Eutanazija grįžta į Seimą
Sei­me - at­nau­jin­tas Eu­ta­na­zi­jos įsta­ty­mo pro­jek­tas. Ne­abe­jo­ja­ma, kad šis tei­sės ak­tas, kaip ir anks­tes­nis, prieš sep­ty­nis mė­ne­sius pa­teik­tas, įžiebs dis­ku­si­jų lau­žą. Tarp po­li­ti­kų ne­trūks­ta ma­nan­čių­jų, kad ci­vi­li­zuo­to­je vals­ty­bė­je aps­kri­tai ne­ga­li­ma svars­ty­ti eu­ta­na­zi­jos klau­si­mo.

Sei­mo na­rė so­cial­de­mo­kra­tė Ma­ri­ja Auš­ri­nė Pa­vi­lio­nie­nė tvir­tai lai­ko­si nuo­mo­nės, kad mir­ti taip, kaip pats pa­si­ren­ka, yra kiek­vie­no žmo­gaus tei­sė. Po­li­ti­kė įre­gis­tra­vo an­trą - pa­to­bu­lin­tą - Eu­ta­na­zi­jos įsta­ty­mo pro­jek­tą.

Pir­ma­sis jos siū­ly­mas my­riop pa­smerk­tiems ir ne­pa­ke­lia­mą skaus­mą ken­čian­tiems žmo­nėms su­teik­ti ga­li­my­bę są­mo­nin­gai nu­trauk­ti gy­vy­bę su­lau­kė ne­vie­na­reikš­miš­kų ver­ti­ni­mų. Mū­ru prieš eu­ta­na­zi­jos idė­ją tuo­met sto­jo gau­sus Sei­mo na­rių, me­di­kų bend­ruo­me­nės, Baž­ny­čios at­sto­vų bū­rys. Ta­čiau kri­ti­ka M. A. Pa­vi­lio­nie­nei ne­bai­si. Ji LŽ ti­ki­no su­lau­kian­ti dau­gy­bės su­nkiai ser­gan­čių li­go­nių laiš­kų, ku­riuo­se pra­šo­ma pa­ga­liau įtei­sin­ti eu­ta­na­zi­ją.

“Aš my­liu žmo­nes ir ne­no­riu, kad jie ken­tė­tų”, - aiš­ki­no Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­te (ŽTK) dir­ban­ti par­la­men­ta­rė.

Pa­dė­tų iš­ei­ti oriai

Anot M. A. Pa­vi­lio­nie­nės, at­siž­vel­giant į tei­sės spe­cia­lis­tų pa­sta­bas, įsta­ty­mo pro­jek­tas bu­vo šiek tiek pa­tiks­lin­tas. Ka­dan­gi pir­ma­sis va­rian­tas iš Sei­mo ple­na­ri­nių po­sė­džių dar­bot­var­kės bu­vo iš­brauk­tas net ne­lei­dus jo pri­sta­ty­ti, po­li­ti­kė prieš pa­va­sa­rio se­si­ją vėl su­ma­nė pa­si­nau­do­ti ini­cia­ty­vos tei­se.

“E­su įsi­ti­ki­nu­si, kad mir­ti taip, kaip pats pa­si­ren­ka, yra žmo­gaus tei­sė. Kaip ir tei­sė gim­ti ir gy­ven­ti”, - LŽ sa­kė so­cial­de­mo­kra­tė. Sei­mo na­rė pa­sa­ko­jo, kad jos įsi­ti­ki­ni­mą dėl eu­ta­na­zi­jos bū­ti­nu­mo su­stip­ri­no ne­se­niai pa­ma­ty­tas fil­mas „Ne­pa­žįs­ta­te Dže­ko“ („You Don't Know Jack“), ku­ria­me pa­grin­di­nį vaid­me­nį at­lie­ka gar­sus ame­ri­kie­čių ak­to­rius Alas Pa­ci­no. Dak­ta­ru Mir­ti­mi pra­min­tas jo he­ro­jus kaip tik ir sten­gė­si įtei­sin­ti eu­ta­na­zi­ją.

„Aš ti­kiu, kad anks­čiau ar vė­liau toks įsta­ty­mas Lie­tu­vo­je bus pri­im­tas", - pa­žy­mė­jo M. A. Pa­vi­lio­nie­nė. Pir­ma­jam įsta­ty­mo va­rian­tui dau­giau­sia prie­kaiš­tau­ta dėl to, kad jį pri­ėmus ne­va bū­tų su­da­ry­tos są­ly­gos pikt­nau­džiau­ti, spe­cia­liai ma­rin­ti žmo­nės, o li­go­niai per prie­var­tą bū­tų ver­čia­mi do­no­rais.

„Vi­si sau­gik­liai yra su­dė­ti, de­šimt kar­tų vis­kas bus ti­kri­na­ma ir per­ti­kri­na­ma. Vi­suo­met yra ga­li­my­bė at­si­sa­ky­ti. Man šis įsta­ty­mas pa­si­ro­dė net per daug biu­ro­kra­tiš­kas“, - sa­kė Sei­mo na­rė.

Po­li­ti­kė pri­si­pa­ži­no esan­ti ne­ti­kin­ti ir nu­si­tei­ku­si prieš žmo­gaus kan­čią. „Ne­sup­ran­tu, ko­dėl krikš­čio­ny­bė, ka­ta­li­ky­bė ver­čia žmo­gų ken­tė­ti. Aš my­liu žmo­gų. To­dėl ir ne­no­riu, kad jis ken­tė­tų. Be to, ger­biu žmo­gaus oru­mą ir no­riu, kad jis iš­ei­tų kaip as­me­ny­bė“, - sa­vo nuo­mo­nę dės­tė M. A. Pa­vi­lio­nie­nė. Pa­sak jos, mū­sų vi­suo­me­nė „y­ra la­bai pro­vin­cia­li“, ne­sup­ran­ta, kas yra žmo­gaus lais­va va­lia, pa­si­rin­ki­mas, tei­sė.

Nu­žmo­gė­ji­mo ženk­las

Sei­mo ŽTK vi­ce­pir­mi­nin­ko kon­ser­va­to­riaus Man­to Ado­mė­no tei­gi­mu, sie­kis įtei­sin­ti eu­ta­na­zi­ją - „kul­tū­ros nu­žmo­gė­ji­mo ženk­las“.

„Tai tie­siog gy­vy­bės ne­ger­bi­mas. Prieš­in­si­mės kaip iš­ma­ny­da­mi. La­bai ti­kiuo­si, kad pro­jek­tas ne­pa­sieks Sei­mo sa­lės. La­bai ti­kiuo­si, kad ki­ta­me par­la­men­te ne­bus žmo­nių, ku­rie at­sto­vau­ja mir­ties kul­tū­rai. Yra klau­si­mų, ku­rie ci­vi­li­zuo­to­je vi­suo­me­nė­je ne­ga­li bū­ti ke­lia­mi“, - LŽ par­eiš­kė par­la­men­ta­ras.

Antanas Matulas. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Griež­tas eu­ta­na­zi­jos prieš­inin­kas - ir Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to vi­ce­pir­mi­nin­kas kon­ser­va­to­rius An­ta­nas Ma­tu­las. „Lie­tu­vo­je ne­iš­nau­do­ja­mos vi­sos pa­lia­ty­vio­sios me­di­ci­nos, skaus­mo ma­ži­ni­mo, slau­gos ga­li­my­bės. To­dėl siū­ly­ti įtei­sin­ti eu­ta­na­zi­ją - vi­siš­kai ne­są­mo­nin­ga. Da­ry­si­me vis­ką, kad pro­jek­tas ne­bū­tų net svars­to­mas. Žmo­gus pri­va­lo tu­rė­ti ga­li­my­bę pa­sen­ti ir nu­mir­ti na­tū­ra­liai, o vals­ty­bė tu­ri už­ti­krin­ti, kad ta mir­tis bū­tų ori, be skaus­mo. Šiuo­lai­ki­nės tech­no­lo­gi­jos tą pa­da­ry­ti lei­džia“, - LŽ pa­žy­mė­jo jis.

A. Ma­tu­las įsi­ti­ki­nęs, kad Lie­tu­vo­je iš vi­so ne­ga­li­ma svars­ty­ti eu­ta­na­zi­jos įtei­si­ni­mo. „Vals­ty­bė­je, ku­ri ne­už­ti­kri­na orios se­nat­vės, tin­ka­mos me­di­ci­ni­nės prie­žiū­ros, de­ra­mo skaus­mo mal­ši­ni­mo, ne­su­ge­ba ap­rū­pin­ti me­di­ka­men­tais, eu­ta­na­zi­ja pri­lyg­tų žu­dy­mo įtei­si­ni­mui”, - sa­kė par­la­men­ta­ras.

ŽTK na­rė li­be­ra­lė Da­lia Kuo­dy­tė pri­si­pa­ži­no daug apie šiuos klau­si­mus gal­vo­ju­si. „Grei­čiau pri­tar­čiau. Vi­siš­kai pri­tar­čiau va­di­na­ma­jai pa­sy­via­jai eu­ta­na­zi­jai. Kad ži­no­da­mas, jog vil­ties pa­sveik­ti ne­bė­ra, ta­čiau bū­da­mas dar blai­vaus pro­to žmo­gus tu­rė­tų tei­sę par­eikš­ti nuo­mo­nę dėl pa­lai­ko­mų­jų prie­mo­nių at­jun­gi­mo“, - LŽ tei­gė par­la­men­ta­rė. Ji su­ti­ko, kad pa­na­šūs pro­jek­tai ke­lią ski­na­si la­bai su­nkiai. „Ta­čiau ma­nau, kad apie tai rei­kia dis­ku­tuo­ti, kal­bė­tis su žmo­nė­mis, at­lik­ti vi­suo­me­nės nuo­mo­nės ty­ri­mus“, - sa­kė D. Kuo­dy­tė.

Bū­ti­nos diskusijos

Per­nai rugp­jū­tį pa­si­ro­džius pir­ma­jam įsta­ty­mo pro­jek­tui Sei­mo pir­mi­nin­kė Lo­re­ta Grau­ži­nie­nė siū­ly­mą įtei­sin­ti eu­ta­na­zi­ją dėl ga­li­mo pikt­nau­džia­vi­mo pa­va­di­ni­mo la­bai pa­vo­jin­gu da­ly­ku. „Aš lai­kau­si to­kios tai­syk­lės gy­ve­ni­me - kad kiek­vie­nas gims­ta­me ir at­si­ne­ša­me sa­vo li­ki­mą. Ko­kį at­si­ne­ša­me, to­kį tu­ri­me”, - tuo­met sa­kė par­la­men­to va­do­vė.

Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­trė Ri­man­tė Ša­la­še­vi­čiū­tė anks­čiau yra už­si­mi­nu­si apie dis­ku­si­jų šiuo klau­si­mu rei­ka­lin­gu­mą. „Tu­ri­me Bel­gi­jos pa­vyz­dį, kur tė­vai ga­li nu­spręs­ti dėl eu­ta­na­zi­jos sa­vo vai­kui. Tai nau­jai pri­im­tas įsta­ty­mas, su­kė­lęs daug dis­ku­si­jų. To­dėl ma­nau, kad taip pat tu­ri­me pra­dė­ti apie tai dis­ku­tuo­ti. Ma­nau, kad toks įsta­ty­mas pa­dė­tų iš­spręs­ti žmo­gaus, ku­riam su­dė­tin­ga gy­ven­ti, prob­le­mas. Ta­čiau tai tik dis­ku­si­jų pra­džia“, - prieš ke­lis mė­ne­sius yra pa­žy­mė­ju­si R. Ša­la­še­vi­čiū­tė.

Eu­ta­na­zi­ja le­ga­li­zuo­ta Ny­der­lan­duo­se, Bel­gi­jo­je, Liuk­sem­bur­ge. 2014 me­tų pra­džio­je Bel­gi­jos par­la­men­tas įtei­si­no su­nkia ir mir­ti­na li­ga ser­gan­čių ne­pil­na­me­čių eu­ta­na­zi­ją, be jo­kio am­žiaus ap­ri­bo­ji­mo, re­mian­tis pa­ties vai­ko ap­sisp­ren­di­mu mir­ti, psi­cho­lo­gui pa­tvir­ti­nus, kad jis yra pa­jė­gus tai nu­spręs­ti, taip pat su tė­vų su­ti­ki­mu. Ny­der­lan­duo­se eu­ta­na­zi­ja lei­džia­ma nuo 12 me­tų.

Tei­sę są­mo­nin­gai nu­trauk­ti gy­vy­bę tu­ri ir pen­kių JAV vals­ti­jų - Ver­mon­to, Ore­go­no, Va­šing­to­no, Nau­jo­sios Mek­si­kos ir Mon­ta­nos - gy­ven­to­jai. Kai ku­rio­se vals­ty­bė­se, pa­vyz­džiui, In­di­jo­je, Mek­si­ko­je, yra le­ga­li pa­sy­vio­ji eu­ta­na­zi­ja, kai ne­pa­gy­do­mai ser­gan­čiam li­go­niui ne­be­tai­ko­mas gy­dy­mas, ku­ris tik pa­il­gin­tų jo kan­čias.