Gediminas Grina: „Prisipažinusiųjų išslaptinimas – visiškas absurdas“
Bu­vęs Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to (VSD) va­do­vas Ge­di­mi­nas Gri­na Sei­mo na­rių ke­ti­ni­mus pa­vie­šin­ti vals­ty­bės pa­ža­dė­tą sau­go­ti pa­slap­tį – sa­vo no­ru pri­si­pa­ži­nu­sių bu­vu­sių KGB bend­ra­dar­bių pa­var­des va­di­na vi­siš­ku ne­su­sip­ra­ti­mu. 2000-ai­siais, kai bu­vo nu­sta­ty­tas sa­va­no­riš­ko pri­si­pa­ži­ni­mo apie bend­ra­dar­bia­vi­mą su slap­to­sio­mis SSRS tar­ny­bo­mis ter­mi­nas, tai pa­da­rė 1589 as­me­nys.

G. Grinos teigimu, politikų užmojus galima vertinti dviem aspektais – moraliniu ir kontržvalgybiniu. „Nenoriu čia kalbėti apie moralę, nes klausimas labai paprastas. Valstybė priėmė sprendimą saugoti pavardes žmonių, kurie savo noru prisipažino bendradarbiavę su KGB struktūromis. Vadinasi, jie patikėjo valstybe. Viskas. Čia ir dedame tašką. O dabar valstybė sako, kad ji persigalvojo. Tad koks gali būti požiūris į savo įsipareigojimų žmonėms nesugebančią vykdyti valstybę? Visa kita – plikas politikavimas“, – LŽ sakė G. Grina.

Gediminas Grina: „Valstybė priėmė sprendimą saugoti pavardes žmonių, kurie savo noru prisipažino bendradarbiavę su KGB struktūromis. Vadinasi, jie patikėjo valstybe. Viskas.“

Kontržvalgybiniu požiūriu toks Seimo narių sprendimas, pasak jo, būtų naudingas Rusijos Federacijai, kuri sužinotų, kurie KGB bendradarbiai yra prisipažinę, kurie – ne. „Abiem atvejais tai yra visiškas absurdas. Belieka tikėtis, kad sveikas protas nugalės“, – sakė G. Grina. Jo akimis, jei Seimo nariai dega entuziazmu, tegu priima pataisą, kad kandidatai į parlamentą savanoriškai paviešintų informaciją apie buvimą tame slaptame sąraše.

„Komizmas tas, kad didžioji dauguma į tą sąrašą įrašytų žmonių jau pensinio amžiaus ir vargu, ar kada į Seimą kandidatuos“, – pastebėjo G. Grina.

Seimas šiandien po pateikimo pritarė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos iniciatyvai paviešinti valstybės pažadėtą saugoti paslaptį – savo noru prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių pavardes.

Už tai ketvirtadienį balsavo 55 parlamentarai, prieš buvo 34, devyni susilaikė. Tokį sprendimą palaikė dauguma „valstiečių“, Lenkų rinkimų akcijos, „tvarkiečių“ frakcijos narių, po kelis socialdemokratus ir socialdarbiečius.

Toks Seimo narių sprendimas būtų naudingas Rusijos Federacijai, kuri sužinotų, kurie KGB bendradarbiai yra prisipažinę, kurie – ne.

Prieš buvo daugiausia konservatoriai ir liberalai. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai. Prie šio klausimo parlamentas planuoja grįžti rudens sesijoje.

Istorikų nuomone, 1987–1989 metais Lietuvoje slapta bendradarbiauti su KGB galėjo apie 5 tūkst. 2015 metų birželį Seimas nusprendė, jog duomenys apie prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius bus saugomi dar 75 metus.