Gabrielius Landsbergis atskleidžia, kodėl urėdijų reformos nepalaiko socdemai
Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų (TS-LKD) pir­mi­nin­kas Gab­rie­lius Lands­ber­gis ra­di­jo lai­do­je kal­bė­jo apie urė­di­jų re­for­mas ir ko­dėl jų ne­re­mia so­cial­de­mo­kra­tai.

„Ži­nių ra­di­jo“ lai­do­je „O­po­zi­ci­ja“ tei­gė, jog urė­di­jų re­for­ma yra vie­nas svar­biau­sių dar­bų, ku­rio dau­gy­bę me­tų ne­si­ry­žo at­lik­ti bu­vę val­dan­tie­ji, ra­šo­ma pra­ne­ši­me spau­dai.

„A­tei­nan­čios re­for­mos, kad ir urė­di­jų pert­var­ka yra rim­tas iš­ban­dy­mas val­dan­čia­jai dau­gu­mai. Se­kan­tis žings­nis, ma­no gal­va – švie­ti­mo re­for­ma. Ir da­bar jau Sei­me pa­ma­tė­me pir­muo­sius bruz­dė­ji­mus, kai Al­gir­das But­ke­vi­čius pa­sa­kė, kad urė­di­jų re­for­mos ti­krai ne­pa­lai­kys. So­cial­de­mo­kra­tams ši re­for­ma ne­priim­ti­na. Gal ir su­pran­ta­ma, ži­nant, jog daug soc­de­mų yra me­džio­to­jai ir ti­krai ne vie­noj pir­ty­je daug lai­ko pra­lei­dę, ma­tyt net su­au­gę su ta sis­te­ma, ir jie nie­kaip ne­ga­li pa­tys jos re­for­muo­ti. Ta­čiau, aki­vaiz­du, kad ir pa­tys vals­tie­čiai-ža­lie­ji pra­dė­jo by­rė­ti dėl ši­to klau­si­mo. So­cia­li­niuo­se tink­luo­se frak­ci­jos at­sto­vai reiš­kia ne­pa­si­ten­ki­ni­mą mi­nis­trui, jog pa­sta­ra­sis su jais ne­de­ri­no re­for­mos. Vi­siš­kai aiš­ku, kad iš­šū­kių da­bar bus ne­ma­žai, to­dėl rei­kia skai­čiuo­ti bal­sus, ko­kia dau­gu­ma Sei­me ga­li for­muo­tis. Ma­no pa­svars­ty­mas šio­je si­tua­ci­jo­je ir bu­vo, kad Tė­vy­nės są­jun­ga ga­lė­tų tuos ke­lis bal­sus, gal­būt trūks­ta­mus bal­sus, pa­sko­lin­ti“, – tei­gė G. Lands­ber­gis.

Ko­men­tuo­da­mas ži­niask­lai­do­je pa­si­ro­džiu­sias ne­vie­na­reikš­mes dis­ku­si­jas dėl urė­di­jų re­for­mos, TS-LKD ly­de­ris tei­gė, jog ši pert­var­ka yra dar vie­nas žings­nis Va­ka­rų in­teg­ra­ci­jos link.

„Pir­miau­sia yra po­li­ti­nė ži­nia, ku­rią ir pats siun­čiau – opo­zi­ci­ja tu­rė­tų bū­ti įtrauk­ta į pa­si­ren­gi­mą re­for­mai, jei mi­nis­tras ar Prem­je­ras ti­ki­si mū­sų bal­sų. Nu­mes­ti ant sta­lo par­eng­tą pro­jek­tą ir pra­šy­ti jį pa­lai­ky­ti yra ga­na nai­vo­ka ir to ti­krai ne­bus. Ta­čiau vėl­gi, aš ma­tau ne­blo­gus sig­na­lus iš mi­nis­te­ri­jos, mi­nis­tras ir vi­ce­mi­nis­tras su­ti­ko at­ei­ti kal­bė­tis su TS-LKD frak­ci­ja, pa­sa­ko­ti apie tai, kaip tas įsta­ty­mas tu­rė­tų veik­ti. Bū­tent to­dėl šian­dien aš ma­tau po­zi­ty­vius žings­nius iš val­dan­čių­jų. Ki­tas klau­si­mas yra dėl li­be­ra­lų ar soc­de­mų. Bet ku­rią re­for­mą ga­li­ma su­pai­nio­ti ir su­ga­din­ti taip, kad il­gai­niui jos ne­beat­pa­žin­si, o da­bar vie­ni siū­lo vie­ną, ki­ti – ki­tą. Jei su­kur­si­me 25 ca­rys­tes ar ka­ra­lys­tes vie­toj 42 urė­di­jų, tai tu­rė­si­me dar stip­res­nius vie­tos va­dus, ku­rie dis­po­nuos di­džiu­le įta­ka, val­dys ne­re­gu­liuo­ja­mus ir ne­au­di­tuo­ja­mus fi­nan­si­nius re­sur­sus ir iš es­mės si­tua­ci­ja taps dar pa­vo­jin­ges­nė, nei esan­ti da­bar, o mes bū­si­me už­si­dė­ję var­ne­lę, kad re­for­ma įvy­ko. Ma­no nuo­mo­ne, rei­kia re­for­mą pa­da­ry­ti to­kią, kad prie jos ne­be­rei­kė­tų grįž­ti at­gal ir, kad ji ati­tik­tų Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­jos (EB­PO) rei­ka­la­vi­mus, mat tai leis­tų mums in­teg­ruo­tis į šią or­ga­ni­za­ci­ją nuo 2018 m., ir ga­lų ga­le įro­dy­ti, kad Lie­tu­vos vals­ty­bi­nės įmo­nės bus val­do­mos va­ka­rie­tiš­kai“.

Al­gir­das But­ke­vi­čius pa­lai­ko se­ną projektą

Bu­vęs prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius sa­vai­tės pra­džio­je pa­si­sa­kė už jo Vy­riau­sy­bė­je svars­ty­tą idė­ją, kad iš pra­džių urė­di­jų skai­čius bū­tų su­ma­žin­tas iki de­vy­nių.

„Dar man bū­nant prem­je­ru bu­vo pa­teik­tas va­rian­tas dėl de­vy­nių (urė­di­jų). Aš pa­si­sa­kau už tą va­rian­tą, ku­ris bu­vo par­uoš­tas bu­vu­sios Vy­riau­sy­bės kar­tu su ge­ne­ra­li­niu miš­kų urė­du“, – sa­kė A.But­ke­vi­čius.

Kar­tu jis pa­brė­žė, kad urė­di­jų pert­var­ka yra bū­ti­na, nes jos ne­įgy­ven­di­nus Lie­tu­va ga­li ne­su­lauk­ti kvie­ti­mo įsto­ti į EB­PO.

A.But­ke­vi­čiaus tei­gi­mu, da­bar­ti­nės Vy­riau­sy­bės pla­nai „su­kels kai ku­riems Sei­mo na­riams ne­no­rą bal­suo­ti“.

„Ka­da iš­ke­li per daug am­bi­cin­gus pla­nus, tai jie su­griū­na ir ne­lie­ka jo­kio įgy­ven­di­ni­mo“, – kal­bė­jo eksp­rem­je­ras.

A.But­ke­vi­čius kiek anks­čiau šeš­ta­die­nį par­ti­jos pre­zi­diu­mo po­sė­dy­je par­eiš­kė, kad so­cial­de­mo­kra­tai tur­būt ne­pa­lai­kys ap­lin­kos mi­nis­tro siū­lo­mos pert­var­kos.

Da­bar vi­sus vals­ty­bi­nius miš­kus val­do Ge­ne­ra­li­nė miš­kų urė­di­ja ir 42 pel­no sie­kian­čios miš­kų urė­di­jos. Jos tu­ri įmo­nių sta­tu­są.

„Vals­tie­čių“ de­le­guo­tas ap­lin­kos mi­nis­tras Kęs­tu­tis Na­vic­kas sau­sio mė­ne­sį pra­ne­šė apie pla­nus vie­to­je Ge­ne­ra­li­nės miš­kų urė­di­jos ir 42 urė­di­jų įsteig­ti vie­ną vals­ty­bės įmo­nę „Lie­tu­vos vals­ty­bi­niai miš­kai“. Pa­gal įsta­ty­mo pro­jek­tą, taip pat bū­tų stei­gia­mi 25 vals­ty­bės įmo­nės te­ri­to­ri­niai pa­da­li­niai.

Anot Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos, da­bar nu­ma­to­ma, kad įmo­nės cen­tras su maž­daug 200-ais dar­buo­to­jų bus for­muo­ja­mas vie­na­me iš re­gio­nų, ne Vil­niu­je.

Mi­nis­te­ri­ja tei­gia, kad urė­di­jų su­jun­gi­mas į vie­ną įmo­nę leis efek­ty­viau nau­do­ti vals­ty­bi­nių miš­kų tur­tą, vie­no­je įmo­nė­je cen­tra­li­zuo­jant bend­rą­sias ad­mi­nis­tra­ci­nes funk­ci­jas ir su­ma­ži­nus te­ri­to­ri­nių pa­da­li­nių skai­čių, kas­met bū­tų su­tau­py­ta po 10 mln. eu­rų įmo­nės lė­šų ir iki 3 mln. eu­rų iš vals­ty­bės biu­dže­to.

Ap­lin­kos mi­nis­tras sa­ko ti­kįs, kad Sei­mas spren­di­mą dėl urė­di­jų pert­var­kos pri­ims dar pa­va­sa­rio se­si­jo­je.