Finansiškai stabilūs jaučiasi mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų
Tik kiek ma­žiau ne­gu pu­sė Lie­tu­vos gy­ven­to­jų (47 proc.) jau­čia­si fi­nan­siš­kai sta­bi­lūs, ro­do „Er­go“ drau­di­mo gru­pės už­sa­ky­mu Lat­vi­jos so­cio­lo­gi­nių ty­ri­mų bend­ro­vės SKDS Bal­ti­jos ša­ly­se at­lie­ka­mų apk­lau­sų nau­jau­si re­zul­ta­tai.

Taip tvirtino 48 proc. respondentų Estijoje ir 53 proc. Latvijoje.

Materialinio bei finansinio saugumo rodiklis Lietuvoje, kaip ir Latvijoje, nedidėja nuo 2014 metų, o Estijoje per šį laikotarpį jis nežymiai pakilo.

„Nors savo materialinę gerovę kaip finansiškai stabilią įvertino tik pusė Baltijos šalių gyventojų, tyrimas rodo, jog dauguma jų turi pakankamai santaupų arba labai tvirtai jaučiasi darbo rinkoje, turėdami solidžią savo vertę. Tokie darbuotojai turi paklausą tarp potencialių darbdavių. Netekę reguliaraus pajamų šaltinio, Lietuvoje iš savo santaupų ir nemažindami turimo pragyvenimo lygio gyventojai galėtų išgyventi vidutiniškai 7,2 mėnesio, Latvijoje ir Estijoje – 5,1 mėnesio“, – sakė „ERGO Insurance“ Lietuvos draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius.

Tuo tarpu labiausiai užtikrinti dėl savo karjeros yra estai, iš kurių net 44 proc. turi labai aiškius planus artimiausiems dvejiems metams. Lietuvoje savo karjerą yra susiplanavę 40 proc., Latvijoje – 38 proc. gyventojų.

Kiek daugiau nei trečdalis gyventojų visose trijose Baltijos šalyse turi planą, kaip išlaikyti pajamų šaltinį: Lietuvoje – 39 proc., Estijoje – 35 proc., Latvijoje – 34 procentai.

Tyrimo duomenimis, santaupų turi didžioji dauguma visų šalių gyventojų – 86 proc. Lietuvoje, 82 proc. Latvijoje ir 87 proc. Estijoje.

Vertindami savo ateitį, tik pusė (50 proc.) Lietuvos gyventojų galėjo patvirtinti, jog turi stabilią gyvenamąją vietą mažiausiai dvejiems metams. Latvijoje ir Estijoje šis ateities vertinimo rodiklis – 61 proc., Estijoje 60 – procentų.

Šio sociologinio tyrimo metu gyventojai taip pat vertino pasitenkinimą gyvenimo kokybe bei gebėjimą kontroliuoti gyvenimą – balais nuo vieno iki dešimties. Respondentų Lietuvoje šio vertinimo vidurkis – 6,81 balo, Latvijoje ir Estijoje – 6,61 balo.

Tyrimo metu buvo apklausta po 1000 Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų.