Europinėms partijoms – daugiau galimybių
Lie­tu­vo­je pla­nuo­ja­ma at­ver­ti dau­giau ga­li­my­bių veik­ti Eu­ro­pos par­ti­joms ir po­li­ti­niams fon­dams. Jų veik­la mū­sų ša­ly­je iki šiol aps­kri­tai ne­reg­la­men­tuo­ta.

Jei Sei­mas pri­ims Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos par­eng­tą Eu­ro­pos po­li­ti­nių par­ti­jų ir Eu­ro­pos po­li­ti­nių fon­dų įsta­ty­mo pro­jek­tą bei Po­li­ti­nių par­ti­jų įsta­ty­mo pa­tai­sas, Lie­tu­vo­je to­kie da­ri­niai ga­lės kur­tis ir veik­ti, tam gau­da­mi fi­nan­sa­vi­mą iš Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) bend­ro­jo biu­dže­to. Tei­gia­ma, kad kar­tu su­stip­rės par­ti­jų vaid­muo for­muo­jant mū­sų vals­ty­bės gy­ven­to­jų po­li­ti­nį są­mo­nin­gu­mą, o ES ša­lių pi­lie­čiai įgis dau­giau ga­li­my­bių iš­reikš­ti sa­vo po­li­ti­nę va­lią.

Jau dalyvauja

Tei­sin­gu­mo mi­nis­tras Juo­zas Ber­na­to­nis pa­žy­mė­jo, kad da­bar­ti­niai Lie­tu­vos įsta­ty­mai to­kių tei­si­nių for­mų kaip Eu­ro­pos po­li­ti­nė par­ti­ja ar Eu­ro­pos po­li­ti­nis fon­das ne­reg­la­men­tuo­ja, nors jie ša­lies po­li­ti­nia­me gy­ve­ni­me nė­ra nau­jie­na.

Į Eu­ro­pos Par­la­men­tą (EP) iš­rink­ti Lie­tu­vos par­ti­jų at­sto­vai jau ne­be pir­mus me­tus da­ly­vau­ja ku­rios nors vi­so­je Eu­ro­po­je vei­kian­čios par­ti­jos veik­lo­je. To­kių po­li­ti­nių jė­gų, tu­rin­čių sa­vo at­sto­vus EP, yra sep­ty­nios. Pa­vyz­džiui, cen­tro de­ši­nių­jų jė­goms at­sto­vau­ja Eu­ro­pos liau­dies par­ti­ja, ku­riai pri­klau­so ir Tė­vy­nės są­jun­ga-Lie­tu­vos krikš­čio­nys de­mo­kra­tai, prie Eu­ro­pos so­cia­lis­tų par­ti­jos yra pri­siš­lie­ję mū­sų ša­lies so­cial­de­mo­kra­tai, Eu­ro­pos li­be­ra­lų ir de­mo­kra­tų al­jan­sui „Už Eu­ro­pą“ pri­klau­so „dar­bie­čiai“.

Šiuo me­tu yra re­gis­truo­ta 13 Eu­ro­pos po­li­ti­nių par­ti­jų, vi­sos jos – Bel­gi­jo­je ar­ba Ny­der­lan­duo­se. Pa­gal 2014 me­tų spa­lio 22 die­ną EP ir Ta­ry­bos pri­im­tą reg­la­men­tą, ku­ris įsi­ga­lios nuo ki­tų me­tų, to­kias po­li­ti­nes jė­gas re­gis­truos ne ku­ri nors ES ša­lis, bet Eu­ro­pos po­li­ti­nių par­ti­jų ir fon­dų ins­ti­tu­ci­ja. Vi­sos Eu­ro­pos po­li­ti­nės par­ti­jos bus pri­pa­žįs­ta­mos vi­so­je ES.

„Eu­ro­pos po­li­ti­nės par­ti­jos ir su jo­mis su­si­ję Eu­ro­pos po­li­ti­niai fon­dai ga­lės tap­ti ma­to­mes­niais ir ak­ty­ves­niais Eu­ro­pos Są­jun­gos dau­gia­pa­ko­pės po­li­ti­nės sis­te­mos vei­kė­jais“, – aiš­ki­no J. Ber­na­to­nis.

Tei­sin­gu­mo mi­nis­tro pa­ta­rė­jo vie­šie­siems ry­šiams Ser­ge­jaus Ti­cho­mi­ro­vo tei­gi­mu, Sei­mui pa­lai­mi­nus mi­nis­te­ri­jos pa­siū­ly­mus, bus su­da­ry­tos są­ly­gos, pa­vyz­džiui, vie­nai iš nau­jai stei­gia­mų Eu­ro­pos po­li­ti­nių par­ti­jų tu­rė­ti būs­ti­nę Lie­tu­vo­je, jei­gu ji to pa­gei­dau­tų. To­kia Eu­ro­pos po­li­ti­nė par­ti­ja po įre­gis­tra­vi­mo Eu­ro­pos po­li­ti­nių par­ti­jų ir fon­dų re­gis­tre bū­tų re­gis­truo­ja­ma ir Ju­ri­di­nių as­me­nų re­gis­tre. Ta­čiau Eu­ro­pos po­li­ti­nės par­ti­jos ne­ga­lė­tų da­ly­vau­ti Lie­tu­vo­je ren­gia­muo­se na­cio­na­li­niuo­se ir EP rin­ki­muo­se.

Di­de­lių po­ky­čių nelaukia

Sei­mo Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko Ge­di­mi­no Kir­ki­lo tei­gi­mu, Lie­tu­vo­je yra per­ne­lyg daug po­li­ti­nių par­ti­jų. Kai ku­rios jų la­bai ma­žos, esa­ma ir ne­ma­žai tos pa­čios kryp­ties po­li­ti­nių da­ri­nių. Anot jo, Lie­tu­vo­je at­si­ra­dus pa­lan­kes­nių są­ly­gų Eu­ro­pos po­li­ti­nių par­ti­jų veik­lai, da­lis par­ti­jų kon­so­li­duo­sis.

„Di­džiau­sios Lie­tu­vos par­ti­jos – tiek so­cial­de­mo­kra­tai, tiek kon­ser­va­to­riai, tiek li­be­ra­lai jau se­niai bend­ra­dar­biau­ja su Eu­ro­pos po­li­ti­nė­mis par­ti­jo­mis, fon­dais. To­dėl jos ko­kių nors di­des­nių po­ky­čių var­gu ar pa­jus“, – svars­tė G. Kir­ki­las.

Pa­sak jo, toks bend­ra­dar­bia­vi­mas par­ti­joms su­tei­kia jaus­mą, kad jos nė­ra vien Lie­tu­vos par­ti­jos, o pri­klau­so di­de­lei ir vie­nin­gai ati­tin­ka­mos kryp­ties Eu­ro­pos par­ti­jų šei­mai. To­dėl at­si­ran­da ga­li­my­bės keis­tis pa­tir­ti­mi, ypač į ak­ty­vią po­li­ti­nę veik­lą pri­trau­kiant tą da­lį vi­suo­me­nės, ku­ri iki tol bu­vo men­kai po­li­tiš­kai ak­ty­vi.

„Bend­ra­dar­biau­da­mos su po­li­ti­niais fon­dais par­ti­jos įgy­ja pa­pil­do­mų ins­tru­men­tų gy­ven­to­jų, ypač jau­ni­mo, po­li­ti­niam ak­ty­vu­mui di­din­ti. Prie di­džiau­sių po­li­ti­nių par­ti­jų vei­kia jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos, ku­rios lei­džia jau­niems žmo­nėms ir no­rin­tie­siems už­siim­ti po­li­ti­ka jo­je pa­si­reikš­ti“, – kal­bė­jo G. Kir­ki­las. Jis pa­žy­mė­jo, kad kol kas Lie­tu­vos nė­ra tarp tų ES vals­ty­bių, ku­rių gy­ven­to­jai yra po­li­tiš­kai ak­ty­vūs.

Kels po­li­ti­kos lygį

Po­li­to­lo­go Ber­na­ro Iva­no­vo nuo­mo­ne, di­des­nes ga­li­my­bes Lie­tu­vo­je veik­ti vi­soms Eu­ro­pos po­li­ti­nėms par­ti­joms bū­tų ga­li­ma pa­ly­gin­ti su Lie­tu­vos gy­ven­to­jų svars­ty­mu, ar rei­ka­lin­ga Lie­tu­vo­je tarp­tau­ti­nė lo­te­ri­ja. Ta­čiau, anot jo, svar­biau­sia tu­rė­tų bū­ti ne tai. „Eu­ro­pi­nės po­li­ti­kos lyg­muo yra kur kas aukš­tes­nis nei Lie­tu­vos. Mū­sų par­ti­nė sis­te­ma, švel­niai ta­riant, la­bai krei­va – ne­iš­si­vys­čiu­si. Dėl to su­tin­ka dau­gu­ma po­li­to­lo­gų. Tad la­bai daug kas pri­klau­sys nuo to, kaip tų Eu­ro­pos po­li­ti­nių par­ti­jų, fon­dų veik­la Lie­tu­vo­je at­ro­dys pra­ktiš­kai“, – sa­kė B. Iva­no­vas.

Po­li­to­lo­go tei­gi­mu, ko­kių nors ne­ga­ty­vių da­ly­kų į ša­lies po­li­ti­nį gy­ve­ni­mą Eu­ro­pos po­li­ti­nės par­ti­jos, fon­dai var­gu ar at­neš­tų, juo­lab kad ne­ga­ty­vo ir taip ne­trūks­ta. Lie­tu­vo­je vis dar tu­ri ter­pę kur­tis vie­na­die­nės par­ti­jos, skir­tos tik tam, kad kas nors iš­kil­tų į po­li­ti­kos aukš­tu­mas. Tad jei Lie­tu­va ga­lė­tų pe­rim­ti ge­riau­sią Eu­ro­pos po­li­ti­nių par­ti­jų pra­kti­ką, tai mū­sų po­li­ti­nei svei­ka­tai bū­tų tik į nau­dą.

„Mū­sų ti­kė­ji­mas me­si­jais iš ša­lies vis dar ga­jus nuo so­vie­ti­nių lai­kų, kai Mask­vą užp­lūs­da­vo skun­dai. Tad ir da­bar ga­li bū­ti, kad da­lis gy­ven­to­jų iš­lai­kę tą pa­tį men­ta­li­te­tą, nors to­ji kar­ta jau ir nu­ei­na. Bet dar ga­li­ma vis­ko ti­kė­tis“, – svars­tė B. Iva­no­vas. Jis ti­ki­no, kad au­gan­ti nau­jo­ji kar­ta yra jau vi­sai ki­to men­ta­li­te­to, ta­čiau vis vien dar ga­na at­vi­ra ir im­li vis­kam, kas at­ei­na iš už­sie­nio. Tai­gi, ga­li bū­ti, kad kai ku­rios Eu­ro­pos po­li­ti­nės par­ti­jos Lie­tu­vo­je sa­vo se­kė­jų su­lauk­tų.