Gedvydas Vainauskas: žinodamas Rolando Pakso charakterį, negalėjau kažko jam siūlyti
Pre­ky­ba po­vei­kiu kal­ti­na­mas ži­niask­lai­dos gru­pės „Lie­tu­vos ry­tas“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius ir dien­raš­čio „Lie­tu­vos ry­tas“ vy­riau­sia­sis re­dak­to­rius Ged­vy­das Vai­naus­kas ne­igia bu­vus ne­tei­sė­tų su­si­ta­ri­mų tarp jo ir bu­vu­sio „tvar­kie­čių“ ly­de­rio Ro­lan­do Pa­kso.

G. Vainauskas pirmadienį Vilniaus apygardos teismui davė parodymus baudžiamojoje byloje.

Prokuratūra įtaria, kad 2015 metų rugpjūčio pabaigoje tuometinis „tvarkiečių“ lyderis R. Paksas, pasinaudodamas visuomenine padėtimi, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės institucijoms, jos valstybės tarnautojams, tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti 15 tūkst. eurų kyšį iš G. Vainausko.

„Žinodamas R. Pakso charakterį, negalėjau kažko jam siūlyti, mūsų santykiai būtų nutrūkę“, – tikino G. Vainauskas.

Jis teigė, kad norėjo pradėti naują santykių etapą su R. Paksu. Vėliau jis pridūrė, kad abiejų žinomų žmonių santykiai buvo „kaip banguojanti jūra“, nebuvo taip, kad visada jie buvo geri.

Jis teismui pasakojo R. Paksą pažįstantis dar iš jaunystės laikų, bendraudavo ir šeimomis. Po R. Pakso apkaltos 2004 metais jų santykiai buvo pašliję, nes „Lietuvos ryto“ vadovas pritarė, jog R. Paksas nevertas būti prezidentu.

Teisėsauga įtaria, kad už kyšį R. Paksas turėjo paveikti statybų inspektorius, jog šie kuo skubiau, nesudarydami procedūrinių kliūčių, leistų naudoti naują parduotuvę „Norfa“ Prienuose. Įtarime teisėsauga nurodo, kad statant parduotuvę buvo pažeidimų, tačiau jie buvo pašalinti.

G. Vainauskas teismo posėdyje pakartojo, kad savo kaltės dėl pateiktų kaltinimų nepripažįsta. Jis teigė, kad tuo metu susitikdavo ir su kitų partijų vadovais. Pasak G. Vainausko, 2015 metų pavasarį vyko susitikimas su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderiu Gabrieliumi Landsbergiu, Liberalų sąjūdžio vadovu Eligijimu Masiuliu, Socialdemokratų partijos vadovu Algirdu Butkevičiumi.

„Nelabai suprantu, kuo kaltinamas, bet pabandysiu (duoti parodymus – BNS)“, – teisėjams sakė G. Vainauskas.

Pasak jo, „Norfos mažmena“ yra didžiausias jo vadovaujamos žiniasklaidos grupės reklamos užsakovas. 2015 metų rugpjūčio pabaigoje jos atstovai pranešė, kad turi problemų su naujo prekybos centro pastato pridavimu.

„Mane domino temos, kad valdininkai kažkur kažką užtęsė. (..). Aš prašiau trumpos situacijos aprašo, darbuotojų pavardžių, norėjau, kad žurnalistai atliktų žurnalistinį tyrimą“, – teigė G. Vainauskas.

Jis pabrėžė, kad jo žurnalistai prisidėjo, jog būtų demaskuotas dabar už sukčiavimą laisvės atėmimo bausmę atliekantis verslininkas Sergejus Rachinšteinas.

Abiejų žinomų žmonių santykiai buvo „kaip banguojanti jūra“, nebuvo taip, kad visada jie buvo geri.

G. Vainauskas su R. Paksu susitiko 2016 metų vasarį sostinės centre esančioje kavinėje „Da Antonio“. Po šio susitikimo G. Vainauską sulaikė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai.

G. Vainausko, R. Pakso ir kitų asmenų pokalbius pareigūnai fiksavo slapta.

Jis teigia, kad pokalbio metu prisiminęs, jog dabar jau miręs „Achemos“ prezidentas Bronislovas Lubys tam tikra psuma remdavo visas partijas ir tuo pačiu priminė, kad pasikeitus partijų finansavimo įstatymui, įmonės nebegali remti. G. Vainauskas sako minėjęs sumas, kokiomis tuomet B. Lubys remdavo partijas ir jų atitikmenis dabar eurais.

Tuo metu Aplinkos ministerijai, kuriai pavaldi Statybų inspekcija, vadovavo „tvarkiečių“ deleguoti atstovai.

„R. Paksas man niekada nepažadėjo, net nesitarėme pasikeisti informacija“, – tikino G. Vainauskas.

Pasak „Lietuvos ryto“ vadovo, žurnalistinis tyrimas dėl pastato Prienuose jam pasirodė pernelyg smulkmeniškas dienraščiui.

„Tyrimo taip neatlikome, gal rajono laikraščiui ir gera tema, man siųsti žurnalistus aiškintis...“, – sakė G. Vainauskas.

Kaltę teisme neigė ir europarlamentaras R. Paksas.

„Aš nesitariau nei su G. Vainausku, nei ką nors paveikti. Kiek man žinoma, apklausti asmenys paneigė apie kyšio perdavimą R. Paksui“, – sakė kaltinamasis.

Jis dar kartą pakartojo anksčiau sakytus žodžius, kad jo pokalbius pareigūnai neteisėtai kontroliavo, o šia byla siekiama toliau jį eliminuoti iš politinio gyvenimo.

STT Vilniaus valdybos Ikiteisminio skyriaus viršininkas Ramūnas Lukošius yra sakęs, kad duomenų, jog pinigai būtų perduoti, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta. Tačiau, pasak R. Lukošiaus, Baudžiamojo kodekso dispozicijoje kvalifikuoti šią nusikalstamą veiką tiesiog pakanka susitarimo ir pažado. Dėl to kaltinimai ir yra pateikti.

STT ir prokuratūros duomenimis, R.Paksas, vykdydamas neteisėtą pažadą, 2015 metų rugsėjo pradžioje susitiko su „tvarkiečių“ deleguotu tuometiniu aplinkos viceministru Algirdu Genevičiumi ir nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros skyriaus valstybės tarnautojai kuo skubiau pasirašytų prekybos tinklo parduotuvės Prienuose statybos užbaigimo aktą.

Šį nurodymą tą pačią dieną telefonu viceministras A. Genevičius perdavė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininko pavaduotojui, jis tai perdavė Kauno teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininko pavaduotojui. Šis informaciją perdavė Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vadovei.

„Jau kitą dieną po R. Pakso ir aplinkos viceministro susitikimo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai pasirašė pastato – prekybos centro Prienuose statybos užbaigimo aktą. Tą pačią dieną aplinkos viceministras apie įvykdytą nurodymą informavo R. Paksą“, – skelbia STT ir prokuratūra.

Buvęs aplinkos viceministras A.Genevičius byloje yra liudytojas.

Tuomet Aplinkos ministerijai vadovavo „Tvarkos ir teisingumo“ deleguotas ministras Kęstutis Trečiokas.

Kitas teismo posėdis vyks rugsėjo mėnesį 21 dieną, jame toliau turėtų vykti kaltinamųjų apklausos pagal kitus epizodus.

Šioje baudžiamojoje byloje yra keli epizodai.

STT teigia, kad jos pareigūnų surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, jog G. Vainauskas susitarė priimti nuo 14 iki 43 tūkst. eurų vertės kyšį

Kitame ikiteisminio tyrimo epizode figūruoja verslininkas Antanas Zabulis. Teisėsauga įtaria, kad G.Vainauskas galėjo pasinaudoti savo poveikiu nutraukti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrimą dėl sukčiavimo stambiu mastu. Prokuratūra tuomet tyrė Lietuvos atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų bendrovės „BOD Group“ Europos Sąjungos paramos įsisavinimą. Vėliau byla nutraukta.

STT teigia, kad jos pareigūnų surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, jog G. Vainauskas susitarė priimti nuo 14 iki 43 tūkst. eurų vertės kyšį iš verslininko A. Zabulio, veikusio Lietuvos atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų įmonės vadovo interesais.

G. Vainauskas, įtariama, pažadėjo pasinaudoti savo poveikiu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnams, atlikusiems tyrimą dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, kad šie priimtų aukštųjų technologijų įmonės vadovui palankų sprendimą.

„Kadangi buvo noras, kad tiriama byla būtų išspręsta palankiai, tai jiems tiko, užsakovams tiko, kad būtų atlikti bet kokie veiksmai – arba teisėti, arba neteisėti“, – sakė R. Lukošius. Anot jo, atliekant ikiteisminį tyrimą nenustatyta, kad nusikaltimus būtų vykdę valstybės tarnautojai. Jokie kaltinimai nėra pateikti ir „Norfos“ atstovams.

Už prekybą poveikiu įstatymu numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki 7 metų.