Geresnio gyvenimo ir vėl teks palaukti
Val­dan­tie­ji po­li­ti­kai ti­ki­na, kad ki­tą­met vi­sų gy­ve­ni­mas ge­rės, nes dėl įgy­ven­din­tų re­for­mų, to­les­nio eko­no­mi­kos au­gi­mo pil­nės pi­ni­gi­nės. Ta­čiau at­ly­gi­ni­mų, pen­si­jų, iš­mo­kų pa­di­dė­ji­mą ga­li pra­ry­ti di­de­lis elek­tros, du­jų, šil­dy­mo kai­nų šuo­lis.

Nuo kitų metų elektra, gamtinės dujos, šildymas brangs keliolika procentų. Dėl tokio šuolio į viršų greičiausiai pakryps ir maisto produktų, paslaugų kainos. Nors kainų augimas kelia nerimą, Vyriausybė prieš šį procesą esą bejėgė. Opozicijoje dirbantys politikai mano, kad 2019-ieji mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms nebus sotesni. O valdantieji toliau kartoja: gyvenimas gerės.

Išloš turtingiausieji

Seimo Ekonomikos komiteto narys konservatorius Jurgis Razma akcentavo, kad elektros, dujų, šildymo kainų didėjimas kelia nerimą. Tačiau kartu jis sakė, kad tai lemia objektyvios priežastys ir ką nors pakeisti nėra paprasta. „Energijos kainų augimas darys didelį poveikį. Ne tik tiesiogiai žmonėms reikės daugiau mokėti už elektrą, šildymą ir t. t. Tai atsilieps ir visų prekių kainoms.

Ši situacija, kuri susiklostė gana objektyviai, apslopina premjero Sauliaus Skvernelio populizmą žadant mažinti kainas. Manau, žmonės aiškiai suvoks, kad sumažinti kainas valdžios pastangomis ne visada pavyksta. Nenoriu mėgautis, jog premjerui taip nepasisekė, kad jo ketinimas kovoti su didėjančiomis kainomis atsidūrė tokioje situacijoje, bet raginčiau jį atsisakyti populizmo ir būsimąją prezidento rinkimų kampaniją bandyti grįsti prasmingais Vyriausybės darbais“, – kalbėjo opozicijos atstovas.

Jurgis Razma: "Situaciją atidžiai turėtų stebėti Konkurencijos taryba."/ Alinos Ožič nuotrauka

J. Razmos manymu, didesnio gyvenimo pagerėjimo kitąmet žmonės gali nepajusti. „Aišku, jei nebūtų priimta sprendimų dėl vaiko pinigų ar neapmokestinamojo pajamų dydžio padidinimo, šeimoms išgyventi būtų dar sunkiau. Į situaciją turime žvelgti objektyviai.

Tačiau Vyriausybė, darydama sprendimus, turinčius tam tikrą socialinį pagrindimą, vis dėlto nieko nepadarė, kad padidėtų įplaukos į biudžetą ir juntamiau būtų galima didnti atlyginimus, pavyzdžiui, biudžetinio sektoriaus atstovams: mokytojams, gydytojams, kultūros darbuotojams. Kai kurie sprendimai paprasčiausiai numesti savivaldybėms, nors tuo pat metu jų biudžetai faktiškai mažinami, vertinant pagal objektyvius poreikius.

Vyriausybė šį tą daro socialinio jautrumo kryptimi, bet tai atlieka ne iki galo. Didesnio socialinio solidarumo veiksmai neatlikti. Pažvelgę į mokesčių reformą matome, kad vienas jos aspektų yra tas, kad gaunantieji didžiausias pajamas išloš labiausiai. Kitais metais geriausiai gyvens tie, kas uždirba 8, 10 tūkst. eurų. Jie tikrai nepajus kainų padidėjimo, nes jų pajamos bus gerokai didesnės“, – pažymėjo politikas.

Į viršų šoktelėjus energetikos kainoms, situaciją atidžiai turėtų stebėti Konkurencijos taryba – kad kitos kainos nekiltų sparčiau, nei lemia objektyvios priežastys./ pexels.com nuotrauka

Parlamentaro teigimu, į viršų šoktelėjus energetikos kainoms, situaciją atidžiai turėtų stebėti Konkurencijos taryba – kad kitos kainos nekiltų sparčiau, nei lemia objektyvios priežastys. „Reikia, kad nebūtų piktnaudžiavimų pasinaudojant objektyviais atvejais. Pas mus kartais taip atsitinka. Sakykime, degalų pardavėjai, regis, kartais randa galimybių karteliniams susitarimams.

Didėjant naftos produktų kainoms pasaulinėje rinkoje, mūsų degalinėse tai pamatome iš karto. Tačiau kai kainos pasaulyje krinta, pas mus tas kritimas gerokai vėluoja. Aiškinama, kad buvo nusipirkta labai daug brangių naftos produktų. Šiuos dalykus reikia prižiūrėti. Ir Seimo Ekonomikos komitete, ir savo frakcijoje planuojame aiškintis energetikos kainų padėtį, kur ir koks didėjimas yra pagrįstas, o kur galbūt galima įžvelgti ir piktnaudžiavimų. Konkrečiai dėl jų kreipsimės į Konkurencijos tarybą“, – tikino J. Razma.

Pajamų prieaugio „nesuvalgys“

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas tikino, kad energijos kainų pokyčiai neišvengiami, o Vyriausybė ėmėsi visų priemonių, kad maksimaliai amortizuotų jų didėjimą. Tačiau parlamentaras tikino, kad šis kainų augimas „nesuvalgys“ gyventojų pajamų – darbo užmokesčio, pensijų, išmokų – prieaugio, ir apskritai gyvenimas pagerės. „Planuojama, kad vidutinis darbo užmokestis didės 6–8 procentus. Kitas dalykas – mokesčių naštos darbuotojams sumažinimas taip pat bus apčiuopiamas. Be to, 2017 metais priėmėme sprendimą, kad šildymo išlaidos, nepriklausomai nuo to, jis centrinis ar bet koks kitoks, kompensuojamos, jei 10 proc. viršija valstybės remiamų ir gaunamų pajamų skirtumą. Kitaip tariant, ta kartelė nuleista gana žemai. Tie žmonės, kurių pajamos yra nedidelės, galės teikti prašymus dėl kompensacijų“, – aiškino jis.

Stasio Jakeliūno tikinimu, šis kainų augimas gyventojų pajamų „nesuvalgys“./ Alinos Ožič nuotrauka

S. Jakeliūnas tikisi, jog Vyriausybės paskelbtos priemonės kovojant su sparčiu kainų didėjimu, šiai problemai valdžios skiriamas dėmesys paskatins ir prekybininkus bei paslaugų teikėjus elgtis atsakingai, kad po energijos kainų šuolio nepagrįstai nepadidėtų kitų paslaugų ar prekių kainos. „Suprantama, tam tikrų korekcijų gali būti. Tačiau pastarąsias kelias savaites matome, kad pasaulinėse rinkose naftos kaina apčiuopiamai nukrito. Tai jau matome ir degalų kainų švieslentėse. Tikėtina, kad taip nutiks ir dujų kainoms, nes tai susiję procesai. Gali būti, kad nuo liepos 1 dienos dujų kainos vėl bus keičiamos ir tada galbūt jau į mažėjimo pusę“, – svarstė Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys.

Aktualu visiems

Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė taip pat pažymėjo, kad valdžia negali sustabdyti energijos kainų didėjimo, nes joms įtaką daro žaliavų rinkos. Elektros brangimą lėmė objektyvios priežastys – „sausi“ metai Skandinavijos šalyse, iš kurių importuojame elektros energiją. Pasaulio rinkose kilus naftos kainoms, brango ir dujos. Lietuva, kaip importuojanti šalis, negali išvengti šio energijos išteklių brangimo. Skaičiuojama, kad dėl elektros, dujų ir šildymo kainų kilimo infliacija kitąmet šoktelės iki vieno procentinio punkto.

Indrė Genytė-Pikčienė: "Skaudusis energijos kainų didėjimo aspektas yra tai, kad šios išlaidos gyventojams sunkiai išvengiamos."/ Asmeninio archyvo nuotrauka

Pasak I. Genytės-Pikčienės, skaudusis energijos kainų didėjimo aspektas yra tai, kad šios išlaidos gyventojams sunkiai išvengiamos. Jos aktualios kiekvienam namų ūkiui. „Kainų didėjimas labiausiai paveiks sunkiausiai besiverčiančius visuomenės sluoksnius. Finansiškai pažeidžiamiausios šeimos, senjorai didžiausią savo pajamų dalį skiria būtinosioms išlaidoms, tarp jų yra ir minėtos kategorijos – elektra, šildymas, dujos“, – pabrėžė ekonomistė.

Prognozuojama, kad 2019 metais atlyginimai sparčiai didės tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje, didės pensijos. Todėl, I. Genytės-Pikčienės teigimu, daugeliui visuomenės segmentų infliacijos šoktelėjimas nebus labai skaudus ar „neįkandamas“. „Visgi niekada negalima sakyti, kad pajamų didėjimą jaučia visi šalies gyventojai. Yra tam tikrų profesijų, kurios nėra labai konkurencingos. Joms atstovaujantys žmonės yra darbo užmokesčio ar dabar jaučiamo darbo jėgos paklausos didėjimo užribyje. Matyt, visada atsiras tokių žmonių, kurie pajus vien kainų šuolį. Kainų didėjimas paliečia visus be išimties, o darbo užmokestis didėja ne visiems“, – pažymėjo ekonomistė.