Ginklavimasis Lietuvos pasienyje: žinovai neatmeta blogiausio scenarijaus
Ka­ri­nių pa­jė­gu­mų tel­ki­mas Ka­li­ning­ra­de ga­li bū­ti ban­dy­mas at­gra­sy­ti ap­lin­ki­nes ša­lis ir NA­TO, ta­čiau ne­at­mes­ti­nas ir pa­si­ren­gi­mo puo­li­mui sce­na­ri­jus. 

Taip LRT.lt sa­ko po­li­to­lo­gai Vy­tau­tas Ker­šans­kas bei Ša­rū­nas Lie­kis. „Len­ki­ja yra di­džiau­sia kliū­tis Ru­si­jos in­te­re­sams, ka­ri­nių Lie­tu­vos, Lat­vi­jos ir Es­ti­jos pa­jė­gų kar­tu su­dė­jus rim­ta grės­me Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jai jie ne­lai­ko. Ta­čiau ka­ri­nės ope­ra­ci­jos vi­suo­met pra­de­da­mos prieš tuos, ku­rie yra silp­niau­si“, – kal­ba Š. Lie­kis.

Lie­tu­vos pa­šo­nė­je esan­tis Ka­li­ning­ra­das tam­pa įspū­din­go dy­džio ka­ri­nių pa­jė­gu­mų re­zer­vua­ru. Į šią Ru­si­jos sri­tį at­ga­ben­tas ra­ke­tų komp­lek­sas „Is­kan­der-M“ su ba­lis­ti­nė­mis ra­ke­to­mis . Tai maž­daug 500–700 km spin­du­liu nai­ki­nan­ti sis­te­ma, su­pro­jek­tuo­ta nai­kin­ti to­kius stra­te­gi­nius ob­jek­tus, kaip ka­ri­niai šta­bai, oro ba­zės, uos­tai, ge­le­žin­ke­lio maz­gai.

Be to, ru­sai į Ka­li­ning­ra­dą „per­me­tė“ ze­ni­ti­nį komp­lek­są „S-400“, ten dis­lo­kuo­tas ir kil­no­ja­ma­sis kran­to ra­ke­tų komp­lek­sas „Bas­tion“. Šis ra­ke­ti­nis komp­lek­sas yra įreng­tas su virš­gar­si­nė­mis ra­ke­to­mis „O­nyx“, ku­rių pa­grin­di­nė už­duo­tis – su­nai­kin­ti kro­vi­ni­nius lai­vus ir lėk­tuv­ne­šius. Šių ra­ke­tų nuo­to­lis – apie 300 km. Pa­sak NA­TO šal­ti­nių, Ka­li­ning­ra­de šiuo me­tu ga­li bū­ti apie 225 tūkst. Ru­si­jos ka­rių. Be to, į šį re­gio­ną nuo­la­tos tre­ni­ruo­tėms skren­da de­san­ti­nin­kai.

Įžvel­gia puo­li­mo grėsmę

Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas ga­li­mai kė­si­na­si įsi­verž­ti į Bal­ti­jos ša­lis ir sie­kia to­kiu bū­du mes­ti iš­šū­kį NA­TO bei bū­si­ma­jam JAV pre­zi­den­tui Do­nal­dui Trum­pui. To­kį pers­pė­ji­mą pra­ėju­sią sa­vai­tę iš­sa­kė pa­ty­ręs Ame­ri­kos ka­ri­nin­kas Jac­kas Kea­nas, at­si­sa­kęs jam pa­siū­ly­to gy­ny­bos mi­nis­tro dar­bo. Ge­ne­ro­lą J. Kea­ną nuo­gąs­tau­ti dėl at­ei­ties ver­čia į Ka­li­ning­ra­dą plūs­tan­čios ka­ri­nės pa­jė­gos, ra­šo „The Ti­mes“.

„Ru­si­ja spau­džia Bal­ti­jos ša­lis, ir ky­la la­bai rea­li ga­li­my­bė, kad bus mes­tas iš­šū­kis NA­TO. Bus nau­do­ja­ma to­kia pa­ti hib­ri­di­nė tak­ti­ka kaip Ry­tų Ukrai­no­je, – aiš­ki­no J. Kea­nas. – Ka­li­ning­ra­de yra ma­siš­kai kau­pia­mos pa­jė­gos: ka­riai, prieš­lai­vi­nės ir prieš­lėk­tu­vi­nės gy­ny­bos sis­te­mos. Ru­si­ja ban­do iš JAV ir NA­TO ati­mti jų jū­ros ir oro pa­jė­gu­mą, ne­leis­ti pri­siar­tin­ti prie Bal­ti­jos ša­lių. To­kius sce­na­ri­jus Ru­si­ja per ka­ri­nes pra­ty­bas iš­ban­dė dau­giau nei de­šim­tį kar­tų per pa­sta­ruo­sius tre­jus me­tus.“

Sa­vo ruo­žtu bu­vęs Len­ki­jos gy­ny­bos mi­nis­tro pa­va­duo­to­jas Ro­mual­das Še­re­met­je­vas šią sa­vai­tė in­ter­viu len­kų lei­di­niui „Nasz Dzien­nik“ tei­gė ma­nan­tis, kad tai grei­čiau ban­dy­mas at­gra­sy­ti ap­lin­ki­nes ša­lis ir NA­TO ne tik nuo gy­ny­bos stip­ri­ni­mo re­gio­ne, ta­čiau ir nuo kri­ti­kos Mask­vai.

„At­siž­vel­giant į tai, ko­kie ka­ri­niai pa­jė­gu­mai yra Ka­li­ning­ra­de, ga­li­ma sa­ky­ti, kad Ru­si­ja ten su­tel­kė vi­są gink­luo­tės že­mė-jū­ra-oras rin­ki­nį ir tu­ri pa­kan­ka­mai pa­jė­gu­mų su­duo­ti smū­gį.

Ta­čiau ma­nau, kad tai ne­reiš­kia, jog V. Pu­ti­nas ruo­šia­si pul­ti: jis grei­čiau de­mons­truo­ja sa­vo ga­li­my­bes tai pa­da­ry­ti. Jis su­ku­ria bai­mės at­mos­fe­rą, sten­gia­si, kad po­ten­cia­lios „ša­lys-tiks­lai“ pa­jus­tų pa­vo­jų, su­pras­da­mi, kad jei kri­ti­kuos, sa­ky­ki­me, Ru­si­jos veiks­mus Ukrai­no­je ar Bal­ti­jos ša­ly­se, ge­rai pa­si­ren­gu­si Mask­va už tai ga­li duo­ti at­kir­tį“, – tei­gė jis.

Blo­giau­sias sce­na­ri­jus įma­no­mas, tai­ki­nys – Bal­ti­jos šalys

Po­li­to­lo­gas V. Ker­šans­kas sa­ko ne­at­me­tan­tis ir blo­giau­sio sce­na­ri­jaus, ta­čiau la­biau ti­kė­ti­nu tiks­lu lai­ko Ru­si­jos mė­gi­ni­mą at­gra­sy­ti.

„Nea­be­jo­ti­nai šia­me kon­teks­te aš lai­ky­čiau­si nuo­mo­nės, kad tai yra ban­dy­mas at­gra­sy­ti, ta­čiau ne ta va­ka­rie­tiš­ka samp­ra­ta, o ru­siš­ka – ga­lios po­li­ti­ka. Ru­si­ja ma­to kin­tan­tį geo­po­li­ti­nį kon­teks­tą dau­ge­ly­je Eu­ro­pos vals­ty­bių, Ame­ri­ko­je, ku­rį lai­ko ga­li­my­be at­gra­sy­ti, per­si­de­rė­ti są­ly­gas, iš­si­rei­ka­lau­ti, kad NA­TO ba­ta­lio­nų Bal­ti­jos vals­ty­bė­se ne­bū­tų ar­ba jų ne­bū­tų dau­giau.

Vis dėl­to ne­ga­li­ma at­mes­ti blo­giau­sio sce­na­ri­jaus. Jei ver­tin­tu­me per ka­ri­nę pri­zmę, Ka­li­ning­ra­de su­telk­ti ka­ri­niai vie­ne­tai yra iš es­mės skir­ti ir ga­li veik­ti kaip vi­sa­ver­tis ka­ri­nis kon­tin­gen­tas, lei­džian­tis Ru­si­jai do­mi­nuo­ti re­gio­ne. Tai, kas yra su­telk­ta Ka­li­ning­ra­de, ga­li­ma pa­nau­do­ti puo­li­mui, bet jo­kiu bū­du ne­ga­liu teig­ti, kad da­bar esa­ma ob­jek­ty­vių prie­žas­čių Ru­si­jai im­tis veiks­mų prieš NA­TO vals­ty­bes“, – kal­ba V. Ker­šans­kas.

Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to (VDU) pro­fe­so­rius Š. Lie­kis taip pat ne­at­me­ta puo­li­mo ga­li­my­bės, o NA­TO at­sa­kas Ru­si­jai, pa­sak jo, la­bai pri­klau­sy­tų nuo geo­po­li­ti­nio kon­teks­to.

„A­bu sce­na­ri­jai yra vi­siš­kai įma­no­mi, vie­nas ki­tam jie ne­prieš­ta­rau­ja. Vie­na ver­tus, ga­li­ma mė­gin­ti at­gra­sy­ti, ta­čiau, ki­ta ver­tus, kaup­ti po­ten­cia­lą ga­li­mam puo­li­mui.

Tai, be abe­jo­nės, reikš­tų di­des­nio mas­to konf­lik­tą, ta­čiau svar­bu, ko­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis tai vyk­tų. Vis­kas pri­klau­so nuo tarp­tau­ti­nės po­li­ti­kos ir si­tua­ci­jos tuo mo­men­tu. Jei kri­zė, pa­vyz­džiui, Si­ri­jo­je bus di­des­nė nei da­bar, Bal­ti­jos re­gio­ne kaž­ko­kie pa­sis­tum­dy­mai ga­li at­ro­dy­ti ge­ro­kai ma­žes­nė grės­mė“, – sa­ko Š. Lie­kis.

Pa­šne­ko­vas pa­žy­mi, kad re­gio­ne di­džiau­sia kliū­tis Ru­si­jos in­te­re­sams yra Len­ki­ja, tuo me­tu ka­ri­nių Lie­tu­vos, Lat­vi­jos ir Es­ti­jos pa­jė­gų kar­tu rim­ta grės­me Ru­si­jos fe­de­ra­ci­jai jie ne­lai­ko.

„Ta­čiau ka­ri­nės ope­ra­ci­jos vi­suo­met pra­de­da­mos prieš tuos, ku­rie yra silp­niau­si. Sau­go­ma­si tų, ku­rie ga­li su­kel­ti prob­le­mų, ir su­virš­kin­ti tuos, ku­rie yra leng­vai su­virš­ki­na­mi“, – pa­ste­bi jis.