Europos humanitarinis universitetas – virš prarajos?
Jau­tęs po­li­ti­nį spau­di­mą Mins­ke, bal­ta­ru­siš­kas Eu­ro­pos hu­ma­ni­ta­ri­nis uni­ver­si­te­tas (EHU) 2006 me­tais per­si­kė­lė į Lie­tu­vą ir bu­vo įre­gis­truo­tas kaip lie­tu­viš­kas uni­ver­si­te­tas. Pa­sku­ti­nius tre­jus me­tus EHU tem­do skan­da­lai, vi­di­niai ne­su­ta­ri­mai, fi­nan­si­niai su­nku­mai. Nau­jo rek­to­riaus pa­ieš­kos ir­gi strin­ga – pus­me­tį EHU ne­pa­vy­ko ras­ti tin­ka­mo žmo­gaus. Iš uni­ver­si­te­to pra­de­da trauk­tis dar­buo­to­jai. Be ki­ta ko, eu­ro­pie­tiš­kas ver­ty­bes tei­gian­čio uni­ver­si­te­to ne­ap­len­kia ir pro­krem­liš­kos nuo­tai­kos.

„Ly­giai po pen­ke­rių me­tų šian­dien at­sis­vei­ki­nau su Eu­ro­pos hu­ma­ni­ta­ri­niu uni­ver­si­te­tu. Ko­dėl? Tur­būt rei­kė­tų sa­ky­ti, kad ne­su­ta­po po­žiū­riai. Ne­no­riu ko­men­tuo­ti sve­ti­mų po­žiū­rių, to­dėl tik iš­dės­ty­siu sa­vo. Ma­no po­žiū­riu, prieš me­tus dar bu­vo ga­li­ma ban­dy­ti gel­bė­ti EHU sa­va­ran­kiš­ku­mą ra­di­ka­liai jį pert­var­kant, bet šian­dien tai ne­beį­ma­no­ma. Da­bar EHU ga­li iš­gel­bė­ti tik su­si­jun­gi­mas, o jung­tis bū­tų pra­smin­ga tik su VU. Pa­ga­liau toks EHU, koks yra da­bar, var­gu ar ati­tin­ka Lie­tu­vos in­te­re­sus“, – taip sa­vo „Fa­ce­book“ pa­sky­ro­je ge­gu­žės 10 die­ną pa­skel­bė dr. Ber­nar­das Gai­lius, EHU ėjęs ad­mi­nis­tra­ci­jos va­do­vo par­ei­gas. Sa­vo par­eiš­ki­mą jis ilius­tra­vo nuo­trau­ka iš EHU so­cia­li­nės pa­sky­ros, ku­rio­je so­vie­ti­nio sti­liaus at­vi­ru­ku, svei­ki­na­ma su ge­gu­žės 9-ąja.

Uni­ver­si­te­to pers­pek­ty­vos niū­ros, do­no­rai trau­kia­si ir da­bar at­sisk­lei­džia ti­kro­ji uni­ver­si­te­to prob­le­ma.O ti­kro­ji prob­le­ma yra fi­nan­si­nis mo­de­lis.

LŽ B. Gai­lius tei­gė, kad uni­ver­si­te­tą pa­li­ko bend­ru ša­lių su­si­ta­ri­mu, ku­ris bu­vo ini­ci­juo­tas uni­ver­si­te­to. „U­ni­ver­si­te­tas nu­spren­dė, kad ad­mi­nis­tra­ci­jai ne­be­rei­kia at­ski­ro va­do­vo, da­bar tie­sio­giai ad­mi­nis­tra­ci­jai tu­rė­tų va­do­vau­ti rek­to­rius. Iš tų prie­žas­čių, ku­rias man iš­var­di­no uni­ver­si­te­tas, pa­grin­di­nė prie­žas­tis – fi­nan­si­niai su­nku­mai, nes uni­ver­si­te­to fi­nan­sa­vi­mas ir to­liau blo­gė­ja. Uni­ver­si­te­to pers­pek­ty­vos niū­ros, do­no­rai trau­kia­si ir da­bar at­sisk­lei­džia ti­kro­ji uni­ver­si­te­to prob­le­ma.O ti­kro­ji prob­le­ma yra fi­nan­si­nis mo­de­lis, ku­ris taip nie­ka­da ir ne­bu­vo iki ga­lo sėk­min­gai su­kur­tas“, – LŽ sa­kė B. Gai­lius.

B. Gai­liaus įra­šu sa­vo „Fa­ce­book“ pa­sky­ro­je pa­si­da­li­no ir žur­na­lis­tas Ry­tas Sta­se­lis: „Re­gis, pa­bė­gė­lių iš EHU ne­tru­kus bus dau­giau. Ačiū, Ber­nar­dai, už pa­stan­gas ir ge­rus no­rus.“

Pa­pra­šy­tas pa­ko­men­tuo­ti šį sa­vo įra­šą, R. Sta­se­lis ne­daug­žo­džia­vo. „Ra­šiau su ta in­ten­ci­ja, no­rė­da­mas pa­sa­ky­ti, kad Ber­nar­das iš ti­krų­jų bu­vo la­bai svar­bus par­ei­gū­nas, tu­rint gal­voj uni­ver­si­te­to ry­šius su Lie­tu­vos val­džia, ku­ri yra vie­na iš EHU do­no­rų. Ma­no su­pra­ti­mu, jo iš­ėji­mas nė­ra ge­ras ženk­las uni­ver­si­te­tui“, – LŽ sa­kė R. Sta­se­lis.

Vy­rau­ja pro­ru­siš­kos idėjos

Kaip mi­nė­ta, prie sa­vo par­eiš­ki­mo jog pa­lie­ka EHU, B. Gai­lius „Fa­ce­book“ įra­še pri­dė­jo nuo­trau­ką, ku­rio­je EHU me­di­jų de­par­ta­men­tas svei­ki­na stu­den­tus su SSSR per­ga­le 1941–1945 ka­re. Nuo­trau­ko­je ma­ty­ti už­ra­šas „Me­di­jų de­par­ta­men­tas svei­ki­na jus su di­džią­ja per­ga­le“, o virš jo so­vie­ti­nis sim­bo­lis – pen­kia­kam­pė žvaigž­dė su kū­ju ir pjau­tu­vu.

B. Gai­lius tei­gia, kad tiks­laus šios nuo­trau­kos šal­ti­nio jis ne­ga­li pa­sa­ky­ti, nuo­trau­ką jam at­siun­tė kaip tik tą die­ną kai iš­ėjo iš dar­bo EHU, ir jis nu­spren­dė ta nuo­trau­ka pa­si­da­lin­ti. Ko­men­ta­rai po B. Gai­liaus įra­šu ro­do, kad nuo­trau­ka bu­vo pa­skelb­ta ru­siš­ka­me so­cia­li­nia­me tink­le „VKon­tak­te“ .

Nuo­trau­ka tuoj su­sku­bo pa­si­da­lin­ti ir ki­ti EHU dir­ban­tys Lie­tu­vos dės­ty­to­jai, žur­na­lis­tai. Nuo­trau­ka sa­vo „Fa­ce­book“ pa­sky­ro­je pa­si­da­li­no bei min­tis apie ją iš­reiš­kė ir EHU me­di­jų cen­trui va­do­vau­jan­ti žur­na­lis­tė Ri­ta Mi­liū­tė.

„Bal­ta­ru­sių uni­ver­si­te­tas trem­ty­je pa­skel­bia svei­ki­ni­mą su SSSR per­ga­le 1941–1945 ka­re. (Trem­ty­je, ir do­no­rų Va­ka­ruo­se iš­lai­ko­mas, kad Lu­ka­šen­kos ran­kos ne­si­kė­sin­tų į uni­ver­si­te­to aka­de­mi­nę lais­vę; per „E­ras­mus“ prog­ra­mą tu­ri stu­den­tų/­dės­ty­to­jų ir iš lais­vo­jo pa­sau­lio).

Akims su­grį­žus į aki­duo­bes klau­si ko­le­gų, maž­daug, „kas če?“ Stu­den­tų pra­kti­kos va­do­vė pa­aiš­ki­na, kad svei­ki­ni­mas „nu­kreip­tas į bal­ta­ru­siš­ką au­di­to­ri­ją, kur ge­gu­žės 9-osios ko­no­ta­ci­ja ne to­kia ne­igia­ma, о jei­gu bū­tų į lie­tu­viš­ką, tai bū­tų, ži­no­ma, ki­toks“. Bet vi­sų pir­ma, aiš­ku, trūks­ta pi­ni­gų. De­par­ta­men­to va­do­vė sa­ko, tie­siog „kal­biš­kai“ jau­trus“ klau­si­mas ir pa­siū­lo, kad šį „prob­le­mi­nį siu­že­tą“ ap­tar­čiau dis­ku­si­jo­je su stu­den­tais“ – sa­vo „Fa­ce­book“ pa­sky­ro­je ra­šė R. Mi­liū­tė.

EHU in­ter­ne­ti­nė­je sve­tai­nė­je skel­bia­ma, jog Bal­ta­ru­si­jai įgi­jus ne­prik­lau­so­my­bę, EHU įkū­rė­jai sie­kė su­kur­ti eu­ro­pie­tiš­ką al­ter­na­ty­vą de­šimt­me­čius so­vie­ti­za­ci­jos iš­gy­ve­nu­siai Bal­ta­ru­si­jos aukš­to­jo moks­lo sis­te­mai ir at­gai­vin­ti ko­mu­nis­ti­nės ideo­lo­gi­jos pers­melk­tus hu­ma­ni­ta­ri­nius ir so­cia­li­nius moks­lus. Ta­čiau pa­na­šu, kad so­vie­ti­nių idė­jų at­si­sa­kė ne vi­si EHU dės­ty­to­jai ir dar­buo­to­jai.

„Bū­tų ne­tei­sin­ga sa­ky­ti, kad ta nuo­trau­ka ne­ats­pin­di kai ku­rių uni­ver­si­te­te vy­rau­jan­čių nuo­tai­kų. Ma­no nuo­mo­ne, tai at­spin­di to­kias nuo­tai­kas– aš pats su to­mis nuo­tai­ko­mis su­si­dū­riau. Taip, uni­ver­si­te­tas to­kia vie­ta, kur vy­rau­ja skir­tin­gi po­žiū­riai, bet ir pats ži­nau, ir tu­riu ko­le­gų, ku­rie su­tin­ka, kad Ru­si­jos po­li­ti­ka yra ne vie­na­reikš­miš­kai ver­ti­na­ma ta­me uni­ver­si­te­te“, – sa­kė B. Gai­lius.

Tem­do skan­da­lai, do­no­rai traukiasi

2014 me­tais EHU dės­ty­to­jai skun­dė­si, kad yra iš­nau­do­ja­mi. Anuo­met pro­fe­si­nės są­jun­gos at­sto­vų iš­pla­tin­ta­me par­eiš­ki­me bu­vo tei­gia­ma, kad rek­to­ra­tas, pri­si­deng­da­mas re­for­ma, ėmė­si dės­ty­to­jų „va­ly­mo“. Iš par­ei­gų bu­vo at­leis­tas uni­ver­si­te­to se­na­to pir­mi­nin­kas Pa­ve­las Te­reš­ko­vi­čius, o Se­na­tas pa­skel­bė ne­pa­si­ti­kė­ji­mą rek­to­ra­tu ir par­ei­ka­la­vo at­sta­ty­din­ti ad­mi­nis­tra­ci­ją.

2016 me­tų pa­va­sa­rį dėl ki­lu­sių vi­di­nių ne­su­ta­ri­mų EHU, Šiau­rės mi­nis­trų tar­ny­ba, vie­na iš pa­grin­di­nių rė­mė­jų, nu­trau­kė sa­vo par­amą bal­ta­ru­siš­kam uni­ver­si­te­tui. EHU ko­mu­ni­ka­ci­jos va­do­vas Mak­si­mas Mil­ta tei­gė, kad ly­gi­nant su 2015–2016 me­tais bend­ras uni­ver­si­te­to biu­dže­tas 2016–2017 me­tams su­ma­žė­jo 5 proc. o uni­ver­si­te­tui ne­te­kus svar­biau­sio do­no­ro, EHU fi­nan­siš­kai iš­gel­bė­jo pa­di­dė­jęs sto­jan­čių­jų skai­čius.

„E­HU su­lau­kė pa­si­ti­kė­ji­mo iš abi­tu­rien­tų ir jų tė­vų: 2016 me­tais į uni­ver­si­te­tą įsto­jo 264 stu­den­tai – 17,4 proc. dau­giau pir­ma­kur­sių, ne­gu 2015 me­tais. 2016 m. lie­pos 14 d. Vi­suo­ti­nis da­li­nin­kų su­si­rin­ki­mas pa­tvir­ti­no 2016–2017 m. me­ti­nį uni­ver­si­te­to biu­dže­tą, ku­ris bu­vo su­ma­žin­tas 5 proc., ly­gi­nant su 2015–2016 me­tais“, – LŽ raš­tu ko­men­ta­vo M. Mil­ta.

Iš­ei­tis buvo

M. Mil­ta tei­gė, kad 2016 m. spa­lio mėn Vi­suo­ti­nis da­li­nin­kų su­si­rin­ki­mas pa­tvir­ti­no 2017–2018 m. biu­dže­to pro­jek­tą ir, kad 2016 m. rug­sė­jo 21 d. Eu­ro­pos iš­orės veiks­mų tar­ny­ba pra­ne­šė, jog fi­nan­si­nė par­ama uni­ver­si­te­tui yra dvi­gu­bi­na­ma.

Bet, re­gis, fi­nan­si­nių iš­tek­lių to­li­mes­niam uni­ver­si­te­to gy­va­vi­mui ne­pa­kan­ka. Pa­sak M. Mil­tos, šių me­tų pa­va­sa­rį Šve­di­jos tarp­tau­ti­nio vys­to­mo­jo bend­ra­dar­bia­vi­mo agen­tū­ros už­sa­ky­mu „Swe­dish De­ve­lop­ment Ad­vi­sers“ eks­per­tai at­li­ko iš­sa­mią EHU ad­mi­nis­tra­ci­nės ir aka­de­mi­nės struk­tū­rų ana­li­zę ir pa­tei­kė re­ko­men­da­ci­jas.

dr. Bernardas Gailius, penkis metus EHU ėjęs administracijos vadovo pareigas/Romo Jurgaičio nuotrauka

At­siž­vel­gu­si į jas, Val­dan­čio­ji ta­ry­ba pri­ėmė spren­di­mą dėl uni­ver­si­te­to ad­mi­nis­tra­ci­nės ir aka­de­mi­nės struk­tū­ros reor­ga­ni­za­vi­mo. Jos me­tu bus prie­ina­ma prie ho­ri­zon­ta­lio­sios val­dy­mo hie­rar­chi­jos, to­kiu bū­du su­stam­bi­nant bu­vu­sius ad­mi­nis­tra­ci­nius pa­da­li­nius.

„Ti­ki­ma­si, kad nau­jos or­ga­ni­za­ci­nės struk­tū­ros įve­di­mas, nau­jos IT inf­ras­truk­tū­ros įdie­gi­mas ir uni­ver­si­te­to per­si­kraus­ty­mas į bu­vu­sį Au­gus­ti­nų vie­nuo­ly­ną Bokš­to g. leis su­tau­py­ti iki 300 tūkst. eu­rų per me­tus“, – sa­kė M. Mil­ta.

Ta­čiau, pa­sak B. Gai­liaus, uni­ver­si­te­tą bu­vo ga­li­ma iš­gel­bė­ti dar pra­ei­tais me­tais – kai do­no­rai pra­dė­jo in­ten­sy­viai trauk­tis, tai bu­vo dar vie­nas ženk­las uni­ver­si­te­tui, jog rei­kia su­kur­ti aiš­kų fi­nan­sa­vi­mo me­cha­niz­mą. Uni­ver­si­te­tui vi­suo­met trū­ko to­kios sis­te­mos, ku­ri su­sie­tų fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nius tar­pu­sa­vy­je ir pa­gal ku­rią do­no­rų fi­nan­sa­vi­mas kom­pen­suo­tų stu­den­tų įmo­kų trūkumą

„Kai Šiau­rės mi­nis­trų tar­ny­ba nu­trau­kė sa­vo rė­mi­mą, bu­vo svars­to­mas EHU Pa­ti­kos fon­das, rei­kė­jo ženg­ti ra­di­ka­lius žings­nius: per­žiū­rė­ti vi­są uni­ver­si­te­to struk­tū­rą, su­kur­ti fi­nan­sa­vi­mo mo­de­lį. Ir gal­būt bū­tų at­si­ra­dę jau iš esa­mų do­no­rų, o gal ir nau­jų, ku­rie bū­tų su­ti­kę įsi­pa­rei­go­ti tęs­ti­niam fi­nan­sa­vi­mui, su­sie­ti sa­vo do­ta­ci­jas su kon­kre­čiu stu­den­tų skai­čiu­mi. Nes da­bar do­no­rai nė­ra su­sais­ty­ti jo­kiais il­ga­lai­kiais įsi­pa­rei­go­ji­mais, kiek­vie­nais me­tais per­žiū­ri sa­vo pa­dė­tį ir ski­ria tiek, kiek ga­li“, – sa­kė B. Gai­lius.

Da­bar uni­ver­si­te­tą ga­li iš­gel­bė­ti tik „ne­ti­kė­tai at­si­ra­dęs fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nis, ku­ris iš nau­jo pa­ti­kė­tų uni­ver­si­te­tu ir duo­tų pi­ni­gų“.

Jis pri­du­ria, kad da­bar uni­ver­si­te­tą ga­li iš­gel­bė­ti tik „ne­ti­kė­tai at­si­ra­dęs fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nis, ku­ris iš nau­jo pa­ti­kė­tų uni­ver­si­te­tu ir duo­tų pi­ni­gų“. Ta­čiau ne­pa­na­šu, kad toks gel­bė­to­jas at­si­ras ir uni­ver­si­te­tui grei­čiau­siai teks už­si­da­ry­ti.

„Gal­būt aš kaž­ko ne­ži­nau, bet tiek, kiek aš ži­nau, tai to­kio at­ei­nan­čio gel­bė­to­jo, do­no­ro nė­ra. Jei­gu jis ne­ateis, tai ta­da vis­kas: ar­ba ran­da­ma iš­ei­tis, ar­ba rei­kia už­da­ri­nė­ti uni­ver­si­te­tą, nes jei­gu jis ne­bus už­da­ro­mas, jis iš lė­to dus, o tai bus dar blo­giau nei tai, kad jis bū­tų už­da­ry­tas“ – tei­gė B. Gai­lius.

Stu­den­tų skai­čius mažėja

Nuo uni­ver­si­te­to trau­kia­si ne tik rė­mė­jai, bet ir stu­den­tai. EHU duo­me­ni­mis, bend­ras stu­den­tų skai­čius uni­ver­si­te­te 2013–2014 bu­vo 1481, 2014–2015 – 1352, 2015–2016 – 1071, 2016–2017 – 920.

Pa­sak M. Mil­tos, stu­den­tų skai­čiaus ma­žė­ji­mui įta­kos tu­ri eko­no­mi­nė ir de­mog­ra­fi­nė Bal­ta­ru­si­jos si­tua­ci­ja ir tai, kad pa­gal esa­mą tvar­ką EHU stu­den­tai ne­ga­li pre­ten­duo­ti į vals­ty­bės re­mia­mas pa­sko­las ar im­ti stu­di­jų pa­sko­las Bal­ta­ru­si­jos ban­kuo­se.

„Nuo 2014 me­tų pra­si­dė­jo an­tro­ji Bal­ta­ru­si­jos eko­no­mi­kos kri­zės ban­ga, na­cio­na­li­nės va­liu­tos nu­ver­tė­ji­mas. Šiuo me­tu vi­du­ti­nis at­ly­gi­ni­mo dy­dis Bal­ta­ru­si­jo­je sie­kia 770,6 rub­lių (375 eu­rai), to­dėl dau­ge­lis po­ten­cia­lių stu­den­tų tė­vų su­si­du­ria su stu­di­jų ir gy­ve­ni­mo iš­lai­dų Vil­niu­je fi­nan­sa­vi­mo iš­šū­kiais. Be to, Bal­ta­ru­si­ja, kaip ir vi­sos Bal­ti­jos ša­lys bei Ukrai­na, su­si­du­ria su de­mog­ra­fi­nės duo­bės pa­sek­mė­mis“, – tei­gė M. Mil­ta.

Tik ket­vir­ta­da­lis EHU bal­ta­ru­sių stu­den­tų stu­di­juo­ja ne­mo­ka­mai, apie pu­sė stu­den­tų gau­na nuo­lai­das stu­di­jų kai­nai pa­deng­ti, ki­tas ket­vir­ta­da­lis stu­den­tų mo­ka pil­ną stu­di­jų įmo­ką.

B. Gai­liaus tei­gi­mu, uni­ver­si­te­te ne kar­tą bu­vo dis­ku­tuo­ta dėl to, kad ko­ky­biš­kai EHU veik­lai įta­kos tu­ri de­mog­ra­fi­ja, ta­čiau jo ma­ny­mu, taip va­di­na­ma „de­mog­ra­fi­ne duo­bė“ stip­riai vei­kia di­de­lį stu­den­tų skai­čių tu­rin­čius uni­ver­si­te­tus, o ne EHU.

Kai uni­ver­si­te­tas tu­ri tūks­tan­tį stu­den­tų ar šiek tiek dau­giau, ar de­mog­ra­fi­ja ti­krai da­ro įta­ką?

„Pas­ta­ruo­ju me­tu vi­siems Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tams truk­do de­mog­ra­fi­nės pa­dė­tis. Su­pran­ta­ma, kad de­mog­ra­fi­ja ryš­kiai vei­kia uni­ver­si­te­tus, tu­rin­čius 10 tūks­tan­čių stu­den­tų. Bet kai uni­ver­si­te­tas tu­ri tūks­tan­tį stu­den­tų ar šiek tiek dau­giau, ar de­mog­ra­fi­ja ti­krai da­ro įta­ką? Nie­ka­da ma­nęs iki ga­lo ko­le­gos ne­su­ge­bė­da­vo įti­kin­ti, kad mes ti­krai ken­čiam dėl de­mog­ra­fi­nės pa­dė­ties“, – sa­kė B. Gai­lius.

Vis­gi M. Mil­ta tvir­ti­na, kad pa­sku­ti­nių me­tų sto­jan­čių­jų sta­tis­ti­ka ro­do, jog uni­ver­si­te­tą jau­nuo­liai ren­ka­si no­riai.

„Ne­pai­sant mi­nė­tų prie­žas­čių 2016 me­tais į uni­ver­si­te­tą įsto­jo 17,4 proc. dau­giau pir­ma­kur­sių ne­gu 2015 me­tais, tai ro­do pir­ma­kur­sių ir jų tė­vų pa­si­ti­kė­ji­mą uni­ver­si­te­tu ir by­lo­ja apie EHU pa­trauk­lu­mą“, – tei­gė EHU at­sto­vas.

Ne­iš­si­ren­ka rektoriaus

2016 pa­va­sa­rį EHU ne­te­kus vie­no di­džiau­sių sa­vo do­no­rų, uni­ver­si­te­tas ga­vo dar vie­ną smū­gį – bend­ro­vės „De­loit­te“ at­lik­tas uni­ver­si­te­to au­di­tas par­odė, kad tuo­me­ti­nis uni­ver­si­te­to rek­to­rius Da­vi­das Pol­lic­kas nuo 2015 m. bir­že­lio iki rug­sė­jo ga­vo 104 tūkst. do­le­rių (92,2 tūkst. eu­rų) al­gą, mil­ži­niš­kos su­mos bu­vo mo­ka­mos ir val­dan­čio­sios ta­ry­bos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jui Da­nui Da­vid­so­nui ir na­riui Gre­go­ry Pri­nce'ui.

Anuo­met por­ta­las 15min.lt taip pat ra­šė, kad „kal­bų apie mil­ži­niš­ką D.Pol­lic­ko al­gą bū­ta dar 2014 me­tų spa­lį. Tuo­met „The New York Ti­mes“ pa­skel­bė, kad D.Pol­lic­kas per me­tus Lie­tu­vo­je už­dir­ba 150 tūkst. JAV do­le­rių (kiek dau­giau nei po 9 tūkst. eu­rų per mė­ne­sį).“

Iš rek­to­riaus par­ei­gų D. Pol­lic­kas bu­vo at­leis­tas 2016 m. va­sa­rą, o spa­lio 3 d. lai­ki­nuo­ju EHU rek­to­riu­mi pa­skir­tas Joer­ge­nas Joer­gen­se­nas. Lap­kri­čio mė­ne­sį bu­vo pa­skelb­tas vie­šas tarp­tau­ti­nis Rek­to­riaus pa­ieš­kos kon­kur­sas, or­ga­ni­zuo­tas kon­sul­ta­ci­nės įmo­nės „Mer­cu­ri Ur­val“ Briu­se­ly­je, pro­ce­są pri­žiū­rė­jo Šve­di­jos tarp­tau­ti­nio vys­to­mo­jo bend­ra­dar­bia­vi­mo agen­tū­ra.

Ta­čiau EHU vis dar ne­pa­vyks­ta iš­si­rink­ti tin­ka­mo žmo­gaus rek­to­riaus par­ei­goms ei­ti, kon­kur­sas nu­kel­tas.

„Į­vy­ko 6 ko­mi­te­to po­sė­džiai, įskai­tant ir At­ran­kos ko­mi­te­to in­ter­viu su 3 iš 29 pa­tei­ku­siais par­aiš­kas kan­di­da­tais. Su vie­nu iš kan­di­da­tų bu­vo ve­da­mos de­ry­bos, ta­čiau esant abi­pu­siam su­si­ta­ri­mui su­tar­tis ne­bu­vo pa­si­ra­šy­ta. Įga­lio­ta­sis At­ran­kos ko­mi­te­tas nu­spren­dė, kad da­bar­ti­nė­je si­tua­ci­jo­je nei vie­nas kan­di­da­tas ne­ga­li bū­ti pa­skir­tas rek­to­riu­mi ir to­dėl re­ko­men­da­vo Vi­suo­ti­niam da­li­nin­kų su­si­rin­ki­mui ir Val­dan­čia­jai ta­ry­bai nu­kel­ti kon­kur­so ren­gi­mą į 2017-ųjų an­trą­ją pu­sę“, – raš­tu ko­men­ta­vo M. Mil­ta.

Pa­sak B. Gai­liaus, tai, kad uni­ver­si­te­tas ne­iš­si­ren­ka rek­to­riaus, tai ir­gi reiš­kia, kad uni­ver­si­te­tas tu­ri prob­le­mų.

„Ne­tu­riu tiks­lios in­for­ma­ci­jos ir ta­me pro­ce­se ne­da­ly­va­vau, bet yra simp­to­miš­ka tai, kad rek­to­rius ne­bu­vo iš­rink­tas ir rin­ki­mai bu­vo su­stab­dy­ti. Sa­vai­me su­pran­ta­ma, vi­si su­pran­ta, kad tai ženk­las“, – sa­kė B. Gai­lius.

EHU – ne­vals­ty­bi­nė aukš­to­ji mo­kyk­la, įkur­ta 1992 m. Mins­ke, Bal­ta­ru­si­jo­je. 2004 m., prof. A. Mi­chai­lo­vui at­si­sa­kius pa­klus­ti Bal­ta­ru­si­jos val­džios spau­di­mui pa­si­trauk­ti iš rek­to­riaus par­ei­gų, EHU bu­vo pri­vers­ti­nai už­da­ry­tas. Lie­tu­vos val­džios kvie­ti­mu, su­lau­kęs Eu­ro­pos ša­lių bei vi­suo­me­ni­nių JAV fon­dų ir or­ga­ni­za­ci­jų par­amos, EHU per­si­kė­lė į Lie­tu­vą ir 2006 m. bu­vo įre­gis­truo­tas kaip lie­tu­viš­kas uni­ver­si­te­tas.