G. Nausėda: Vilniaus meras turės spręsti finansines problemas
Nau­jie­ji Vil­niaus ir Kau­no me­rai tu­rės spręs­ti skir­tin­gas už­duo­tis - sos­ti­nės me­ru ta­pęs Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius tu­rės su­tvar­ky­ti mies­to fi­nan­si­nę pa­dė­tį, tuo me­tu Kau­no me­ru ta­pęs Vis­val­das Ma­ti­jo­šai­tis tu­rės di­din­ti mies­to pa­trauk­lu­mą ir pri­trauk­ti dau­giau in­ves­ti­ci­jų, sa­ko eko­no­mis­tas Gi­ta­nas Nau­sė­da. „Swed­bank“ ana­li­ti­kas Ne­ri­jus Ma­čiu­lis tei­gia, kad vi­so­se sa­vi­val­dy­bė­se pri­miau­siai rei­kia spręs­ti ne­skaid­rių fi­nan­sų prob­le­mą.

„Aš ma­nau, kad už­da­vi­nius ši­tų mies­tų (Vil­niaus ir Kau­no - BNS) spręs skir­tin­gus. Vil­niu­je, be abe­jo, pir­miau­sia rei­kia la­bai ge­rai įver­tin­ti fi­nan­si­nę mies­to si­tua­ci­ją, nes ji ke­lia ti­krai di­de­lę grės­mę jau ne pa­ties mies­to fi­nan­sams, bet tam ti­kru mas­tu ir ša­lies fi­nan­si­niam sta­bi­lu­mui. An­tras da­ly­kas, ener­ge­ti­ko­je dar ne­pa­da­ry­ta daug na­mų dar­bų ir vil­nie­čiai tu­ri tei­sę rei­ka­lau­ti kur kas že­mes­nių ši­lu­mos kai­nų ne­gu da­bar. Bu­vo ža­dė­ta, kad jos ma­žės ap­čiuo­pia­mai, bet bu­vu­siam me­rui esant, jos taip ir ne­su­ma­žė­jo ap­čiuo­pia­mai. Ti­kė­ki­mės, kad nau­jam me­rui pa­vyks šį tiks­lą pa­siek­ti“, - tei­gė SEB ban­ko pre­zi­den­to pa­ta­rė­jas.

Ne­pa­vyks atsiriboti

Pa­sak jo, pa­grin­di­nis nau­jo­jo Kau­no me­ro už­da­vi­nys bus pri­trauk­ti dau­giau in­ves­ti­ci­jų į mies­tą.

„Vil­nius yra sa­vo­tiš­kas įcen­triš­kas ka­ti­las, ku­ris ir taip trau­kia in­ves­ti­ci­jas ir, tie­są sa­kant, net ir blo­ges­nis nei vi­du­ti­niš­kai me­ras, ko ge­ro, ne­ga­lė­tų ši­to pro­ce­so ap­suk­ti at­gal. Tuo tar­pu Kau­ne si­tua­ci­ja rei­ka­lau­ja ak­ty­vių veiks­mų ir pir­miau­siai me­rui ir jo ko­man­dai bū­ti­na par­ody­ti Kau­no pa­trauk­lu­mą ir įdo­mu­mą, pa­ly­gin­ti su ki­tais di­džiai­siais mies­tais, kad jis ne­bū­tų iš anks­to nu­ra­šo­mas mies­tas nu­me­ris du ar net daž­nai nu­me­ris trys po Klai­pė­dos. Ši­tą si­tua­ci­ją bū­ti­na tai­sy­ti, nes prieš­in­gu at­ve­ju Kau­nas liks pa­na­šios būk­lės, ko­kio­je yra da­bar. Nė­ra ta būk­lė la­bai blo­ga, nes ži­no­me, kad Kau­ną pa­ma­žu at­ran­da tu­ris­tai, bet to ne­pa­kan­ka, Kau­nui rei­kia vers­lo in­ves­ti­ci­jų, no­rint pa­gy­vin­ti mies­to vei­dą ir tai tu­ri bū­ti in­ves­ti­ci­jos ne tik į Kau­no lais­vą­ją eko­no­mi­nę zo­ną, bet ir į Kau­no mies­tą aps­kri­tai“, - kal­bė­jo G.Nau­sė­da.

Anot jo, šiuo at­ve­ju yra ge­rai, kad Kau­no me­ru ta­po vers­lo at­sto­vas.

„Ši­tuo as­pek­tu, tie­są sa­kant, tai yra, ko ge­ro, pa­lan­ku. Na, bet pa­gy­ven­si­me, pa­ma­ty­si­me. Teo­riš­kai tai yra pa­kan­ku, bet ne vi­sa­da taip bū­na, kad vers­li­nin­kas me­ras pa­sie­kia pa­na­šių re­zul­ta­tų, kaip prieš tai sa­vo vers­le, nes vis­gi yra tam ti­kra spe­ci­fi­ka. Bet ma­nau, kad po­no Ma­ti­jo­šai­čio ži­nios apie vers­lo pa­sau­lį, apie tai, kas svar­bu in­ves­tuo­to­jams, yra ti­krai ne­blo­gos ir ti­kė­ki­mės, kad jis jas tin­ka­mai iš­nau­dos mies­to la­bui“, - BNS sa­kė G.Nau­sė­da.

Vis dėl­to eko­no­mis­tas abe­jo­jo, ar Kau­no me­ru ta­pu­siam V.Ma­ti­jo­šai­čiui pa­vyks vi­siš­kai at­si­ri­bo­ti nuo sa­vo vers­lo įmo­nių gru­pė­je „Vi­čiū­nai“.

„Vi­si pui­kiai su­vo­kia­me, kad įma­no­mas for­ma­lus pa­si­trau­ki­mas, bet ne­įma­no­ma at­si­kra­ty­ti tur­to ir vis­ką pa­leis­ti vė­jais. Vie­naip ar ki­taip to­li nuo vers­lo pa­si­trauk­ti ne­įma­no­ma, ga­li­ma tik for­ma­liai at­si­sa­ky­ti tam ti­krų re­ga­li­jų vers­lo val­dy­mo hie­rar­chi­jo­je, bet tai yra tik da­lis tie­sos“, - svars­tė G.Nau­sė­da ir pri­dū­rė, kad spren­džiant mies­to prob­le­mas, vers­li­nin­kui ga­li tek­ti nu­si­ša­lin­ti nuo da­lies spren­di­mų pri­ėmi­mo.

SEB ban­ko eko­no­mis­tas tei­gė, kad Vil­niu­je R.Ši­ma­šiui ir val­dan­čia­jai koa­li­ci­jai pa­vyks glau­džiau bend­ra­dar­biau­ti, įgy­ven­di­nant svar­bius pro­jek­tus - ši­lu­mos ūkio pert­var­ką, na­cio­na­li­nio sta­dio­no sta­ty­bą, Spor­to rū­mų iš­pir­ki­mą ir Kong­re­sų cen­tro įren­gi­mą.

„La­bai no­ri­si ti­kė­ti, nes po­nas Ši­ma­šius ėjo su ši­tais šū­kiais į rin­ki­mus ir tai bu­vo, ko ge­ro, vie­nas iš tų skir­tu­mų, ku­riuos jis ypa­tin­gai pa­brė­žė, ly­gin­da­mas sa­ve su bu­vu­siu me­ru. Ti­kiuo­si, kad šia pra­sme bus šiek tiek efek­ty­ves­nis bend­ra­dar­bia­vi­mas su Vy­riau­sy­be ir su cen­tri­nė­mis val­džios ins­ti­tu­ci­jo­mis (...), nes mi­nė­tų pro­jek­tų sėk­mė pri­klau­sys nuo to, ne kaip vie­na sa­vi­val­dy­bė kaž­ko­kius ste­buk­lus iš­da­ri­nės, bet kaip sek­sis dirb­ti kar­tu ran­ka ran­kon su Vy­riau­sy­be“, - sa­kė G.Nau­sė­da.

Nerijus Mačiulis/Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

N. Ma­čiu­lis: di­džiau­sia prob­le­ma – ne­skaid­rūs finansai

Pir­mą kar­tą Lie­tu­vo­je tie­sio­giai iš­rin­kus me­rus, rei­kė­tų gal­vo­ti apie jų ga­lių di­di­ni­mą, kad jie ge­riau at­sto­vau­tų sa­vo rin­kė­jams, sa­ko „Swed­bank“ ana­li­ti­kas. Anot Ne­ri­jaus Ma­čiu­lio, vi­sos Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bėms rei­kė­tų spręs­ti ne­skaid­rių fi­nan­sų prob­le­mą.

„Ne­pai­sant to, kad rin­ko­me me­rą tie­sio­gi­niuo­se rin­ki­muo­se, me­ro įga­lio­ji­mai iš­lie­ka pa­kan­ka­mai ri­bo­ti, tai ne­rei­kė­tų su­reikš­min­ti vie­no as­mens, ku­ris sto­vi už mies­to vai­ro. Svar­biau­sius įga­lio­ji­mus tu­ri sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba, o ne me­ras. Aš ma­nau, jog no­rint, kad rin­kė­jų va­lia tie­sio­gi­nė iš­reikš­ta ren­kant me­rą tu­rė­tų di­des­nį svo­rį ir ga­lė­tų duo­ti grei­tes­nių re­zul­ta­tų, tam rei­kia di­des­nių įga­lio­ji­mų me­rui. Čia bū­ti­na per­žiū­rė­ti sa­vi­val­dy­bių įsta­ty­mus ir ki­tus tei­sės ak­tus, ku­rie su­teik­tų daug dau­giau ga­lios pri­imant svar­bius spren­di­mus“, - kal­bė­jo N.Ma­čiu­lis.

Jo tei­gi­mu, kol kas anks­ti ver­tin­ti, ar iš­rin­kus nau­ją vie­tos val­džią, bus grei­tų po­ky­čių di­džių­jų mies­tų val­dy­me. N.Ma­čiu­lio nuo­mo­ne, vie­na pa­grin­di­nių prob­le­mų, ka­muo­jan­čių ne tik Vil­niaus, bet ir vi­sos Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bes, yra ne­skaid­rūs fi­nan­sai, to­dėl bū­ti­na su­tvar­ky­ti jų val­do­mų įmo­nių fi­nan­sus.

„Dau­ge­lį prob­le­mų ga­li­ma iš­spręs­ti grei­čiau nei per ket­ve­rius me­tus. Vie­na pa­grin­di­nių prob­le­mų Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė­je yra su­si­ju­si su Vil­niaus fi­nan­sų skaid­ru­mu. Dau­ge­lis fi­nan­si­nių srau­tų ne­bu­vo ge­rai ma­to­mi dėl dau­gy­bės ne­aiš­kių kon­ce­si­nių su­tar­čių, taip pat dėl dau­ge­lio sa­vi­val­dy­bės val­do­mų įmo­nių, vei­kian­čių nuo­sto­lin­gai, ku­rios ne vi­sa­da tie­sio­giai ma­ty­da­vo­si vie­šai prie­ina­muo­se sa­vi­val­dy­bės fi­nan­si­niuo­se duo­me­ny­se. Čia yra daug ga­li­my­bių pa­da­ry­ti sa­vi­val­dy­bės fi­nan­sus skaid­res­nius ir par­ody­ti, kur yra ti­kros prob­le­mos, ku­rio­se sri­ty­se dau­giau­siai švais­to­ma lė­šų, dėl ko at­si­ra­do di­de­lė sko­la, o se­kan­tis di­de­lis žings­nis yra eli­mi­nuo­ti tas prob­le­mas“, - kal­bė­jo „Swed­bank“ ana­li­ti­kas.

N.Ma­čiu­lio žo­džiais, vi­sos sa­vi­val­dy­bės tu­rė­tų bū­ti įpa­rei­go­tos aps­kri­tai sa­vo fi­nan­sus ir įmo­nes val­dy­ti skaid­riau, nes jos yra di­džiau­sias lė­šų švais­ty­mo šal­ti­nis, su­ku­rian­tis sa­vi­val­dy­bių sko­las.

„Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė yra di­džiau­sia ir svar­biau­sia, bet čia vi­sos Lie­tu­vos prob­le­ma. Sa­vi­val­dy­bės įmo­nės ne­tu­ri prie­vo­lės teik­ti at­as­kai­tas ir sa­vi­val­dy­bės tuo pikt­nau­džiau­ja - stei­gia nuo­sto­lin­gai vei­kian­čias įmo­nes, ku­rios yra fi­nan­suo­ja­mos iš sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tų. Kai ku­riais at­ve­jais su­bsi­di­ja­vi­mas rei­ka­lin­gas, o kai ku­riais tai - lė­šų švais­ty­mas“, - tei­gė N.Ma­čiu­lis.

Sek­ma­die­nį 40-yje Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių vy­ko me­rų rin­ki­mų an­tra­sis tu­ras. 19 me­rų bu­vo iš­rink­ti jau pir­ma­ja­me tu­re, o an­tra­ja­me tu­re Vil­niu­je nu­ga­lė­jo li­be­ra­las Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius, įvei­kęs iki šiol me­ru dir­bu­sį Ar­tū­rą Zuo­ką. Kau­ne me­ro pos­tą iš­ko­vo­jo vers­li­nin­kas Vis­val­das Ma­ti­jo­šai­tis, įvei­kęs nuo 2007 me­tų Kau­nui va­do­va­vu­sį kon­ser­va­to­rių And­rių Kup­čins­ką.