Finišo tiesiojoje skandalų netrūksta
Prieš pat sa­vi­val­dos rin­ki­mus vis dau­giau sa­vi­val­dy­bių va­do­vų įsi­ve­lia į di­de­lio at­gar­sio su­lau­kian­čius, net pi­kan­tiš­kus skan­da­lus. Vie­nas me­ras kal­ti­na­mas iš­ko­ne­vei­kęs Lie­tu­vą, ki­tas - ry­šiais su in­ty­mių pa­slau­gų siū­ly­to­jo­mis, dar ki­tas - nu­ta­ręs „ve­ži­mą pa­sta­ty­ti prieš ark­lį“. Po­li­to­lo­gai to­kiais at­ve­jais ne­sis­te­bi. Esą vi­sa tai - mū­sų vi­suo­me­nės ne­pa­kan­ka­mos mo­ra­li­nės bran­dos pa­sek­mė.

Va­kar vi­dur­die­nį ant Aly­taus tea­tro laip­tų ke­lios de­šim­tys aly­tiš­kių reiš­kė pa­si­pik­ti­ni­mą, kad šio mies­to me­ras so­cial­de­mo­kra­tas Jur­gis Kras­nic­kas ne­at­sis­ta­ty­di­na iš par­ei­gų net ta­da, kai pra­ėju­sią sa­vai­tę bu­vo pa­vie­šin­tas jo po­kal­bis su bu­vu­sia Aly­taus mies­to tea­tro di­rek­to­re Lau­ra Ra­dze­vi­čiū­te.

Gru­pė Dzū­ki­jos sos­ti­nės ta­ry­bos na­rių J. Kras­nic­kui ren­gia in­ter­pe­lia­ci­ją. Anot vie­no jos ini­cia­to­rių, vie­tos ta­ry­bos na­rio Gin­ta­ro Šur­kaus, dar prieš dvi sa­vai­tes so­cia­li­niuo­se tink­luo­se pa­si­ro­džius J. Kras­nic­ko kal­boms, že­mi­nan­čioms me­ro var­dą, so­cial­de­mo­kra­tui bu­vo pa­siū­ly­ta at­sis­ta­ty­din­ti, bet jis to ne­pa­da­rė.

Va­sa­rio 20 die­ną iš­aiš­kė­jo nau­jos ap­lin­ky­bės, esą įro­dan­čios, kad ki­lęs skan­da­las nė­ra nei po­li­ti­nis su­si­do­ro­ji­mas, nei juo­do­sios tech­no­lo­gi­jos, ku­rio­mis be­si­nau­do­jan­tys pik­ta­va­liai ne­va per prie­var­tą su­dė­jo į J. Kras­nic­ko lū­pas me­rui ne­de­ran­čius žo­džius. „Kol kas po in­ter­pe­lia­ci­jos teks­tu te­tu­ri­me pen­kis par­ašus iš de­vy­nių bū­ti­nų, to­dėl yra di­de­lė ti­ki­my­bė, kad jos me­rui įteik­ti ne­ga­lė­si­me. Ta­čiau in­ter­pe­lia­ci­ja bus mū­sų mo­ra­li­nės po­zi­ci­jos iš­raiš­ka į tai, kas šian­dien vyks­ta Aly­tu­je“, - LŽ tei­gė G. Šur­kus.

Pats J. Kras­nic­kas su jam me­ta­mais kal­ti­ni­mais ne­su­tin­ka ir va­kar krei­pė­si į Aly­taus aps­kri­ties vy­riau­sią­jį po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą, pra­šy­da­mas ne­del­siant įver­tin­ti L. Ra­dze­vi­čiū­tės veiks­mus da­rant ne­tei­sė­tus įra­šus ir vie­ši­nant vi­suo­me­nę esą de­zin­for­muo­jan­čius jų mon­ta­žus, nu­sta­ty­ti jai tal­ki­nan­čius as­me­nis ir jų ti­kruo­sius mo­ty­vus. Kau­no apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ra yra pra­dė­ju­si iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl ga­li­mo pa­ties me­ro pikt­nau­džia­vi­mo tar­ny­ba.

Ne vie­nas LŽ kal­bin­tas aly­tiš­kis ne­slė­pė nuo­sta­bos, kad pa­sta­rai­siais me­tais Aly­tų į įvai­rius skan­da­lus vis įtrau­kia ne kas ki­tas, o pa­tys jo va­do­vai. Bu­vę mies­to me­rai, da­bar taip pat pre­ten­duo­jan­tys tap­ti aly­tiš­kių at­sto­vais sa­vi­val­do­je, Do­bi­las Kur­ti­nai­tis ir Čes­lo­vas Dau­gė­la te­be­mi­na teis­mų slenks­čius įro­di­nė­da­mi sa­vo ne­kal­tu­mą Aly­taus spor­to ir re­krea­ci­jos cen­tro sta­dio­no by­lo­je. Jie yra kal­ti­na­mi tur­to iš­švais­ty­mu, pikt­nau­džia­vi­mu tar­ny­ba ir do­ku­men­tų klas­to­ji­mu.

„Ma­nau, jog par­ti­jos, par­ink­da­mos kan­di­da­tus net ir į aukš­čiau­sius vie­tos val­džios pos­tus, per­ne­lyg ma­žai dė­me­sio krei­pia į jų as­me­ny­bes, mo­ra­li­nes sa­vy­bes. Jei kan­di­da­tai bū­tų ver­ti­na­mi ati­džiau, to­kių „špo­sų“ ne­bū­tų“, - LŽ sa­kė aly­tiš­kis Vy­tau­tas J.

Su­nkiai nuspėjami

Ta­čiau po­li­to­lo­gai su to­kia aly­tiš­kio nuo­mo­ne su­tik­ti ne­lin­kę. Po­li­to­lo­go Lau­ro Bie­li­nio tei­gi­mu, par­ti­jos, par­ink­da­mos kan­di­da­tus į vie­tos val­džią, jau da­bar jiems ke­lia pre­ci­ziš­kus rei­ka­la­vi­mus. Ta­čiau di­džiau­sia bė­da - ne kan­di­da­tų par­in­ki­mas, o tai, kad la­bai su­dė­tin­ga nu­spė­ti, ku­ris jų iš­ties ga­li pa­kliū­ti į keb­lią si­tua­ci­ją dėl sa­vo el­ge­sio, vie­no­kių ar ki­to­kių gy­ve­ni­mo is­to­ri­jų. „Sun­ku ži­no­ti apie žmo­gų vis­ką ir nu­ma­ty­ti, kaip jis ga­li elg­tis esant tam ti­krai si­tua­ci­jai", - sa­kė po­li­to­lo­gas.

Anot L. Bie­li­nio, bū­tų ge­rai, jei po­li­ti­kai bū­tų reik­les­ni sau ir tin­ka­miau įver­tin­tų tiek sa­vo el­ge­sį, tiek sa­vo ga­li­my­bes. De­ja, tai kol kas tė­ra sie­kia­my­bė, nes ne vi­si vie­tos po­li­ti­kai su­vo­kia jiems ten­kan­čią at­sa­ko­my­bę. „Kai ku­rie po­li­ti­kai ži­no, kad el­gia­si ne­ge­rai, ži­no, kad jų gy­ve­ni­me bu­vo ar yra da­ly­kų, ku­rie ga­li su­truk­dy­ti jų po­li­ti­nei kar­je­rai, bet ti­ki­si sėk­mės. Ta­čiau daž­niau­siai juo­dos dė­mės vis vien iš­len­da į pa­vir­šių“, - kal­bė­jo po­li­to­lo­gas.

Be­je, šian­dien Lie­tu­vos so­cial­de­mo­kra­tų par­ti­jos (LSDP) Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ja tu­rė­tų svars­ty­ti Aly­taus me­ro J. Kras­nic­ko ga­li­mas kal­bas, ku­rio­se esa­ma užuo­mi­nų apie mi­li­jo­no vo­gi­mą, var­to­ja­ma daug ne­cen­zū­ri­nių žo­džių. Griež­čiau­sia nuo­bau­da, ku­rią ga­li pri­im­ti ko­mi­si­ja, - siū­ly­ti LSDP pre­zi­diu­mui ša­lin­ti J. Kras­nic­ką iš par­ti­jos.

Pros­ti­tu­tės pėd­sa­kais

Į ne­ką ma­žes­nį skan­da­lą nei so­cial­de­mo­kra­tas J. Kras­nic­kas įsi­vė­lė Anykš­čių ra­jo­no me­ras kon­ser­va­to­rius Si­gu­tis Obe­le­vi­čius. Jam ten­ka aiš­kin­tis, ko­dėl sve­čia­vo­si pas pros­ti­tu­tę. Apie tai pa­skel­bė vie­nas nau­jie­nų por­ta­las ti­kin­da­mas, jog tu­ri ir vaiz­do įra­šą, ku­ria­me esą už­fik­suo­ta tei­sė­sau­gai ge­rai ži­no­ma 29 me­tų mo­te­ris, ne sy­kį įkliu­vu­si dėl pros­ti­tu­ci­jos. Ji dviem vy­rams pa­sa­ko­ja apie in­ty­mius san­ty­kius su Anykš­čių me­ru, jo po­mė­gius ir ban­dy­mus ras­ti kom­pa­ni­ją gru­pi­niam sek­sui.

Anykščių meras Sigutis Obelevičius jam metamus kaltinimus turėjus intymių ryšių su prostitute vadina šmeižtu./kupiskiokultura.lt nuotrauka

Pats me­ras ka­te­go­riš­kai ne­igė ly­tiš­kai san­ty­kia­vęs su šia mo­te­ri­mi, ta­čiau pa­tvir­ti­no jai sko­li­nęs pi­ni­gus, nes ji bu­vo pa­te­ku­si į bė­dą. Vi­są is­to­ri­ją, į ku­rią yra įpai­nio­tas, S. Obe­le­vi­čius va­di­na po­li­ti­nė­mis in­tri­go­mis, ku­rio­se ne­va esa­ma ir re­ke­to ele­men­tų. Jis ža­da dėl šmeiž­to kreip­tis į teis­mą pri­va­taus kal­ti­ni­mo tvar­ka.

Tė­vy­nės są­jun­ga-Lie­tu­vos krikš­čio­nys de­mo­kra­tai mi­nė­tą vaiz­do įra­šą įver­ti­no kaip šiurkš­čią pro­vo­ka­ci­ją prieš rin­ki­mus ir par­eiš­kė, kad jos or­ga­ni­za­to­riams "pa­si­gai­lė­ji­mo ne­ga­li bū­ti".

Pa­si­pik­ti­ni­mas dėl algų

Tuo me­tu Pa­ne­vė­žy­je prieš rin­ki­mus ne­ty­la ais­tros dėl ne­se­niai pa­di­din­tų at­ly­gi­ni­mų da­liai me­ri­jos val­di­nin­kų. Nors pi­ni­gų at­ly­gi­ni­mų fon­duo­se vi­soms šio mies­to įmo­nėms ir įstai­goms, fi­nan­suo­ja­moms iš sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to, už­teks tik 11,5 mė­ne­sio, 27 sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos dar­buo­to­jams, tarp ku­rių ne­va yra ir ne­iš­dir­bu­sių nė me­tų, šie­met bu­vo pa­di­din­tos kva­li­fi­ka­ci­nės ka­te­go­ri­jos. Kai ku­rių val­di­nin­kų at­ly­gi­ni­mai per mė­ne­sį pa­di­dė­jo vi­du­ti­niš­kai be­veik 100 eu­rų.

Panevėžio meras Vitalijus Satkevičius priverstas raminti aistras dėl atlyginimų valdininkams pakėlimo./paneveziomuziejus.lt nuotrauka

Kaip va­kar Pa­ne­vė­žio ta­ry­bos po­sė­dy­je tei­gė jos na­rys Vik­to­ras Tro­fi­mo­vas, tai bu­vo pa­da­ry­ta iki sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to tvir­ti­ni­mo - dar prieš lė­šų tam sky­ri­mą. „To­kia si­tua­ci­ja ne­to­le­ruo­ti­na, kai ta­ry­bos na­riai pa­sta­to­mi prieš jau įvy­ku­sį fak­tą“, - par­eiš­kė jis. V. Tro­fi­mo­vui pri­ta­rė ko­le­ga Po­vi­las Va­do­pa­las. Anot jo, ne­ži­nia ko­dėl at­ly­gi­ni­mų val­di­nin­kams di­di­ni­mą ly­dė­jo itin di­de­lis slap­tu­mas ir apie tai vie­tos po­li­ti­kai su­ži­no­jo tik ta­ry­bos po­sė­džio, per ku­rį tu­rė­jo bū­ti tvir­ti­na­mas sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tas, iš­va­ka­rė­se.

Pa­ne­vė­žiui va­do­vau­ja kon­ser­va­to­rius Vi­ta­li­jus Sat­ke­vi­čius, ta­čiau jis ko­vo 1 die­ną dėl me­ro pos­to ne­si­var­žys.

Po­li­ti­nis tvartas

Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to do­cen­to dr. Ber­na­ro Iva­no­vo tei­gi­mu, kai ku­rių sa­vi­val­dy­bių va­do­vus pur­tan­tys skan­da­lai - vi­sai nor­ma­lus reiš­ki­nys. „Mū­sų po­li­ti­nė kul­tū­ra pro­jek­tuo­ja to­kius da­ly­kus. Kaip po­li­ti­kai tar­pu­sa­vy­je ko­vo­ja dėl val­džios, to­kio­mis for­mo­mis ta ko­va ir pa­si­reiš­kia vie­šo­jo­je erd­vė­je“, - aiš­ki­no jis. Po­li­to­lo­gas su­sik­los­čiu­sią po­li­ti­nę ap­lin­ką ly­gi­no su tvar­tu, ku­ria­me la­bai su­nku pa­lai­ky­ti šva­rą. Anot jo, de­ja, Lie­tu­vos vi­suo­me­nė su to­kia tvar­to kul­tū­ra su­gy­ve­na ir ją pri­ima.

B. Iva­no­vo nuo­mo­ne, ne­ver­ta kal­bė­ti ir apie po­li­ti­kų mo­ra­lę, nes tai tė­ra fik­ci­ja, ku­rią moks­li­nin­kai jau se­niai yra įro­dę. Esą po­li­ti­nę mo­ra­lę iš šim­to po­li­ti­kų tu­ri gal vos ke­li, ir jie yra uni­ka­lūs fe­no­me­nai. Tuo me­tu dau­gu­mos po­li­ti­kų el­ge­sys for­muo­ja­mas pa­čios vi­suo­me­nės ir to, ko­kia yra jos reak­ci­ja, po­žiū­ris ar sa­vi­gar­bos ri­bos. „Mū­sų vi­suo­me­nė la­bai to­le­ran­tiš­ka po­li­ti­kų el­ge­siui, bet to, ir pa­tys po­li­ti­kai at­ėję iš tos pa­čios vi­suo­me­nes“, - pa­žy­mė­jo B. Iva­no­vas.

Pa­sak jo, Lie­tu­vos po­li­ti­kų el­ge­sys, ne­si­de­ri­nan­tis su mo­ra­le, ne vi­suo­met yra mi­nu­sas jiems pa­tiems, nes čia vy­rau­ja dės­nis, ku­ris pri­tai­ko­mas lais­vės at­ėmi­mo įstai­go­se - už ge­rus dar­bus nu­teis­tie­ji ska­ti­na­mi. Tam ne­pri­ta­rian­tie­ji, anot B. Iva­no­vo, pa­pras­čiau­siai į rin­ki­mus ne­ina. Bū­tent to­dėl Lie­tu­vo­je rin­kė­jai nė­ra ak­ty­vūs.