Europinės rinkimų naujovės entuziazmo nekelia
Briu­se­lis bran­di­na idė­ją re­for­muo­ti Eu­ro­pos Par­la­men­to (EP) rin­ki­mų tvar­ką. Pla­nuo­ja­mi po­ky­čiai leis­tų eu­ro­par­la­men­ta­rus pa­gal par­ti­nius są­ra­šus rink­ti vie­no­je rin­ki­mų apy­gar­do­je, api­man­čio­je vi­sas Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) vals­ty­bes.

Sei­mo Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­tas (ERK) ėmė­si svars­ty­ti EP pa­teik­tus pa­siū­ly­mus, kaip re­for­muo­ti ES rin­ki­mų tei­sę. Jų tiks­las – su­vie­no­din­ti rin­ki­mų tai­syk­les vi­so­se ES ša­ly­se. Vi­lia­ma­si, kad per­mai­nos pa­di­din­tų rin­kė­jų do­mė­ji­mą­si eu­ro­pi­niais rei­ka­lais, bal­sa­vi­mo ak­ty­vu­mą, no­rą da­ly­vau­ti spren­džiant bend­ras prob­le­mas. Pa­grin­di­niai re­for­mos ak­cen­tai – rin­ki­mų apy­gar­dų su­da­ry­mo, Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko rin­ki­mo pro­ce­dū­ros po­ky­čiai, taip pat kai ku­rie tech­ni­niai rin­ki­mų or­ga­ni­za­vi­mo da­ly­kai.

Kol kas tik idė­ja

Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­ko ERK va­do­vo Ge­di­mi­no Kir­ki­lo Briu­se­lio ini­cia­ty­vos ne­su­ža­vė­jo. „Čia dar tik pa­ti pra­džia. Tai net ne siū­ly­mas, o idė­ja, se­niai kla­jo­jan­ti EP, ku­ris vi­są lai­ką gal­vo­ja apie sa­vo iš­li­ki­mą“, – LŽ sa­kė Sei­mo na­rys.

Anot jo, dėl to­kių pa­siū­ly­mų Lie­tu­vai net ga­li tek­ti keis­ti Kons­ti­tu­ci­ją. „Kiek ži­no­me, ki­tos ES ša­lys ne­la­bai pri­ta­ria toms per­mai­noms“, – kal­bė­jo G. Kir­ki­las. Ko­kios nuo­mo­nės lai­ko­si kai­my­nių Lat­vi­jos, Es­ti­jos ir Len­ki­jos po­li­ti­kai, ke­ti­na­ma iš­siaiš­kin­ti sa­vait­ga­lį vyk­sian­čia­me par­la­men­tų ERK pir­mi­nin­kų su­si­ti­ki­me.

G. Kir­ki­lo ma­ny­mu, to­kio­mis ini­cia­ty­vo­mis sie­kia­ma pa­ska­tin­ti la­bai ne­ak­ty­vų pi­lie­čių da­ly­va­vi­mą EP rin­ki­muo­se. Po­li­ti­ko tei­gi­mu, 2014-ai­siais ren­kant EP Lie­tu­vo­je gy­ven­to­jų ak­ty­vu­mas bu­vo kiek di­des­nis tik to­dėl, kad bal­sa­vi­mas su­ta­po su pre­zi­den­to rin­ki­mais (iš vi­so bal­sa­vo 47,37 proc. rin­kė­jų). „Ki­tur – blo­giau“, – pa­brė­žė ERK va­do­vas. Iš EP gau­ti pa­siū­ly­mai pa­teik­ti Sei­mo frak­ci­joms, kad jos iš­sa­ky­tų sa­vo nuo­mo­nę apie nau­jo­ves. Rin­ki­mų tvar­kos po­ky­čiams svars­ty­ti ERK su­da­rė dar­bo gru­pę.

Per­mai­nos reikalingos

At­sar­giai siū­lo­mas nau­jo­ves ver­ti­no ir eu­ro­par­la­men­ta­ras Pe­tras Auš­tre­vi­čius. Anot po­li­ti­ko, jei EP ir pri­ėmė re­zo­liu­ci­ją, ją ne­bū­ti­nai pa­lai­mins ES Ta­ry­ba. Ta­čiau jis su­ti­ko, kad da­bar­ti­nė EP rin­ki­mų tvar­ka yra pa­se­nu­si, to­dėl re­for­mos – rei­ka­lin­gos.

Petras Auštrevičius: "Įgyvendinti naujoves iki 2019-ųjų rinkimų tikrai nerealu, nes šiuo metu Europoje netrūksta kitų bėdų.”Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

„Li­sa­bo­nos su­tar­tis įtvir­ti­no EP vaid­me­nį ir reikš­mę, šie pro­ce­sai rei­ka­lau­ja rin­ki­mų po­ky­čių. Bū­ti­na, kad žmo­nės ži­no­tų, už ką bal­suo­ja, kad rink­tų ne pa­vie­nius po­li­ti­kus, bet tam ti­krą po­li­ti­nę jė­gą. Juk mes EP or­ga­ni­zuo­ti ne pa­gal na­cio­na­li­nes de­le­ga­ci­jas, o pa­gal par­ti­jas. Čia dar vie­nas ar­gu­men­tas“, – LŽ aiš­ki­no P. Auš­tre­vi­čius.

Jo tei­gi­mu, žmo­nės ma­žai do­mi­si ES rei­ka­lais, nes ne­ma­to na­cio­na­li­nių par­ti­jų įta­kos eu­ro­pi­nei po­li­ti­kai. „Bū­tų idea­lus at­ve­jis, jei EP na­rių rin­ki­mams bū­tų su­da­ro­ma vie­na rin­ki­mų apy­gar­da, ku­rio­je kon­ku­ruo­tų po­li­ti­nių par­ti­jų są­ra­šai“, – tvir­ti­no P. Auš­tre­vi­čius.

Li­be­ra­las ma­no, kad įgy­ven­din­ti bran­di­na­mas idė­jas ge­riau­siu at­ve­ju bū­tų ga­li­ma 2024 me­tais vyk­sian­čiuo­se EP rin­ki­muo­se. „Spė­ti iki 2019-ųjų rin­ki­mų ti­krai ne­rea­lu, nes šiuo me­tu Eu­ro­po­je ne­trūks­ta ki­tų bė­dų“, – pa­žy­mė­jo eu­ro­par­la­men­ta­ras.

Bend­ros taisyklės

Vie­nos EP rin­ki­mų sis­te­mos nė­ra. Ta­čiau kad ir kiek jos ES vals­ty­bė­se skir­tų­si, pri­va­lo ati­tik­ti tris rei­ka­la­vi­mus. Bū­ti­na lai­ky­tis pro­por­ci­nio at­sto­va­vi­mo ar­ba per­ke­lia­mo­jo bal­so pri­nci­pų, kai rin­kė­jai bal­suo­ja ne už par­ti­jos su­da­ry­tą są­ra­šą, o iš es­mės su­ku­ria sa­vo pre­fe­ren­ci­nį są­ra­šą iš jiems la­biau­siai pa­tin­kan­čių, bet skir­tin­goms par­ti­joms pri­klau­san­čių kan­di­da­tų. Taip pat ša­ly­je ga­li bū­ti su­da­ro­ma vie­na ar dau­giau rin­ki­mų apy­gar­dų. Be to, rin­ki­mų slenks­tis są­ra­šams ne­ga­li vir­šy­ti 5 pro­cen­tų.

EP na­rių man­da­tų skai­čius nuo kiek­vie­nos ša­lies nu­sta­to­mas pa­gal vals­ty­bių gy­ven­to­jų skai­čių, lai­kan­tis deg­re­si­nės pro­por­ci­jos pri­nci­po: ma­žo­se ša­ly­se ren­ka­ma dau­giau eu­ro­par­la­men­ta­rų, ne­gu pri­klau­sy­tų pro­por­cin­gai pa­gal jų gy­ven­to­jų skai­čių. Ma­žiau­sią leis­ti­ną bal­suo­to­jo ir kan­di­da­to am­žių nu­sta­to at­ski­rų ES vals­ty­bių įsta­ty­mai.

Lie­tu­vo­je EP na­riai ren­ka­mi pa­gal pro­por­ci­nio at­sto­va­vi­mo sis­te­mą vie­no­je rin­ki­mų apy­gar­do­je. Bal­suo­to­jas pa­si­ren­ka par­ti­jos są­ra­šą, taip pat ga­li skir­ti pir­mu­mo bal­sus pen­kiems to są­ra­šo kan­di­da­tams. Man­da­tai pa­skirs­to­mi par­ti­joms, su­rin­ku­sioms ne ma­žiau kaip 5 proc. da­ly­va­vu­sių rin­kė­jų bal­sų.