelias pasipelnyti, siekti komercinių tikslų, skaudinant tikinčiuosius visuomenės narius ir profanuojant jų religiją“.

„Vargu, ar galima vadinti laisva ir atsakinga tokią visuomenę, kurioje negerbiami kitų – nesvarbu kurios religijos – žmonių religiniai įsitikinimai, o ypač kai jie išnaudojami pasipelnymo tikslais supriešinant, skaldant visuomenę, menkinant tikintiesiems svarbius simbolius“, – Strasbūro teismo sprendimą komentuoja arkivyskupas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas šią savaitę paskelbė, kad Lietuva nepagrįstai apribojo drabužių reklamą su Jėzaus ir Marijos personažais. Strasbūro teisėjai konstatavo, kad Lietuvos institucijos „absoliutų pirmumą teikė tikinčiųjų jausmų apsaugai, bet tinkamai neatsižvelgė į pareiškėjų įmonės teisę į saviraiškos laisvę“.

2012 metų rudenį dizainerio Roberto Kalinkino drabužių reklamos kampanijoje vaizduoti jaunas ilgaplaukis vyras ir moteris balta suknele. Šalia jų skelbti užrašai: „Jėzau, kokios tavo kelnės!“, „Marija brangi, kokia suknelė!“ ir „Jėzau Marija, kuo čia apsirengę!“.

Skundų sulaukusi tuometinė Valstybinė ne maisto produktų inspekcija reklamos kūrėjams skyrė baudą, o Lietuvos teismai konstatavo, kad reklama akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis.

Tačiau Strasbūro teismas pateikė kitą vertinimą – jo nuomone, reklamos „iš pažiūros neatrodo esančios perdėm įžeidžiamos arba šventvagiškos“, jos taip pat nekursto neapykantos religiniu pagrindu.

2011 metų Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, Romos katalikų tikėjimą išpažįsta 77 proc. šalies gyventojų.