G. Nausėda: socialiniam modeliui trūksta finansinio pagrįstumo
Vy­riau­sy­bės pri­ta­ri­mą iš es­mės ga­vu­siam so­cia­li­niam mo­de­liui, ku­rio pa­grin­di­nės da­lys yra Dar­bo ko­dek­so ir so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mų pa­tai­sos, trūks­ta fi­nan­si­nio pa­grįs­tu­mo, ta­čiau siū­lo­mi pa­kei­ti­mai tu­rės tei­gia­mos įta­kos ša­lies dar­bo rin­kai, tei­gia SEB ban­ko pre­zi­den­to pa­ta­rė­jas.

Anot Gi­ta­no Nau­sė­dos, be­dar­bių pa­šal­pų su­sie­ji­mas su ne­dar­bo truk­me, jų pa­di­di­ni­mas ir pen­si­jų in­dek­sa­vi­mas yra ge­riau­sia, ką val­džia pa­siū­lė per pa­sta­ruo­sius 20 me­tų.

Fi­nan­sų eks­per­tas Ri­man­tas Rudz­kis ma­no, jog so­cia­li­nis mo­de­lis tu­rė­tų li­be­ra­li­zuo­ti dar­bo san­ty­kius, o tai yra svar­biau­sias ša­lies eko­no­mi­kos pri­ori­te­tas.

„Sa­ky­čiau, fi­nan­sa­vi­mo pa­grįs­tu­mo (trūks­ta - BNS). Jei yra kal­ba­ma apie pen­si­jų in­dek­sa­vi­mą, mo­kė­ji­mą ba­zi­nės pen­si­jos iš vals­ty­bės biu­dže­to - to­kie da­ly­kai tu­rė­tų bū­ti pa­grįs­ti skai­čiais ir nu­sta­ty­tas aiš­kus pla­nas, kaip prie šių spren­di­mų bus pe­rei­ta. Ši­ta pu­sė man kel­tų tam ti­krų abe­jo­nių, ta­čiau dėl sa­vo komp­lek­siš­ku­mo mo­de­lis man yra pri­im­ti­nas, nes pra­ktiš­kai jis pa­lie­čia di­džią­ją da­lį dar­bo rin­kos seg­men­tų“ , - BNS ko­men­ta­vo G.Nau­sė­da.

Anot jo, vie­ni svar­biau­sių pa­siū­ly­mų yra be­dar­bių pa­šal­pų su­sie­ji­mas su ne­dar­bo truk­me, jų pa­di­di­ni­mas ir pen­si­jų in­dek­sa­vi­mas, ku­ris, anot eko­no­mis­to, ob­jek­ty­viau nu­sta­ty­tų jų dy­dį, ku­ris ne­be­bū­tų sie­ja­mas su po­li­ti­niais spren­di­mais.

„Iš pri­nci­po tai yra ge­riau­sia, ką mū­sų val­džia pa­siū­lė per pa­sta­ruo­sius 20 me­tų. Tai bū­tų bend­ras mo­de­lio įver­ti­ni­mas“, - sa­kė G.Nau­sė­da.

Jo žo­džiais, mo­de­lis kiek ne­tin­ka­mai bu­vo pri­sta­ty­tas vi­suo­me­nei, ta­čiau iš es­mės jis su­ak­ty­vins pro­ce­sus dar­bo rin­ko­je, leis darb­da­viams kur­ti nau­jas dar­bo vie­tas.

„Bu­vo iš­neš­tas ir pa­dė­tas į die­nos švie­są, o dis­ku­si­jų prieš tai ne­bu­vo, to­dėl gal­būt in­te­re­sų gru­pėms kai ku­rioms su­nku su­pras­ti, jog tai nė­ra darb­da­vių pri­mes­ta prie­var­ta - do­ku­men­tų rin­ki­nys sam­do­miems dar­buo­to­jams nu­skriaus­ti. Reik­tų į so­cia­li­nį mo­de­lį žvelg­ti, jog jis su­ak­ty­vi­na pro­ce­sus dar­bo rin­ko­je, su­tei­kia ga­li­my­bę darb­da­viams drą­siau kur­ti dar­bo vie­tas ir tai yra pa­kan­ka­mai so­cial­de­mo­kra­tiš­ka“, - ti­ki­no ana­li­ti­kas.

Jo tei­gi­mu, pri­ėmus pa­tai­sas, pir­mai­siais me­tais ga­li pa­si­ro­dy­ti, jog pa­di­dės so­cia­li­nė at­skir­tis Lie­tu­vo­je, ta­čiau tai te­bus trum­pa­lai­kis ir la­biau vi­zua­lus efek­tas, o il­guo­ju lai­ko­tar­piu Lie­tu­vos eko­no­mi­ka ir dar­bo rin­ka tu­rė­tų pa­jus­ti tei­gia­mą įta­ką.

„Trum­puo­ju lai­ko­tar­piu ga­li bū­ti su­in­ten­sy­vė­jęs tiek at­lei­di­mų, tiek pri­ėmi­mų pro­ce­sas. Spar­čiau vyks tie struk­tū­ri­niai po­ky­čiai, ku­rie dar­bo rin­ko­je yra ti­krai rei­ka­lin­gi. Kai ku­rie darb­da­viai kar­tais su­si­lai­ko nuo ryž­tin­ges­nio spren­di­mo, nes tu­ri skai­čiuo­ti at­lei­di­mo są­nau­das. Gal­būt tai su­da­rys prie­lai­das ra­di­ka­liam dar­bo vie­tų po­ky­čiui, ku­ris gal­būt su­kurs tam ti­krą dis­kom­for­tą trum­puo­ju lai­ko­tar­piu, bet tiek dar­buo­to­jui, tiek darb­da­viui iš­eis į nau­dą“, - kal­bė­jo G.Nau­sė­da.

Fi­nan­sų eks­per­tas Ri­man­tas Rudz­kis BNS kal­bė­jo, jog vie­nas iš svar­biau­sių Lie­tu­vos eko­no­mi­kos pri­ori­te­tų tu­rė­tų bū­ti dar­bo san­ty­kių li­be­ra­li­za­vi­mas, o bū­tent so­cia­li­nis mo­de­lis tą ir tu­rė­tų pa­da­ry­ti.

„Nea­be­jo­ti­nai rei­kia li­be­ra­li­zuo­ti dar­bo san­ty­kius. At­ei­ty­je mū­sų di­džiau­sios grės­mės yra per lė­tas eko­no­mi­kos au­gi­mas, per di­de­lis jau­ni­mo iš­va­žia­vi­mas, ir vie­nin­te­lis ra­di­ka­lus bū­das pa­keis­ti si­tua­ci­ją yra pa­ge­rin­ti in­ves­ti­ci­nį kli­ma­tą, pri­trau­kiant dau­giau in­ves­ti­ci­jų, o tam truk­do per daug griež­tas Dar­bo ko­dek­sas“, - sa­kė R.Rudz­kis.

Jo žo­džiais, be to, svar­bu komp­lek­siš­kai spręs­ti ir mo­kes­čių sta­bi­lu­mo bei biu­ro­kra­ti­nio spau­di­mo prob­le­mas, to­kiu bū­du bū­tų ga­li­ma pri­trauk­ti dau­giau in­ves­ti­ci­jų.

„Kaip be­bū­tų par­adok­sa­lu, ne­tgi dar­buo­to­jams tai yra ge­riau. At­ro­do, kad dar­bo san­ty­kių li­be­ra­li­za­vi­mas pa­da­ro dar­buo­to­jus pa­žei­džia­mus ir iš da­lies taip yra, bet iš ki­tos pu­sės, jei tai ves prie nau­jų ir ge­rai ap­mo­ka­mų dar­bo vie­tų, tai pil­nai vis­ką kom­pen­suos. Nė­ra ge­res­nės ap­sau­gos dar­buo­to­jui, kaip jo pa­klau­sa dar­bo rin­ko­je“, - sa­kė R.Rudz­kis.

Vy­riau­sy­bė penk­ta­die­nį iš es­mės pri­ta­rė nau­jo so­cia­li­nio mo­de­lio pro­jek­tui.