Gintaras Grušas: A. Ramanausko-Vanago laidotuvės yra džiaugsmo ir teisingumo diena
Vil­niaus ar­ki­vys­ku­pas Gin­ta­ras Gru­šas sa­ko, kad par­ti­za­nų va­do Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go vals­ty­bi­nės lai­do­tu­vės yra džiaugs­mo ir tei­sin­gu­mo die­na.

„Laidotuvės retai būna džiaugsmo diena, bet šiandien ji tokia yra. Džiaugsmo, kad atstatomas teisingumas ir grąžinama skola. Džiaugsmo, kad esame laisvi ir orūs atiduoti pagarbą savo didvyriams. Džiaugsmo, kad mūsų tautos medžio šaknys liko gyvos ir leidžia atžalas“, – per šv. Mišias Vilniaus katedroje sakė G. Grušas.

Arkivyskupo teigimu, derama pagarba laisvės kovotojui reiškia teisingumo atkūrimą sovietų represijų aukoms.

„Šią valandą teisingumas atkuriamas ne tik Vanagui, bet jis atkuriamas visiems broliams ir seserims, kurių kūnai gulėjo išniekinti mūsų miestelių aikštėse, visiems, kurių kapai iki šiol nežinomi, visiems, kurie žuvo kalėjimuose, lageriuose ir Sibiro platybėse“, – kalbėjo G. Grušas.

A. Ramanausko-Vanago atminimui pagarbą šeštadienį atidavė tūkstančiai lietuvių.

Minia žmonių nuo ryto rinkosi Šventų Jonų bažnyčioje, kur buvo pašarvotas Lietuvos trispalve apdengtas pokario kovų didvyrio karstas.

Iškilmingai lydimas karių, jis vėliau buvo pervežtas į Vilniaus katedrą.

A. Ramanausko-Vanago palaikai šeštadienio popietę bus palaidoti Vilniaus Antakalnio kapinėse, valstybės vadovų panteone.

Pokario metais A. Ramanauskas-Vanagas vadovavo Dzūkijos partizanams, 1949 metais su kitais partizanų vadais jis pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją. Tais pačiais metais jis buvo paskirtas Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadu.

Po kelerių slapstymosi metų A. Ramanauskas-Vanagas suimtas 1956 metais, sovietų žiauriai kankintas, o kitais metais jam įvykdyta mirties bausmė.

Jo palaikai buvo rasti ir identifikuoti šią vasarą.

Penktadienį partizanų vado atminimą pagerbusi prezidentė Dalia Grybauskaitė jį pavadino vienu iš didžiausių Lietuvos laisvės simbolių.

Premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad A. Ramanausko-Vanago valstybinės laidotuvės yra „istorinio teisingumo atstatymas ir įprasminimas“.

„Manau, kad tai yra mūsų tautos, mūsų laisvės kovotojų pergalės diena, nes žmogus bus palaidotas, kaip dera, pažymint prasmingą, galiausiai tikslą pasiekusią mūsų partizanų kovą“, – teigė premjeras.

Partizaninis karas Baltijos šalyse prasidėjo, kai 1944 metų vasarą sovietų kariuomenė, išstūmusi nacių okupantus, antrą kartą okupavo Baltijos šalis. Tuomet iškart prasidėjo sovietų represijos, teroras, mobilizacija į sovietų kariuomenę.

Ginkluota kova tęsėsi iki 1953 metų.