Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti minėjimas Seime
Lie­tu­viams net pu­sę am­žiaus bu­vo drau­džia­ma kal­bė­ti apie trė­mi­mą ir ka­li­ni­mą la­ge­riuo­se, sa­ko Sei­mo pir­mi­nin­kas Vik­to­ras Pra­nckie­tis.

„Į­si­vaiz­duo­ki­te, net pu­sę am­žiaus mums bu­vo drau­džia­ma apie tai ži­no­ti, kal­bė­ti. Oku­pan­tai no­rė­jo mus pa­vers­ti kur­čiais ir ak­lais, ne­gir­din­čiais sa­vo tau­tos ai­ma­nų ir troš­ki­mo bū­ti lais­viems...“, – tre­čia­die­nį Sei­me per iš­kil­min­gą po­sė­dį, skir­tą pa­mi­nė­ti pir­mo­sioms ma­si­nėms trem­tims, tei­gė V.Pra­nckie­tis.

Jis pri­si­mi­nė, kaip 1988-ųjų lie­pos mė­ne­sio li­te­ra­tū­ros žur­na­las „Per­ga­lė“ ėjo iš ran­kų į ran­kas, nes čia bu­vo pub­li­kuo­ti vie­ni pir­mų­jų liu­di­ji­mų apie Lie­tu­vos gy­ven­to­jų trem­tį – trem­ti­nės Da­lios Grin­ke­vi­čiū­tės pri­si­mi­ni­mai „Lie­tu­viai prie Lap­te­vų jū­ros“.

„Kaip ne­žmo­niš­kai skam­ba 1939 me­tų spa­lio 11 die­nos Mask­vos NKVD įsa­ky­mas Nr. 00122: „Dėl an­ti­ta­ry­bi­nio ele­men­to lik­vi­da­vi­mo Lie­tu­vo­je, Lat­vi­jo­je ir Es­ti­jo­je“ – skam­ba taip pat, kaip ir na­cių „pas­ku­ti­nis spren­di­mas“. Šis įsa­ky­mas lei­do oku­pan­tams 1940-ųjų lie­pos mė­ne­sį pra­dė­ti ma­si­nius areš­tus ir 1941-ųjų bir­že­lio 14-ąją – ma­si­nius trė­mi­mus“, – sa­kė par­la­men­to va­do­vas.

Jo tei­gi­mu, 1941-ųjų bir­že­lio 14-ąją so­vie­tų rep­re­si­nės struk­tū­ros į 15 eše­lo­nų su­grū­do 17 tūkst. 500 vy­rų, mo­te­rų, se­ne­lių, vai­kų ir kū­di­kių. Dau­ge­lis jų ne­grį­žo.

„Mo­ky­to­jai, tei­si­nin­kai, tar­nau­to­jai, ūki­nin­kai, ku­ni­gai, vers­li­nin­kai, ka­ri­nin­kai, dip­lo­ma­tai, gy­dy­to­jai ir jų šei­mos – žmo­nos, tė­vai ir vai­kai tą pa­čią su­ėmi­mo mi­nu­tę ta­po be­tei­siais, be­tur­čiais ka­li­niais ir trem­ti­niais. Be Tė­vy­nės. Be Na­mų. At­skir­ti nuo ar­ti­mų­jų“, – kal­bė­jo V.Pra­nckie­tis.

„156 tūkst. įka­lin­tų. 131 tūkst. 600 iš­trem­tų. 50 tūkst. su­šau­dy­tų, žu­vu­sių, mi­ru­sių nuo ba­do. Bet ar ga­li skai­čiai at­skleis­ti kiek­vie­no jų gė­lą, kan­čią, ne­tek­tis, skaus­mus? Šią gi­lią tau­tos žaiz­dą liu­di­ja čia su mu­mis esan­tys trem­ti­niai“, – tvir­ti­no jis.

Al­gir­das Ju­re­vi­čius: „silp­no žmo­gaus per­ga­lė prieš di­džiu­lę ideo­lo­gi­nę žmo­gaus oru­mą triuš­ki­nan­čią sistemą“

Kai­šia­do­rių vys­ku­pi­jos ge­ne­ral­vi­ka­ras mon­sin­jo­ras Al­gir­das Ju­re­vi­čius sa­vo kal­bo­je pa­žy­mė­jo, kad trem­tys ir mir­tys nė­ra vien tik sta­tis­ti­niai skai­čiai, už vi­so to sly­pi žmo­nių gy­ve­ni­mai, kon­kre­tūs ir as­me­niš­ki: iš­skir­tos šei­mos, su­dau­žy­tos vil­tys, su­lau­žy­ti gy­ve­ni­mai, bet bū­tent ta­me gims­ta „di­džiu­lis did­vy­riš­ku­mas, ne­pa­lau­žia­ma dva­sia ir ryž­tas pa­ti­kė­ti vil­ti­mi, ne­sant jo­kios vil­ties“.

Dva­si­nin­kas kvie­tė pri­si­min­ti vie­no kon­kre­taus žmo­gaus, šį bir­že­lį pa­lai­min­tuo­ju skel­bia­mo ar­ki­vys­ku­po Teo­fi­liaus Ma­tu­lio­nio, gy­ve­ni­mo ke­lią.

„Tris kar­tus teis­tas, še­šio­li­ka me­tų pra­lei­dęs la­ge­riuo­se ir ka­lė­ji­muo­se, ke­tu­ris me­tus – na­mų areš­te, ar­ki­vys­ku­pas Teo­fi­lius ta­po vi­sų mū­sų tau­tos sū­nų bei duk­te­rų kan­čių bei trem­čių veid­ro­džiu. Jo as­me­ny­je mes įžvel­gia­me dau­gy­bės kan­čių įpras­mi­ni­mo sim­bo­lį. Lau­žy­tas, bet ne­pa­lauž­tas“, – kal­bė­jo A.Ju­re­vi­čius.

Jis pa­brė­žė, kad T.Ma­tu­lio­nio pa­skel­bi­mas pa­lai­min­tuo­ju yra „silp­no žmo­gaus per­ga­lė prieš di­džiu­lę ideo­lo­gi­nę žmo­gaus oru­mą triuš­ki­nan­čią sis­te­mą“ ir kvie­tė žmo­nės ne­lik­ti nuo­ša­ly­je, da­ly­vau­ti is­to­ri­nia­me įvy­ky­je – T.Mtau­lio­nio bea­ti­fi­ka­ci­jos iš­kil­mė­se bir­že­lio 25 die­ną Vil­niaus ka­ted­ros aikš­tė­je.

Ar­ki­vys­ku­po T.Ma­tu­lio­nio bea­ti­fi­ka­ci­jos – skel­bi­mo pa­lai­min­tuo­ju – da­tą po­pie­žius Pra­nciš­kus pa­sky­rė bir­že­lio 25-ąją, bea­ti­fi­ka­ci­jos iš­kil­mės Lie­tu­vo­je vyks pir­mą kar­tą.

1941 me­tų bir­že­lio 14 die­ną so­vie­tų oku­pa­ci­nė val­džia pra­dė­jo ma­siš­kai trem­ti Lie­tu­vos gy­ven­to­jus į SSRS la­ge­rius ir ka­lė­ji­mus. At­kū­rus ne­prik­lau­so­my­bę bir­že­lio 14-oji Lie­tu­vo­je pa­žy­mi­ma kaip Ge­du­lo ir vil­ties die­na.