Europos ultimatumas dėl Rolando Pakso
Eu­ro­pos Ta­ry­bos (ET) Mi­nis­trų Ko­mi­te­tas pa­ste­bi Lie­tu­vos pa­žan­gą spren­džiant dėl ga­li­my­bių Ro­lan­dui Pa­ksui da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se, to­les­nių spren­di­mų bus lau­kia­ma iki lie­pos. Vy­riau­sy­bės at­sto­vė Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­me Ka­ro­li­na Bub­ny­tė sa­ko, kad ko­mi­te­tas tei­gia­mai įver­ti­no Sei­mo šią sa­vai­tę pra­dė­tas svars­ty­ti Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sas, nu­ma­tan­čias ga­li­my­bę R. Pa­ksui siek­ti Sei­mo na­rio man­da­to, o tai lei­do Lie­tu­vai iš­veng­ti tarp­tau­ti­nių sank­ci­jų.

„Šis žingsnis bendru valstybių Europos Tarybos narių sutarimu buvo pasveikintas kovo 15 dieną priimtame Ministrų Komiteto sprendime dėl EŽTT sprendimo Pakso byloje vykdymo ir, tikėtina, padėjo Lietuvai bent kol kas išvengti tarptautinių sankcijų dėl septynerius metus trunkančio minėto EŽTT sprendimo nevykdymo“, – rašoma K. Bubnytės pranešime.

ET Ministrų Komitetas priimtame sprendime pažymėjo, jog nuolatiniai komiteto atstovai „pasveikino tai, kad paisydamas minėtų įsipareigojimų, Seimas ėmėsi parlamentinės procedūros, reikalingos būtinų konstitucinių pataisų priėmimui, pirmųjų žingsnių“ ir šį sprendimą antradienį priėmė „didžiule balsų dauguma“.

Kartu komitetas nurodė institucijoms vėliausiai iki šių metų liepos 2 dienos pateikti atnaujintą informaciją apie tolesnę pažangą svarstant pataisas. Pažymima, kad „tuo atveju, jei įstatymų leidybos procesas neduos jokių apčiuopiamų rezultatų iki 2018 m. spalio 26 dienos“, bylos svarstymas bus atnaujintas gruodį ir jame bus svarstomas tarpinės rezoliucijos projektas.

Tai, anot K. Bubnytės, reikštų tarptautinių sankcijų taikymą valstybės atžvilgiu.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė opozicinių konservatorių ir liberalų parengtoms Konstitucijos pataisoms, kurios leistų per apkaltą pašalintam asmeniui kandidatuoti į Seimą, tačiau draustų būti renkamam Seimo pirmininku ar vicepirmininku. Taip pat pataisos neatveria galimybės kandidatuoti į prezidentus.

R. Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. EŽTT 2011 metais nusprendė, kad draudimas dalyvauti rinkimuose iki gyvos galvos yra neproporcingas.

K. Bubnytės pranešime pažymima, jog šis Seimo žingsnis „tikėtina, padėjo Lietuvai bent kol kas išvengti tarptautinių sankcijų dėl 7 metus trunkančio minėto EŽTT sprendimo nevykdymo“.

Lietuvai nepriimant Konstitucijos pataisų, Strasbūro teismo sprendimų vykdymą komitetas nuo 2014-ųjų taiko vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą. Pasak EŽTT atstovės, tai reiškia, jog nevykdomas sprendimas sistemingai svarstomas ET Ministrų Komiteto Žmogaus teisių posėdžiuose, kur šaliai gali būti nuspręsta taikyti sankcijas.

Seimas prieš trejetą metų jau bandė priimti Konstitucijos pataisas, kurios R. Paksui būtų atvėrusios kelią į rinkimus, bet tuomet pritrūko balsų. Minimos pataisos būtų leidusios jam kandidatuoti ir Seimo, ir prezidento rinkimuose.

Konstitucijai pakeisti reikia, kad per priėmimą už pataisas balsuotų ne mažiau kaip 94 Seimo nariai. Dėl pataisų priėmimo būna balsuojama du kartus, su trijų mėnesių pertrauka.

Be R. Pakso, minėta sustiprintos priežiūros procedūra taikoma dar dviejose bylose: „L. prieš Lietuvą“, kurioje EŽTT įpareigojo šalį priimti įstatymą, reguliuojantį lyties keitimo tvarką ir sąlygas, taip pat „Matiošaitis prieš Lietuvą“, kurioje Lietuva įpareigota numatyti galimybę sušvelninti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.

Lietuvos atstovė EŽTT atkreipia dėmesį, kad Latvija ar Estija, taip pat Šiaurės Europos valstybės neturi nė vienos bylos, kuriai būtų taikoma sustiprinta vykdymo priežiūra.