F. Thom: „Matome barbarybės stiprėjimą“
Mi­nint 15-ąsias te­ro­ro iš­puo­lių JAV me­ti­nes, Sor­bo­nos uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rė Fran­coi­se Thom kons­ta­tuo­ja, kad veiks­mai po Rug­sė­jo 11-osios ženk­li­na ira­cio­na­lių spren­di­mų Va­ka­rų po­li­ti­ko­je pra­džią. JAV at­si­trau­kė nuo Eu­ro­pos ir įstri­go ke­liuo­se ka­ri­niuo­se konf­lik­tuo­se, o tuo pa­si­nau­do­ju­si Ru­si­ja ban­do įtvir­tin­ti sa­vo he­ge­mo­ni­ją Se­no­jo že­my­no ry­tuo­se.

Ži­no­ma pra­ncū­zų is­to­ri­kė so­vie­to­lo­gė F. Thom in­ter­viu „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė, kad po Rug­sė­jo 11-osios te­ro­ro iš­puo­lių pa­sau­ly­je dau­gė­ja bar­ba­ry­bės. Va­ka­ruo­se ji įgy­ja skir­tin­gas for­mas, vie­na jų – ra­di­ka­lus is­la­miz­mas. Ne­ma­tau ci­vi­li­za­ci­jų konf­lik­to, ma­tau au­gan­čią bar­ba­ry­bę ir tam nu­si­lei­džian­čią ci­vi­li­za­ci­ją“, – pa­žy­mė­jo ji.

Mil­ži­niš­kos ga­li­my­bės V. Pu­ti­nui

Sek­ma­die­nį mi­nė­si­me 15-ąsias Rug­sė­jo 11-osios me­ti­nes. Kaip iš lai­ko pers­pek­ty­vos ga­li­ma įver­tin­ti tai, kas įvy­ko?

– Tai la­bai svar­bus įvy­kis, žy­min­tis ira­cio­na­lių veiks­mų pra­džią Va­ka­rų po­li­ti­ko­je. Pa­sta­ruo­ju me­tu ma­ty­ti, kad šis pro­ce­sas ple­čia­si tiek Ru­si­jo­je, tiek Va­ka­ruo­se. Te­ro­ro iš­puo­liai tam da­ro la­bai stip­rų po­vei­kį. Ma­no nuo­mo­ne, tai pa­grin­di­nė te­ro­riz­mo pa­sek­mė.

Te­ro­ro iš­puo­liai vi­sa­da su­lau­kia ne­pro­por­cin­go at­sa­ko. Pri­si­min­ki­me kad ir Ru­si­jos ca­ro re­for­ma­to­riaus nu­žu­dy­mą, tai de­šimt­me­čiams su­stab­dė re­for­mas ša­ly­je, o ga­liau­siai pri­ve­dė prie bol­še­viz­mo. Ma­nau, kad ir Rug­sė­jo 11-oji lė­mė su­dė­tin­gas pa­sek­mes.

Ira­cio­na­lūs veiks­mai ne­si­re­mia po­li­ti­niais skai­čia­vi­mais ar pro­tin­gu­mo de­da­mą­ja. Idė­ja, kad su te­ro­riz­mu rei­kia ko­vo­ti ka­ro prie­mo­nė­mis, yra ne­ra­cio­na­li. Su te­ro­riz­mu rei­kia ko­vo­ti po­li­ci­jos, žval­gy­bos me­to­dais. Ka­ro su te­ro­riz­mu idė­ja ne­tu­ri pra­smės. Juk te­ro­riz­mas – abs­trak­ci­ja.

– Kaip pa­si­kei­tė pa­sau­li­nė sank­lo­da po 2001-ųjų įvy­kių?

– Es­mi­nis po­ky­tis tas, kad Rug­sė­jo 11-oji ati­trau­kė JAV nuo Eu­ro­pos. Be­veik ne­li­ko Ame­ri­kos dė­me­sio Se­na­jam že­my­nui. JAV įstri­go konf­lik­tuo­se, ku­rių ne­ga­lė­jo lai­mė­ti: lai­ki­nai lai­mė­da­vo, o pa­skui pa­aiš­kė­da­vo, kad ka­ri­nės per­ga­lės ne­tu­rė­jo il­ga­lai­kio efek­to.

Re­zul­ta­tas – Ame­ri­ko­je su­stip­rė­ju­si ira­cio­na­lu­mo ten­den­ci­ja. Tai la­bai pa­vo­jin­ga Eu­ro­pai. To­kios pa­čios ira­cio­na­lu­mo ten­den­ci­jos eg­zis­tuo­ja ir Eu­ro­po­je dėl is­la­mo grės­mės. Vi­sas šis pro­ce­sas pra­si­dė­jo po Rug­sė­jo 11-osios, ir jis nie­ko ge­ra ne­ža­da.

– Te­ro­ro at­akos JAV žy­mi tam ti­krą po­ky­tį tarp­tau­ti­nės po­li­ti­kos sis­te­mo­je, pir­miau­sia, perf­ra­zuo­jant Sa­mue­lį Hun­ting­to­ną, nuo­kry­pį į ci­vi­li­za­ci­jų konf­lik­tą. Ar Rug­sė­jo 11-oji ta­po grės­min­giau­sia krikš­čio­niš­ko­sios ir mu­sul­mo­niš­ko­sios ci­vi­li­za­ci­jų san­kir­ta?

– Man ne­la­bai pa­tin­ka toks pa­sa­ky­mas, nes ma­nau, kad tai vei­kiau ci­vi­li­za­ci­jų konf­lik­tas su bar­ba­ry­be. Ma­to­me bar­ba­ry­bės di­dė­ji­mą. Taip pat mū­sų ša­ly­se, Va­ka­ruo­se, bar­ba­ry­bė įgy­ja skir­tin­gas for­mas. Is­la­miz­mas – tik vie­na jų. Ta­čiau rei­kia pa­brėž­ti, kad kai ku­rie is­la­mis­tai bū­tent Va­ka­ruo­se įgi­jo iš­si­la­vi­ni­mą, t. y. ci­vi­li­za­ci­ja silps­ta mū­sų vi­suo­me­nių vi­du­je. Ne­ma­tau ci­vi­li­za­ci­jų konf­lik­to, ma­tau au­gan­čią bar­ba­ry­bę ir tam nu­si­lei­džian­čią ci­vi­li­za­ci­ją.

– Koks Ru­si­jos vaid­muo pa­sau­li­niuo­se pro­ce­suo­se po Rug­sė­jo 11-osios?

– Ma­nau, kad Ru­si­jai, jos pre­zi­den­tui Vla­di­mi­rui Pu­ti­nui šie įvy­kiai bu­vo di­džiu­lė sėk­mė. V. Pu­ti­nui itin pa­si­se­kė tuo po­žiū­riu, kad JAV dė­me­sys nu­kry­po nuo Vi­du­rio Eu­ro­pos ir Eu­ro­pos aps­kri­tai, ši ša­lis įklim­po konf­lik­tuo­se. V. Pu­ti­nui tai su­tei­kė mil­ži­niš­kų ga­li­my­bių. Dėl to jis sie­kia įtvir­tin­ti Ru­si­jos he­ge­mo­ni­ją Eu­ro­po­je.

Ar jam pa­vyks tai pa­da­ry­ti? Net jei jo ran­ko­se la­bai ge­ros kor­tos, rei­kia at­si­min­ti, kad Ru­si­ja yra ge­ro­kai nu­sil­pu­si. Man si­tua­ci­ja pri­me­na pa­sku­ti­nius So­vie­tų Są­jun­gos me­tus. Leo­ni­do Brež­ne­vo lai­kais SSRS žen­gė per vi­są pa­sau­lį, o pa­skui stai­ga vis­kas spro­go, nes bū­ta vi­di­nio nu­sil­pi­mo. Da­bar si­tua­ci­ja šiek tiek pa­na­ši. Už­sie­nio po­li­ti­ko­je V. Pu­ti­nas de­mons­truo­ja di­džiu­lius lai­mė­ji­mus, ta­čiau vi­di­niai su­nku­mai iš­li­ko. Tam ti­kru at­žvil­giu jie net grės­min­ges­ni nei SSRS sis­te­mo­je.

In­va­zi­ja į Ira­ką bu­vo klai­da

– Jung­ti­nės Vals­ti­jos ir jų va­do­vau­ja­ma koa­li­ci­ja su­ren­gė pa­ly­gin­ti stai­gų smū­gį tiems, ku­rie at­sa­kin­gi už at­akas Ame­ri­ko­je, – nu­ver­tė ta­li­bų re­ži­mą Af­ga­nis­ta­ne. Ar at­sa­kas bu­vo tin­ka­mas?

– Pa­si­kar­to­siu: ma­nau, kad su te­ro­riz­mu rei­kia ko­vo­ti ki­to­kiais me­to­dais – žval­gy­bi­niais, kaip tai da­ro­ma, pa­vyz­džiui, Iz­rae­ly­je. Vel­tis į ka­rus yra ne itin mo­ra­lu. Ma­no nuo­mo­ne, rei­kė­jo su­nai­kin­ti Af­ga­nis­ta­ne bu­vu­sį te­ro­ris­tų liz­dą. Ta­čiau ne­su ti­kra, kad tam bu­vo rei­ka­lin­ga to­kia di­de­lė ka­ri­nė ope­ra­ci­ja.

– Po Rug­sė­jo 11-osios JAV ir jas pa­lai­kan­čios vals­ty­bės lei­do­si į ko­vą su grės­mę gal­būt ke­lian­čio­mis vals­ty­bė­mis. Kon­kre­tus pa­vyz­dys – Ira­kas. Ta­čiau po są­jun­gi­nin­kų in­va­zi­jos pa­aiš­kė­jo, kad ma­si­nio nai­ki­ni­mo gink­lų ten ne­bu­vo, o ša­lis ta­po ne­si­bai­gian­čio smur­to, te­ro­ro iš­puo­lių vie­ta, „Is­la­mo vals­ty­bės“ ci­ta­de­le. Ar Va­ka­rai su JAV prieš­aky­je ne­nuė­jo per to­li, pre­ven­ciš­kai ko­vo­da­mi su po­ten­cia­lio­mis grės­mė­mis?

– Tai bu­vo vi­siš­kai ne­ra­cio­na­lu. Ypač tu­rint ome­ny­je tai, kad bu­vo bū­ti­na at­siž­velg­ti į šio re­gio­no ypa­ty­bes, is­to­ri­ją. Jei­gu Va­ka­rai bū­tų apie tai su­si­mąs­tę, jie ne­bū­tų ten įžen­gę. Ta­čiau Va­ka­rų už­sie­nio po­li­ti­ka kar­tais yra per­ne­lyg leng­va­bū­diš­ka.

Bu­vęs Ira­ko va­do­vas Sad­da­mas Hus­sei­nas iš es­mės gra­si­no sa­vo pi­lie­čiams ir gal­būt kai­my­nėms ša­li­mis. Ta­čiau Va­ka­rams tai ne­bu­vo pri­ori­te­tas.

– Mi­si­ja Af­ga­nis­ta­ne, tal­ki­ni­mas są­jun­gi­nin­kams ope­ra­ci­jo­se Ira­ke bu­vo pa­pil­do­ma prie­žas­tis pri­im­ti Lie­tu­vą ir ki­tas mū­sų re­gio­no ša­lis į NA­TO. Ar žen­gė­me tei­sin­gu ke­liu?

– Kai jau spren­di­mas bu­vo pri­im­tas, rei­kė­jo da­ry­ti vis­ką, kad tai ne­si­baig­tų ka­tas­tro­fa. Ma­nau, kad ge­riau bū­tų bu­vę ne­priim­ti to­kių spren­di­mų. Ta­čiau juos pri­ėmus rei­kė­jo steng­tis, kad vis­kas bū­tų ge­riau.

– Kai kas ma­no, kad bū­tent įvy­kiai po Rug­sė­jo 11-osios

iš da­lies su­kū­rė są­ly­gas si­tua­ci­jai, su ku­ria su­si­du­ria­me šian­dien: „Is­la­mo vals­ty­bės“ įsi­ga­lė­ji­mu, pa­bė­gė­lių kri­ze.

– Ne­su­tin­ku. Ma­nau, kad Ar­ti­mų­jų Ry­tų re­gio­no prob­le­mos nė­ra su­kur­tos Va­ka­rų. Jei ne­bū­tų anks­čiau mi­nė­tų įvy­kių, grei­čiau­siai šios prob­le­mos bū­tų pa­si­reiš­ku­sios ki­to­mis for­mo­mis. Pa­vyz­džiui, su­ni­tų ir šii­tų prieš­prie­ša eg­zis­ta­vo, tai bu­vo se­na re­gio­ni­nė prob­le­ma. To­dėl ne­ga­li­ma sa­ky­ti, kaip skel­bia Ru­si­jos pro­pa­gan­da, kad vi­sas prob­le­mas ten su­kū­rė Va­ka­rai.

Ly­giai taip pat ga­li­ma teig­ti, kad SSRS, Ko­min­ter­no pro­pa­gan­da nuo 1920-ųjų bu­vo an­ti­va­ka­rie­tiš­ka. SSRS sis­te­min­gai die­gė ne­apy­kan­tą Va­ka­rams, jos ci­vi­li­za­ci­jai. Tai yra prob­le­mų, su ku­rio­mis da­bar su­si­du­ria­me, pa­grin­das. Jos ge­ro­kai se­nes­nės nei Ame­ri­kos įsi­ver­ži­mas į Ira­ką. Čia SSRS ten­ka di­džiu­lė at­sa­ko­my­bė, nors apie tai ne­kal­ba­ma. Bū­tent SSRS sis­te­min­gai ska­ti­no ne­apy­kan­tą Va­ka­rams, o Ru­si­ja tai tę­sia.

Bū­ti­na mo­ky­ti Eu­ro­pos kultūros

– Va­ka­rų pa­sau­lį pa­sta­rai­siais me­tais su­krė­tė ne vie­nas ra­di­ka­lių is­la­mis­tų te­ro­ro iš­puo­lis. Ar tam yra prieš­nuo­džių?

– Ma­no nuo­mo­ne, pir­miau­sia su tuo ko­vo­ti tu­ri spe­cia­lio­sios tar­ny­bos. Bū­ti­nas glau­des­nis tarp­tau­ti­nis bend­ra­dar­bia­vi­mas, ypač tarp Eu­ro­pos vals­ty­bių. Be to, rei­kia šiek tiek re­for­muo­ti mū­sų švie­ti­mo sis­te­mą. Bū­ti­na mo­ky­ti Eu­ro­pos kul­tū­ros ir ma­žiau rū­pin­tis mul­ti­kul­tū­ra­liz­mu.

– Su­si­da­ro įspū­dis, kad Eu­ro­pa ne­bu­vo pa­si­ren­gu­si nau­jiems te­ro­riz­mo iš­šū­kiams. Ko­dėl?

– Nie­kas tam nė­ra pa­si­ren­gęs. Su­nku nu­ma­ny­ti, kad koks nors is­la­mis­tas, iš­si­nuo­mo­jęs su­nkve­ži­mį, traiš­kys žmo­nes. Kaip ga­li­ma su tuo ko­vo­ti, jei žmo­gus vei­kia vie­nas? Tai la­bai su­dė­tin­ga.