Europos šeimai reikia Lietuvos paramos
Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos (EK) vi­ce­pir­mi­nin­kas Val­dis Domb­rovs­kis sa­ko, kad spren­džiant pa­bė­gė­lių kri­zę Pie­tų Eu­ro­po­je anks­čiau tai­ky­tas sa­va­no­riš­ko so­li­da­ru­mo pri­nci­pas ne­vei­kė, to­dėl bū­ti­nas su­ba­lan­suo­to prie­globs­čio pra­šy­to­jų pa­skirs­ty­mo me­cha­niz­mas. Lie­tu­vos ir ki­tų Bal­ti­jos ša­lių da­ly­va­vi­mas ir par­ama bū­tų svar­bus sėk­min­gos mū­sų in­teg­ra­ci­jos į Eu­ro­pos Są­jun­gą (ES) ženk­las.

Lie­tu­vo­je va­kar vie­šė­jęs už eu­rą ir so­cia­li­nį dia­lo­gą at­sa­kin­gas eu­ro­ko­mi­sa­ras pa­žy­mė­jo, kad mū­sų ša­lis sklan­džiai pe­rė­jo prie bend­ros ES va­liu­tos. Inf­lia­ci­ja iš­li­ko ma­ža, nors tam ti­krų mais­to pro­duk­tų ir pa­slau­gų kai­nos pa­di­dė­jo.

„Ta­čiau vi­du­ti­nės truk­mės ir il­guo­ju lai­ko­tar­piu eu­ras bus kai­nų sta­bi­li­za­vi­mo veiks­nys, nes dėl jo di­dė­ja kai­nų skaid­ru­mas ir kon­ku­ren­ci­ja, ma­žė­ja im­por­to ir eks­por­to, ku­rie su­da­ro di­de­lę da­lį Lie­tu­vos bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to (BVP), san­do­rių iš­lai­dos“, - iš­skir­ti­nia­me in­ter­viu „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė EK vi­ce­pir­mi­nin­kas Val­dis Domb­rovs­kis.

Eu­ras duos daug naudos

- Lie­tu­va jau be­veik pus­me­tį gy­ve­na tu­rė­da­ma nau­ją va­liu­tą. Nors po­li­ti­kai ža­dė­jo, jog eu­ras ne­tu­rės di­de­lės įta­kos kai­nų po­ky­čiams, gy­ven­to­jai skun­džia­si, kad pa­bran­go mais­to pro­duk­tai, pa­slau­gos. Kaip ver­ti­na­te mū­sų ša­lies pe­rė­ji­mą prie eu­ro? Ko­kį tei­gia­mą ir ne­igia­mą eu­ro po­vei­kį Lie­tu­va pa­jus at­ei­ty­je?

- Kai eu­rą įsi­ve­dė ki­tos vals­ty­bės na­rės, kai­nos jo­se pa­di­dė­jo 0,1-0,3 pro­cen­to. Duo­me­nys ro­do, kad Lie­tu­vo­je po­ky­čiai yra pa­na­šūs. Aps­kri­tai inf­lia­ci­ja Lie­tu­vo­je iš­li­ko ma­ža, ir ne­atro­do, kad eu­ro įve­di­mas bū­tų pa­da­ręs ma­to­mą po­vei­kį bend­ro kai­nų in­dek­so kai­tai. Pa­sta­rai­siais mė­ne­siais vi­du­ti­nė inf­lia­ci­ja Lie­tu­vo­je bu­vo ma­žes­nė nei ES ar eu­ro zo­nos vi­dur­kis, taip pat ma­žes­nė nei Lat­vi­jo­je ir Es­ti­jo­je. Prog­no­zuo­ja­ma, kad 2015 me­tais inf­lia­ci­ja bus ne­igia­ma (-0,4 proc.). Ži­no­ma, kai ku­rių mais­to pro­duk­tų ir pa­slau­gų kai­nos pa­di­dė­jo kiek grei­čiau nei inf­lia­ci­ja bend­rai pa­ėmus. Kai ku­rių pa­slau­gų kai­nos pa­di­dė­jo dėl kai­nų ap­va­li­ni­mo. Vis dėl­to kai ku­riais at­ve­jais pa­di­dė­ji­mą lė­mė ki­ti veiks­niai, o ne eu­ro įve­di­mas. Ta­čiau vi­du­ti­nės truk­mės ir il­guo­ju lai­ko­tar­piu eu­ras bus kai­nų sta­bi­li­za­vi­mo veiks­nys, nes dėl jo di­dė­ja kai­nų skaid­ru­mas ir kon­ku­ren­ci­ja, ma­žė­ja im­por­to ir eks­por­to, ku­rie su­da­ro di­de­lę da­lį Lie­tu­vos BVP, san­do­rių iš­lai­dos.

Lie­tu­va pe­rė­ji­mui prie eu­ro pa­si­ren­gė la­bai ge­rai, vis­kas įvy­ko sklan­džiai ir sėk­min­gai. Ne­ki­lo di­de­lių prob­le­mų, ban­kai ir maž­me­ni­nin­kai sėk­min­gai su­si­do­ro­jo su dar­bo krū­viu, iš­au­gu­siu dėl eu­ro įve­di­mo ir at­sis­kai­ty­mo dviem va­liu­to­mis. Lie­tu­va įgy­ven­di­no kai­nų nu­ro­dy­mo dviem va­liu­to­mis ir są­ži­nin­go kai­nų pers­kai­čia­vi­mo ini­cia­ty­vą lai­ky­da­ma­si EK re­ko­men­da­ci­jų. Tai at­spin­di ir vi­suo­me­nės nuo­mo­nė. Įve­dus eu­rą at­lik­tos Eu­ro­ba­ro­me­tro apk­lau­sos duo­me­ni­mis, vi­suo­me­nės pa­lan­ku­mas eu­rui Lie­tu­vo­je iš­au­go nuo 44 proc. 2014 me­tų rug­sė­jį iki 63 proc. 2015 me­tų sau­sį.

Eu­ras su­tei­kia daug nau­dos ir ge­ri­na il­ges­nio lai­ko­tar­pio eko­no­mi­nės veik­los są­ly­gas. Jū­sų ša­lies eko­no­mi­ka vis at­vi­res­nė ir ge­riau in­teg­ruo­ta ES, to­dėl tu­rė­tų gau­ti daug nau­dos iš glau­des­nių eko­no­mi­nių ry­šių, ga­li­mų dėl bend­ros va­liu­tos.

Lie­tu­va jau gau­na nau­dos dėl ma­žes­nių fi­nan­sa­vi­mo kaš­tų - tai ro­do ob­li­ga­ci­jų pa­ja­min­gu­mo ma­žė­ji­mas ir prieš įsi­ve­dant eu­rą, ir įsi­ve­dus. Da­bar Lie­tu­vo­je yra ma­žos pa­lū­ka­nų nor­mos: il­ga­lai­kių pa­lū­ka­nų nor­ma su­ma­žė­jo iki 0,58 proc. už 10 me­tų ša­lies ob­li­ga­ci­jas, pa­ly­gin­ti su 3,26 proc. prieš me­tus. Šį pro­ce­są pa­leng­vi­no pa­ge­rė­ję vals­ty­bės kre­di­to rei­tin­gai. Jū­sų ša­lis taip pat nau­dos gau­na iš ma­žes­nių san­do­rių iš­lai­dų ir to, kad ne­bė­ra va­liu­tos kei­ti­mo mo­kes­čių. Tai ma­to už­sie­nio in­ves­tuo­to­jai, to­dėl pa­di­dė­jo in­ves­ti­ci­jų srau­tai. Į sta­bi­lu­mą orien­tuo­ta eu­ro zo­nos po­li­ti­ka taip pat pri­si­dės prie ma­kroe­ko­no­mi­nio sta­bi­lu­mo ir pa­ti­ki­mu­mo Lie­tu­vo­je. Ta­čiau eu­ro įve­di­mas nė­ra ga­lu­ti­nis tiks­las, rei­kia iš­lai­ky­ti po­li­ti­kos dis­cip­li­ną. Lie­tu­va tu­ri to­liau vyk­dy­ti stip­rią eko­no­mi­kos po­li­ti­ką, kad iš­veng­tų ri­zi­kos ma­kroe­ko­no­mi­niam sta­bi­lu­mui, ir iš­lai­ky­ti ge­bė­ji­mą pri­si­tai­ky­ti po eu­ro įve­di­mo, kad už­ti­krin­tų tva­rų kon­ver­gen­ci­jos pro­ce­są.

Rei­kia su­si­rū­pin­ti emigracija

- Lie­tu­vos eko­no­mi­kos au­gi­mas, nors iš­lie­ka vie­nas spar­čiau­sių ES, lė­tė­ja. Kaip to­liau plė­to­sis mū­sų ša­lies eko­no­mi­ka? Ko­kios yra di­džiau­sios kliū­tys tva­riam ūkio au­gi­mui?

- Pa­sta­rai­siais me­tais eko­no­mi­ka la­bai au­go: apie 3,3 proc. kas­met nuo 2012 iki 2014 me­tų. Pir­miau­sia au­gi­mą ska­ti­no eks­por­tas, ta­čiau da­bar pa­grin­di­nis eko­no­mi­kos au­gi­mo va­rik­lis - vi­daus pa­klau­sa. EK 2015 me­tų pa­va­sa­rio prog­no­zės duo­me­ni­mis, šie­met Lie­tu­vos rea­lu­sis BVP pa­di­dės 2,8 pro­cen­to. Dėl stip­rė­jan­čio at­si­ga­vi­mo di­dė­ja užim­tu­mas ir ma­žė­ja ne­dar­bo ly­gis - tai tu­rė­tų tęs­tis šiais ir ki­tais me­tais.

Nors esa­ma di­de­lės pa­žan­gos užim­tu­mo sri­ty­je, iš­lie­ka struk­tū­ri­nių prob­le­mų, pir­miau­sia - de­mog­ra­fi­nių. Lie­tu­vo­je gy­ven­to­jų skai­čius spar­čiai ma­žė­ja ne tik dėl bend­rų de­mog­ra­fi­nių ten­den­ci­jų, bet ir dėl vie­no di­džiau­sių Eu­ro­po­je emig­ra­ci­jos ly­gio. Aps­kri­tai eko­no­mi­kos au­gi­mas ES sta­bi­li­zuo­ja­si. ES eko­no­mi­kai nau­din­gi ke­li veiks­niai: že­mos naf­tos kai­nos, silp­nes­nis eu­ras ir po­li­ti­kos rė­mi­mas. Tai tu­rės tei­gia­mą po­vei­kį ir Lie­tu­vai. Tu­rint gal­vo­je iš­ori­nę ap­lin­ką, iš­lie­ka ri­zi­ka dėl geo­po­li­ti­nės įtam­pos tarp Ru­si­jos ir ES.

- Iš tie­sų, vie­nas di­džiau­sių iš­šū­kių Lie­tu­vai - dar­bin­go am­žiaus gy­ven­to­jų ma­žė­ji­mas. At­ly­gi­ni­mų ir gy­ve­ni­mo ko­ky­bės skir­tu­mai, pa­ly­gin­ti su ES Va­ka­rų ša­li­mis, yra di­džiu­liai, to­dėl ti­kė­tis reikš­min­go pro­ver­žio tram­dant emig­ra­ci­ją ne­įma­no­ma. Kaip siū­ly­tu­mė­te mū­sų ša­liai spręs­ti šią prob­le­mą?

- Lie­tu­vos gy­ven­to­jų per pa­sta­ruo­sius 10 me­tų su­ma­žė­jo dau­giau kaip pu­se mi­li­jo­no. Ta­čiau yra ir tei­gia­mų ten­den­ci­jų: pa­ly­gin­ti su kri­zės me­tais, emig­ra­ci­ja su­ma­žė­jo per­pus, be to, yra grįž­tan­čių­jų iš emig­ra­ci­jos į Lie­tu­vą. Štai ir at­sa­ky­mas į jū­sų klau­si­mą: pa­lan­kes­nė eko­no­mi­nė ap­lin­ka ir dar­bo ga­li­my­bės. Lie­tu­va tu­ri spręs­ti struk­tū­ri­nes dar­bo rin­kos prob­le­mas ir ge­rin­ti so­cia­li­nių iš­mo­kų sis­te­mą.

Il­ga­lai­kiam kon­ku­ren­cin­gu­mui bū­ti­na ge­rai vei­kian­ti švie­ti­mo sis­te­ma. Lie­tu­va tu­ri su­ma­žin­ti at­otrū­kį tarp pro­fe­si­nių ge­bė­ji­mų ir dar­bo rin­kos po­rei­kių bei pa­ge­rin­ti ge­bė­ji­mų pa­siū­lą. Rei­kė­tų su­kur­ti pa­trauk­lią pro­fe­si­nio mo­ky­mo sis­te­mą, ko­ky­biš­kas pa­meis­trys­tės ir mo­ky­mo­si dar­bo vie­to­je ga­li­my­bes. Ta­čiau švie­ti­mą rei­kia ge­rin­ti ir anks­tes­niais eta­pais: da­bar Lie­tu­vos pen­kio­lik­me­čių skai­ty­mo, ma­te­ma­ti­kos ir gam­tos moks­lų įgū­džiai yra pra­stes­ni nei ES vi­dur­kis. To­dėl Lie­tu­va tu­rė­tų nuo­sek­liai ge­rin­ti ir pa­grin­di­nių ge­bė­ji­mų ug­dy­mą mo­kyk­lo­se.

Užim­tu­mui di­din­ti ir žmo­nių dar­bo ak­ty­vu­mui il­gin­ti svar­bios in­ves­ti­ci­jos į svei­ka­tą. To­dėl ma­lo­nu ma­ty­ti, kad vyk­do­mos svei­ka­tos ap­sau­gos re­for­mos, įskai­tant li­go­ni­nių re­for­mą, ir svei­ka­tos ge­ri­ni­mo bei li­gų pre­ven­ci­jos po­li­ti­ka.

Lie­tu­va vis dar tu­ri įgy­ven­din­ti pen­si­jų re­for­mą. Ati­džiai ste­bi­me Vy­riau­sy­bės pla­nus dėl nau­jo­jo so­cia­li­nio mo­de­lio.

- Ko­kios ki­tos svar­biau­sios sri­tys, ku­rio­se Lie­tu­vai bū­ti­na im­tis ne­ati­dė­lio­ti­nų re­for­mų?

- Lie­tu­va pa­da­rė pa­žan­gą mo­der­ni­zuo­da­ma sa­vo ener­ge­ti­kos inf­ras­truk­tū­rą. Čia ati­da­ry­tas pir­ma­sis Bal­ti­jos ša­ly­se su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­las. Lie­tu­va to­liau de­da pa­stan­gas pa­ge­rin­ti du­jų ir elek­tros ener­gi­jos jung­tis su kai­my­nė­mis ša­li­mis - tai dar pa­di­dins ener­gi­jos tie­ki­mo sau­gu­mą. Vis dėl­to dar rei­kia ne­ma­žai nu­veik­ti plė­to­jant jung­tis su li­ku­sia Eu­ro­pos da­li­mi ir ma­ži­nant pri­klau­so­my­bę nuo Ru­si­jos du­jų.

Kon­sul­tuo­jan­tis su pa­grin­di­nė­mis su­in­te­re­suo­to­mis ša­li­mis ir so­cia­li­niais par­tne­riais, rei­kė­tų ap­tar­ti, kaip di­din­ti dar­bo san­ty­kių lanks­tu­mą, ir kar­tu už­ti­krin­ti tin­ka­mą so­cia­li­nę ap­sau­gą. Es­mi­nį vaid­me­nį čia at­liks veiks­min­gas so­cia­li­nis dia­lo­gas.

Įtemp­ti san­ty­kiai su Ru­si­ja

- Ne­tru­kus bus me­tai, kai Ru­si­ja užd­rau­dė mais­to pro­duk­tų im­por­tą iš ES ir ki­tų Va­ka­rų ša­lių. Lie­tu­va - vie­na vals­ty­bių, ku­rioms tai smo­gė skau­džiau­siai. Kaip prog­no­zuo­ja­te, ar kei­sis Ru­si­jos po­zi­ci­ja dėl tai­ko­mų sank­ci­jų? Ar ga­li­ma ti­kė­tis jų at­šau­ki­mo?

- Aki­vaiz­du, kad ir ES, ir jū­sų dvi­ša­liai san­ty­kiai su Ru­si­ja yra įtemp­ti. Prob­le­mų kė­lė įvai­rūs klau­si­mai: Ru­si­jos „juo­da­sis są­ra­šas“, į ku­rį įtrauk­ti 89 ES pi­lie­čiai, įskai­tant 5 lie­tu­vius, Lie­tu­vos pi­lie­čio areš­tas Mask­vo­je, ne­se­ni in­ci­den­tai Bal­ti­jos jū­ro­je, ku­riuos pa­ty­rė Lie­tu­vos lai­vai, ties­da­mi elek­tros ka­be­lį ir su­si­dū­rę su Ru­si­jos ka­ro lai­vais.

Ru­si­ja ėmė­si šių prie­mo­nių rea­guo­da­ma į tvir­tą bend­rą ES spren­di­mą tai­ky­ti jai eko­no­mi­nes sank­ci­jas dėl ne­tei­sė­tos Kry­mo anek­si­jos ir veiks­mų Ry­tų Ukrai­no­je. Ti­kė­ti­na, kad Ru­si­ja svars­tys ga­li­my­bę pa­nai­kin­ti drau­di­mus, kai at­šauk­si­me eko­no­mi­nes sank­ci­jas vi­siš­kai įgy­ven­di­nus Mins­ko su­si­ta­ri­mus.

Kai Ru­si­ja, rea­guo­da­ma į ES eko­no­mi­nes sank­ci­jas, per­nai rugp­jū­čio 7 die­ną ėmė­si at­sa­ko­mų­jų veiks­mų, EK pri­ėmė ne­ma­žai rin­kos prie­mo­nių, kad pa­dė­tų la­biau­siai pa­veik­tiems sek­to­riams, to­kiems kaip vai­sių bei dar­žo­vių ir pie­no. Vals­ty­bėms na­rėms, ku­rių pie­ni­nin­kys­tės sek­to­rius nu­ken­tė­jo la­biau­siai, - Lie­tu­vai, Es­ti­jai, Lat­vi­jai, Suo­mi­jai - skir­ta 28,7 mln. eu­rų pa­gal­ba. At­siž­vel­giant į 2013-2014 me­tų pie­no ga­my­bos ly­gį, Lie­tu­vai skir­ta 14,1 mln. eu­rų.

Ak­ty­viai dir­ba­me, kad pa­ge­rė­tų prie­iga prie al­ter­na­ty­vių rin­kų tre­čio­sio­se vals­ty­bė­se, ieš­ko­me bū­dų, kaip pa­nai­kin­ti vy­rau­jan­čias pre­ky­bos kliū­tis. Be to, EK sky­rė pa­pil­do­mų lė­šų ES mais­to pro­duk­tams pro­pa­guo­ti vi­sa­me pa­sau­ly­je, pa­si­tel­kiant ES de­le­ga­ci­jų pa­gal­bą. Ši stra­te­gi­ja jau da­vė re­zul­ta­tų: bend­ras užd­raus­tų pro­duk­tų eks­por­tas iš­au­go 6 pro­cen­tais.

- EK siū­lo Lie­tu­vo­je ap­gy­ven­din­ti dau­giau nei 700 pa­bė­gė­lių iš Af­ri­kos ir Ar­ti­mų­jų Ry­tų. Mū­sų ša­lies va­do­vai prieš­ina­si to­kiam siū­ly­mui, teig­da­mi, kad esa­me pa­jė­gūs pri­im­ti tik ke­lis šim­tus. Ko­dėl ma­no­te, kad siū­ly­mas vi­soms ES ša­lims nu­sta­ty­ti pa­bė­gė­lių kvo­tas yra tin­ka­mas bū­das spręs­ti jų antp­lū­džio Pie­tų Eu­ro­po­je prob­le­mą? Ar ma­no­te, kad Bal­ti­jos ša­lys yra pa­jė­gios pri­im­ti, ap­gy­ven­din­ti ir in­teg­ruo­ti po ke­lis šim­tus pa­bė­gė­lių?

- EK sie­kia nu­ma­ty­ti iš­sa­mią sis­te­mą, tai nė­ra tie­siog at­sa­kas į Vi­dur­že­mio jū­ros kri­zę. Pa­na­šų me­cha­niz­mą bū­tų ga­li­ma nu­ma­ty­ti, jei pa­na­ši si­tua­ci­ja su­sik­los­ty­tų prie ry­ti­nės ES sie­nos. Sie­kia­ma ras­ti veiks­min­gą il­ga­lai­kį spren­di­mą mig­ra­ci­jos su­nku­mams spręs­ti vi­so­je ES. Geo­po­li­ti­nė pa­dė­tis ga­li pa­si­keis­ti la­bai spar­čiai. Svar­bu su­pras­ti, kad prob­le­mų, pa­na­šių į pa­ti­ria­mas Ita­li­jos ir Grai­ki­jos, at­ei­ty­je ga­li kil­ti ir ki­to­se vals­ty­bė­se na­rė­se.

Il­guo­ju lai­ko­tar­piu trum­pa­re­giš­kas da­bar­ti­nių mig­ra­ci­jos prob­le­mų spren­di­mas ne­bū­tų nau­din­gas nė vie­nai vals­ty­bei na­rei. Pra­ei­ty­je tai­ky­tas sa­va­no­riš­kas so­li­da­ru­mas ne­vei­kė. Rei­kia su­ba­lan­suo­to pa­skirs­ty­mo me­cha­niz­mo, kad vi­sos vals­ty­bės na­rės dė­tų pa­stan­gas, - jis duos re­zul­ta­tų tik ta­da, jei mes vi­si pri­si­dė­si­me prie bend­ro spren­di­mo. Pa­teik­tas siū­ly­mas da­bar bus svars­to­mas ES Ta­ry­bo­je. Mig­ra­ci­jos prob­le­mų ga­li kil­ti la­bai grei­tai. Svar­bu su­val­dy­ti da­bar­ti­nę kri­zę ir už­kirs­ti ke­lią bū­si­moms. At­ei­ty­je su mig­ra­ci­jos prob­le­mo­mis ga­li su­si­dur­ti bet ku­ri vals­ty­bė na­rė. Jei šian­dien ne­ra­si­me su­ba­lan­suo­to me­cha­niz­mo, veiks­min­go spren­di­mo ne­bus ir at­ei­ty­je.

Aki­vaiz­du, kad kiek­vie­na vals­ty­bė na­rė tu­ri uni­ka­lių ypa­ty­bių ir gal­būt skir­tin­gą pa­jė­gu­mą, taip pat ir mig­ra­ci­jos sri­ty­je. Kai ku­rios vals­ty­bės na­rės gal­būt tu­ri ma­žiau di­de­lių mig­ra­ci­jos srau­tų val­dy­mo pa­tir­ties nei ki­tos. To­dėl joms ga­li rei­kė­ti pa­pil­do­mos par­amos, kad tu­rė­tų to­kias pat są­ly­gas kaip ir ki­tos. Esa­me pa­si­ren­gę tai svars­ty­ti. Lie­tu­vos ir ki­tų Bal­ti­jos ša­lių da­ly­va­vi­mas ir par­ama bū­tų svar­bus sėk­min­gos in­teg­ra­ci­jos į ES ženk­las, ro­dan­tis, kad vi­si esa­me vie­nos šei­mos na­riai.