Europos milijonai Lietuvoje – kaip į balą
Už mi­li­jo­nus eu­rų su­tvar­ky­ti se­ni pa­sta­tai – dva­rai, mo­kyk­los – tam­pa ne­nau­do­ja­mi, nes iš anks­to ne­pa­gal­vo­ta apie jų at­ei­ties pers­pek­ty­vas.

Atliekant restauravimo arba renovavimo darbus svarbiausia buvo gelbėti yrančius senus statinius – kultūros paveldą, rūpintis ugdymo sąlygomis ir panaudoti Europos Sąjungos (ES) lėšas. Teikiant projektus paramai gauti nebuvo mąstoma, ar investicijos pateisins lūkesčius, ar bus pakankamai lėšų atstatytiems pastatams prižiūrėti. Dėl to, kas bus vėliau, deja, niekam galvos neskaudėjo.

ES milijonai pastarąjį dešimtmetį į Lietuvą tekėjo ne tik dvarams ar kitiems kultūros paveldo objektams tvarkyti.

Kad per menkai buvo analizuojama minėtų projektų perspektyva, teigia ir investicijas tyrusios Valstybės kontrolės atstovai. Seimo Audito komiteto vadovė Ingrida Šimonytė užsimena apie būtinybę keisti padėtį, t. y. atidžiau analizuoti ES paramai gauti teikiamus projektus.

Vilionės nepavyko

Šakių rajono vadovai šešis kartus bandė rasti koncesininką arba nuomininką restauruotam XIX amžiaus Gelgaudiškio dvaro ansambliui. Tačiau šios paieškos nedavė jokio rezultato – niekas siūlomu dvaru nesusidomėjo, nors iš nuomininko reikalaujama investicijų suma nuo 1 mln. sumažinta iki 721 tūkst. eurų. „Visus konkursų skelbimo limitus jau išnaudojome. Dabar laukiame, ką pasakys ES lėšomis vykdomų projektų kontrolę atliekančios institucijos“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Šakių rajono savivaldybės administracijos direktorius Dainius Grincevičius.

Pasinaudojant ES programų lėšomis, valstybės bei Šakių rajono savivaldybės biudžetų pinigais už ne vieną milijoną eurų restauruoti Gelgaudiškio dvaro sodybos ansamblio rūmai, oficina, kumetynas, oranžerija, vandens bokštas (jame 2015 metais įrengtas karilionas). Restauracijos dar laukia raudonų plytų svirno pastatas ir du skliautuoti dvaro rūsiai.

Taigi daugelis statinių prikelti, tačiau naujas gyvenimas juose nepradedamas. Tik į dalį rūmų yra įleistas Gelgaudiškio kultūros centras, keletas patalpų skirta vietos bendruomenei. Visos kitos patalpos laukia nesulaukia naujo šeimininko, kuris jose įrengtų viešbutį, restoraną ar kitokią įstaigą.

Bandys rasti nuomininką

Telšių rajono savivaldybei finansine našta tapo Biržuvėnų dvaras (XVIII-XIX a.). Pasinaudojant ES parama prieš trejus metus už 1,15 mln. eurų buvo restauruotos arklidės, dvaro oficina, vežiminė, sutvarkyta teritorija. Lankytojų pritraukti buvo bandyta teikiant maitinimo paslaugas oficinoje, bet nuomininkai šios veiklos neišplėtojo.

Kiek anksčiau, taip pat pasinaudojant ES parama, buvo restauruotas ir pats dvaras. Jame įkurta biblioteka, Žemaitijos turizmo informacijos centras. Tačiau Biržuvėnų dvaro sodybos ansamblį sudaro ne tik šie, bet ir dar nemažai kitos paskirties statinių. Merija neturi pinigų šiems pastatams restauruoti, todėl manoma, kad padėtį galėtų pakeisti koncesijos sutartis arba nuoma.

Kaip „Lietuvos žinioms“ teigė Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas, savivaldybė nutarė pabandyti rasti visam dvaro kompleksui vieną nuomininką, kuris čia galėtų toliau plėtoti veiklą. „Kartu su Kultūros paveldo departamentu rengiame viziją bei sąlygas, kad įvyktų šis procesas“, – aiškino P. Kuizinas. Jis taip pat teigė nenorintis spėlioti, ar bus įmanoma rasti koncesininką arba nuomininką.

Uždarytos po renovacijos

Tik menkoje Gelgaudiškio dvaro rūmų dalyje vyksta šiokia tokia veikla.wikiwand.com nuotrauka

ES milijonai pastarąjį dešimtmetį į Lietuvą tekėjo ne tik dvarams ar kitiems kultūros paveldo objektams tvarkyti. Nemažai jų buvo skiriama ir švietimo įstaigoms. Deja, ir šiuo atveju kai kur prašauta pro šalį. Nuo 2007-ųjų Lietuvoje uždaryta apie 30 mokyklų, nors jų renovacijai buvo išleista 2,5 mln. eurų valstybės biudžeto ir ES paramos lėšų. Daugiausia tokių mokyklų yra Vilniaus rajone, jų esama ir kituose šalies regionuose.

Joniškio rajono Rudiškių pagrindinė mokykla buvo renovuota 2010 metais. Mokyklos atnaujinimas tada kainavo milijoną litų (per 300 tūkst. eurų). Tačiau praėjus vos dvejiems metams po renovacijos mokykla buvo uždaryta. Sutvarkytas ir apšiltintas buvusios mokyklos pastatas iki šiol stovi tuščias. Dabar Joniškio rajono merijai savo lėšomis tenka samdyti žmones prižiūrėti ir beveik 500 kv. m ploto patalpas, ir mokyklos teritoriją. Joniškio meras Gediminas Čepulis sutiko, kad mokyklos renovacijai iš tiesų buvo veltui išleisti pinigai. „Tai įvyko ne mano vadovavimo laikais“, – sakė jis.

Švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius, komentuodamas susidariusią padėtį, tvirtino, kad mokyklos, teikdamos prašymus, atitiko visus kriterijus. Esą savivaldybės turėjo numatyti mokinių skaičiaus mažėjimą. Tačiau kai kur moksleivių nebeliko gana staigiai, todėl savivaldybės neturėjo kitos išeities, tik uždaryti mokyklas, nors jų pastatai buvo renovuoti.

Nežvelgia į ateitį

Seimo Audito komiteto pirmininkės I. Šimonytės teigimu, daugiausia problemų kyla dėl tų projektų, kurie ėjo per regionų plėtros tarybų rankas. Anot parlamentarės, šiose tarybose dažnai vadovautasi principu „aš paremiu tavo projektus, tu – mano“. Tačiau kokią naudą teiks vienas ar kitas projektas, niekas galvos nesuko. „Į tokius „filosofinius“ klausimus ir dabar nesigilina nei savivaldybių vadovai, nei už priemonių planavimą atsakinga Vidaus reikalų ministerija“, – sakė I. Šimonytė. Beje, Seimo narė pabrėžė, kad anksčiau savo ataskaitose kalbėdama apie investicijas į tai dėmesį buvo atkreipusi ir Valstybės kontrolė.

Seimo Audito komiteto vadovės teigimu, siekiant paramos nenorima galvoti, ar investicijos pasiteisins po 5 ar 10 metų, ar jos duos ilgalaikę vertę. Taip pat neskaičiuojama su objekto išlaikymu susijusių išlaidų. „Reikėtų keisti ES lėšomis remiamų projektų finansavimo principus. Būtina atlikti ne popierinę, bet tikrą ir realią sąnaudų ir naudos analizę. Ir tik po jos spręsti apie projekto ateitį“, – „Lietuvos žinioms“ pabrėžė I. Šimonytė.