Filosofui V. Bagdonavičiui įteikta valstybinė J. Basanavičiaus premija
Ket­vir­ta­die­nį Mi­nis­tras Pir­mi­nin­kas Al­gir­das But­ke­vi­čius Vals­ty­bi­nę Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus pre­mi­ją įtei­kė fi­lo­so­fui, Ma­žo­sios Lie­tu­vos kul­tū­ros ty­rė­jui, hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų dak­ta­rui Vac­lo­vui Bag­do­na­vi­čiui.

Pre­mi­ja skir­ta už reikš­min­giau­sius dar­bus ug­dant tau­ti­nę sa­vi­mo­nę, Vy­dū­no idė­jų sklei­di­mą ir įpras­mi­ni­mą, Ma­žo­sios Lie­tu­vos kul­tū­ros pa­vel­do įam­ži­ni­mą ir sklai­dą. Anot prem­je­ro, V. Bag­do­na­vi­čius – gar­siau­sias Vy­dū­no ty­ri­nė­to­jas, ne­abe­jo­ti­nai esan­tis pa­vyz­džiu dau­ge­liui jau­nų moks­li­nin­kų ir ty­ri­nė­to­jų.

Tau­tos pa­triar­chu va­di­na­mo J. Ba­sa­na­vi­čiaus var­do pre­mi­jos įtei­ki­mo ren­gi­ny­je Mi­nis­tras Pir­mi­nin­kas taip pat pri­si­mi­nė ar­tė­jan­tį mo­der­nios Lie­tu­vos vals­ty­bės šimt­me­tį ir kvie­tė gy­ven­to­jus šia pro­ga dis­ku­tuo­ti ak­tua­liais ša­lies at­ei­ties klau­si­mais. „No­riu dar kar­tą grįž­ti prie ar­tė­jan­čio mū­sų vals­ty­bės ju­bi­lie­jaus, prie Vals­ty­bės idė­jos, ku­rią įkvė­pė di­dy­sis Jo­nas Ba­sa­na­vi­čius. La­bai no­rė­tų­si, kad tau­ta, ša­lies bend­ruo­me­nė, dis­ku­tuo­tų ir iš­kel­tų su­kak­čiai na­cio­na­li­nę idė­ją – ką vi­si pri­va­lo­me nu­veik­ti vals­ty­bės is­to­ri­jos slenks­čiui, kuo su­stip­rin­si­me sa­vo vals­ty­bę, kuo pra­tur­tin­si­me jos žmo­nes“, – kvie­tė prem­je­ras.

1992 m. įsteig­ta Vals­ty­bi­nė Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus pre­mi­ja kas­met ski­ria­ma už reikš­min­gus pa­sta­rų­jų pen­ke­rių me­tų Lie­tu­vo­je ir už­sie­ny­je gy­ve­nan­čių lie­tu­vių dar­bus, su­si­ju­sius su et­ni­nės kul­tū­ros tra­di­ci­jų plė­to­ji­mu, puo­se­lė­ji­mu, ug­dy­mu ir ty­ri­nė­ji­mu, taip pat kū­ry­bi­nę ir moks­li­nę veik­lą et­ni­nės kul­tū­ros sri­ty­je.

Šių me­tų pre­mi­jos lau­rea­tas V. Bag­do­na­vi­čius 1965 m. bai­gė Vil­niaus uni­ver­si­te­tą, ja­me dir­bo, bai­gė as­pi­ran­tū­rą. 1972–1992 m. dir­bo Lie­tu­vos fi­lo­so­fi­jos, so­cio­lo­gi­jos ir tei­sės ins­ti­tu­te moks­li­niu bend­ra­dar­biu, nuo 1992 m. V. Bag­do­na­vi­čius pa­skir­tas jo di­rek­to­riu­mi. 1987 m. ap­gy­nė fi­lo­so­fi­jos moks­lų kan­di­da­to di­ser­ta­ci­ją. Pir­mą­sias Vy­dū­no idė­jas V. Bag­do­na­vi­čius at­ra­do dar 1967–1969 m. – tau­ti­nio, et­no­kul­tū­ri­nio ju­dė­ji­mo lai­ko­tar­piu. Tuo me­tu su­bren­do li­tua­nis­to, fi­lo­so­fo, vy­dū­nis­to V. Bag­do­na­vi­čiaus vi­suo­me­ni­nis, pi­lie­ti­nis ap­sisp­ren­di­mas, pa­si­ry­ži­mas at­skleis­ti Vy­dū­no idė­jų ak­tua­lią­ją ir fun­da­men­ta­lią­ją ver­tę Lie­tu­vai. Ši vien­ti­sa moks­li­nin­ko veik­los kryp­tis trun­ka jau ke­tu­ris de­šimt­me­čius.

1988 m. V. Bag­do­na­vi­čiaus ini­cia­ty­va ir pa­stan­go­mis įkur­ta Vy­dū­no drau­gi­ja, be­si­rū­pi­nan­ti vy­dū­niš­kų­jų hu­ma­nis­ti­nių pa­žiū­rų puo­se­lė­ji­mu, iš­sau­go­ji­mu bei sklai­da, Vy­dū­no raš­tiš­ko­jo pa­li­ki­mo įam­ži­ni­mu ir plė­to­te. Šiai drau­gi­jai V. Bag­do­na­vi­čius va­do­va­vo 23 me­tus, nuo 2011 m. yra gar­bės pir­mi­nin­kas. Svar­biau­sias drau­gi­jos pa­sie­ki­mas – Vy­dū­nas ta­po vi­suo­ti­nai ži­no­mas, tau­tos są­mo­nė­je pra­de­da užim­ti vie­ną iš gar­bin­giau­sių vie­tų tarp jos di­džių­jų as­me­ny­bių.