G. Landsbergis: socialdemokratai keršija žiniasklaidai
Žur­na­lis­tų bend­ruo­me­nės nuo­gąs­ta­vi­mus dėl grės­mės žo­džio lais­vei su­kė­lu­sios Ci­vi­li­nio ko­dek­so pa­tai­sos ga­li bū­ti so­cial­de­mo­kra­tų kerš­tas ži­niask­lai­dai už jos pri­nci­pin­gu­mą aiš­ki­nan­tis skan­da­lus, ma­no opo­zi­ci­nių kon­ser­va­to­rių va­do­vas Gab­rie­lius Lands­ber­gis.

Sei­mo Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas so­cial­de­mo­kra­tas Ju­lius Sa­ba­taus­kas sa­vo ruo­žtu pri­me­na, kad mi­ni­mos pa­tai­sos Ci­vi­li­nia­me ko­dek­se at­si­ra­do, kai įžei­di­mas bu­vo iš­brauk­tas iš Bau­džia­mo­jo ko­dek­so ir ste­bi­si ki­lu­siu ažio­ta­žu. Pa­sak jo, pa­kei­ti­mai bu­vo ap­tar­ti pa­tai­sų klau­sy­muo­se, o taip pat jie nė­ra nu­kreip­ti prieš ži­niask­lai­dą, o po­li­ti­kai ga­li bū­ti įžeis­ti ir in­ter­ne­to ko­men­ta­to­rių, tink­la­raš­čių au­to­rių.

„Tas įsta­ty­mo pro­jek­tas, pa­kei­ti­mai at­ėjo iš bu­vu­sios Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos. Kaip yra sa­kę kaip ku­rie gar­būs žmo­nės, kas ga­lė­tų pa­neig­ti šio­je si­tua­ci­jo­je, kad tai yra so­cial­de­mo­kra­tų gal­būt ir kerš­tas ži­niask­lai­dai už pri­nci­pin­gą aiš­ki­ni­mą­si įvai­rių skan­da­lų, ir tos pa­čios Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos si­tua­ci­jos, kur bu­vo ieš­ko­ma mi­nis­tro įvai­riais bū­dais. Toks ants­pau­do už­dė­ji­mas: jei jus mums taip, ga­li­me pri­im­ti to­kius įsta­ty­mus“, – Ži­nių ra­di­jui penk­ta­die­nį kal­bė­jo G.Lands­ber­gis.

Sei­mas reak­ci­jų su­lau­ku­sias Ci­vi­li­nio ko­dek­so pa­tai­sas pri­ėmė gruo­džio 8 die­ną. Už jas bal­sa­vo 101 par­la­men­ta­ras, vie­nas su­si­lai­kė. Pats G.Lands­ber­gis taip pat bal­sa­vo „už“.

Žur­na­lis­tai la­biau­siai kri­ti­ka­vo Sei­mo spren­di­mą at­si­sa­ky­ti iš­ly­gos, kad tam ti­kro­mis ap­lin­ky­bė­mis as­muo ga­li bū­ti at­leis­tas nuo ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės dėl vie­šų as­me­nų gar­bės ir oru­mo įžei­di­mo. Už to­kį spren­di­mą bal­sa­vo 101 Sei­mo na­rys, nė vie­nas ne­bu­vo prieš, vie­nas par­la­men­ta­ras su­si­lai­kė.

Ži­niask­lai­dos at­sto­vų tei­gi­mu, pa­kei­ti­mas ga­li su­var­žy­ti ži­niask­lai­dos lais­vę skelb­ti vi­suo­me­nei reikš­min­gą in­for­ma­ci­ją apie vie­šus as­me­nis ir įtvir­tin­ti po­li­ti­kų pri­vi­le­gi­juo­tą ap­sau­gą nuo kri­ti­kos. Žur­na­lis­tai krei­pė­si į pre­zi­den­tę pra­šy­da­mi ve­tuo­ti pa­tai­sas, tą da­ry­ti siū­lo ir kai ku­rie po­li­ti­kai.

„Da­lis žmo­nių, ypač nau­jų Sei­mo na­rių ti­krai bu­vo su­klai­din­ti, ka­dan­gi bu­vo pri­sta­ty­ta, kad tai yra tie­siog tech­ni­nis pa­kei­ti­mas, to­kiu bū­du iš­ven­giant pa­pil­do­mų klau­si­mų žmo­nės ga­lė­jo ma­ny­ti, kad bal­suo­ja už tech­ni­nį pa­tai­sy­mą, kai iš ti­krų­jų taip nė­ra“, – aiš­ki­no G.Lands­ber­gis.

Jis sa­ko, kad pre­zi­den­tei ve­ta­vus įsta­ty­mą, jis Sei­me pa­lai­kys ve­to.

Sei­mo Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to va­do­vas J.Sa­ba­taus­kas pa­žy­mi, kad žur­na­lis­tų nuo­gąs­ta­vi­mus su­kė­lu­sios pa­tai­sos par­eng­tos iš Bau­džia­mo­jo ko­dek­so iš­brau­kus straips­nį dėl įžei­di­mo, bet už tai nu­ma­tant ci­vi­li­nę at­sa­ko­my­bę, ir re­to­riš­kai klau­sia – gal ki­lus triukš­mui rei­kia at­sta­ty­ti pir­mi­nę pa­dė­tį ir įžei­di­mą grą­žin­ti į Bau­džia­mą­jį ko­dek­są.

„Tai su­si­ję su Bau­džia­mo­jo ko­dek­so pa­tai­so­mis, ku­rio­mis bu­vo pa­nai­kin­ta bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė už įžei­di­mą ir vie­šo­jo ad­mi­nis­tra­vi­mo par­ei­gas at­lie­kan­čių as­me­nų įžei­di­mą. Prieš tai bu­vo ke­lios kon­fe­ren­ci­jos, ku­rias or­ga­ni­za­vo Žur­na­lis­tų są­jun­ga, Ad­vo­ka­tų ta­ry­ba su mū­sų ko­mi­te­tu, po tų kon­fe­ren­ci­jų at­si­ra­do ini­cia­ty­va de­kri­mi­na­li­zuo­ti įžei­di­mą ir šmeiž­tą. Bet svars­tant at­kreip­tas dė­me­sys, kad šmeiž­tas įra­šy­tas Kons­ti­tu­ci­jo­je kaip nu­si­kals­ta­ma vei­ka, to­dėl be Kons­ti­tu­ci­jos pa­kei­ti­mo šmeiž­to iš­brauk­ti ne­bu­vo ga­li­ma. Klau­sy­muo­se ta­da da­ly­va­vo ne­ma­žai ži­niask­lai­dos prie­mo­nių at­sto­vų, ta­da mes mi­nė­jom, kad bū­tent iš Bau­džia­mo­jo ko­dek­so tu­rės pe­rei­ti į Ci­vi­li­nį, kad as­me­nys dėl gar­bės ir oru­mo pa­že­mi­ni­mo tu­rė­tų tei­sę gin­ti sa­vo in­te­re­sus ir pa­žeis­tas tei­ses. Kaip ir tuo mo­men­tu vi­si bu­vo pa­ten­kin­ti ir lai­min­gi“, – pa­sa­ko­jo J.Sa­ba­taus­kas.

„Per­nai spa­lio mė­ne­sį ko­le­ga S.Šed­ba­ras re­gis­tra­vo Ci­vi­li­nio ko­dek­so pa­tai­sas, ly­giai taip, kaip prieš tai re­gis­tra­vo Bau­džia­mo­jo ko­dek­so pa­tai­sas, ir pa­bai­go­je bu­vo pri­im­tas tre­čia­sis va­rian­tas, ga­vus Vy­riau­sy­bės nuo­mo­nę, tas va­rian­tas, apie ku­rį šne­ka­me. Klau­si­mas toks – jei Ci­vi­li­nis ko­dek­sas blo­gai, gal rei­kia grą­žin­ti Bau­džia­mo­jo ko­dek­so straips­nį? Ar pa­lik­ti Ci­vi­li­nia­me ko­dek­se, kai Ci­vi­li­nio pa­sek­mės la­bai kuk­lios. Kai bu­vo kei­čia­mas Bau­džia­ma­sis ko­dek­sas, per tuos klau­sy­mus bu­vo kal­bė­ta – jei nu­sprę­si­me iš­brauk­ti iš Bau­džia­mo­jo ko­dek­so, vie­naip ar ki­taip tai tu­rės at­si­dur­ti Ci­vi­li­nia­me ko­dek­se, taip ir at­si­ti­ko. To­dėl sa­ky­ti, kad tai tik so­cial­de­mo­kra­tų (vei­ki­mas) – ne­tei­sin­ga“, – BNS sa­kė J.Sa­ba­taus­kas.

Pir­mi­nio pro­jek­to ini­cia­to­riu­mi bu­vęs Sei­mo TTK na­rys kon­ser­va­to­rius Sta­sys Šed­ba­ras pa­žy­mi, kad ap­ta­ria­mi pa­kei­ti­mai at­si­ra­do Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos siū­ly­mu, ta­čiau kar­tu tvir­ti­na, jog iš es­mės ta for­mu­luo­tė per­kel­ta iš Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pra­kti­kos, tad jo­kio skir­tu­mo – bus ji įsta­ty­me ar ne.

„Ta pa­tai­sa, dėl ku­rios ki­lo triukš­mas, ne ma­no, tai Vy­riau­sy­bės siū­ly­mas, ma­no siū­ly­mas bu­vo dėl pir­mos da­lies, jis li­ko, man jis bu­vo svar­bus, su­si­jęs su įžei­di­mo de­kri­mi­na­li­za­vi­mu, o kad Vy­riau­sy­bė įdė­jo tą da­lį – ko­mi­te­te ji man ne­truk­dė, aš dėl jos ne­prieš­ta­ra­vau, to­dėl net ne­ži­nau, kaip to­liau elg­siuo­si, žiū­rė­siu, ko­ke bus pre­zi­den­tės ar­gu­men­tai, gal ji siū­lys tiks­lin­ti, ne­bū­ti­nai iš­brauk­ti“, – BNS į klau­si­mą, kaip pa­kar­to­ti­nai bal­suo­tų dėl Ci­vi­li­nio ko­dek­so pa­tai­sų ve­to at­ve­ju, at­sa­kė S.Šed­ba­ras.

Jis taip pat tvir­ti­no, jog pri­im­ta įsta­ty­mo ver­si­ja grės­mės žo­džio lais­vei ne­ke­lia.

„Aš vi­siš­kai ne­ma­tau jo­kių grės­mių, ar ta pa­tai­sa bus, ar ne­bus. Ta pa­tai­sa, ku­rią pa­siū­lė Vy­riau­sy­bė, pa­im­ta iš Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pra­kti­kos, ar ji bū­tų ne­įra­šy­ta, ar ne­įra­šy­ta, teis­mai tai­ky­tų to­kią pra­kti­ką dėl gar­bės ir oru­mo įžei­di­mo Ji nei pa­de­da, nei ne­pa­de­da, jei teis­mai ją tai­ko, ji ga­li bū­ti įsta­ty­me, ga­li ne­bū­ti. Gar­bės ir oru­mas įžeis­to žmo­gaus tu­ri bū­ti gi­na­mas. Kri­ti­kos lais­vė yra vi­siš­kai ki­tas da­ly­kas, vie­šų­jų as­me­nų at­žvil­giu ji daug lais­ves­nė ir ta ri­ba daug to­li­mes­nė, vi­sais at­ve­jais teis­mas ir spręs, ar ta ri­ba per­žen­gia­ma. Tik teis­mas ga­li pa­sa­ky­ti, ka­da pa­si­bai­gia kri­ti­ka ir pra­si­de­da įžei­di­mas. Ta da­lis ga­li bū­ti, ga­li ne­bū­ti, teis­mai tu­ri sa­vo po­zi­ci­ją ir ją tai­kys“, – kal­bė­jo S.Šed­ba­ras.